Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-06-27 nr. 3196

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Danutė Paulauskaitė.
NAMAI
31
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Žagrakalytė.
MAMA POETĖ
51

POKALBIAI 
• APIE VERTĖJO VERGIJĄ IR LAISVĘ4

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY
• Ričardas Šileika.
BENEDIKTO JANUŠEVIČIAUS RAŠINIO „AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY“ KONTEKSTAS

KNYGOS 
• „APIE TROJOS KARĄ“. „APIE TROJOS ŽLUGIMĄ“
• „LIKĘ TEKSTAI“
• „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“3
• „KALBĖTI KŪNU: FENOMENOLOGINĖ ALFONSO NYKOS-NILIŪNO KŪRYBOS STUDIJA“1
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Kristina Savickienė.
„NORIU SUKURTI TOBULĄ SPEKTAKLĮ“
4
 Ridas Viskauskas.
TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

DAILĖ 
• Aušra Poškutė.
NEDAUG REIKIA, KAD SUNAIKINTUM
1
• Aušra Poškutė.
ŠAUKINYS – MKČ
1

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
„BIRUTĖ“ BIRŽUOSE
2

PAVELDAS 
• PARODOJE – ANTIKOS MITŲ IR LEGENDŲ PASAULIS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
FOTOGRAFUOKITE ŠIRDIMI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ15

PROZA 
• Vydas Astas.
MĖLYNAKIS LIETAUS DEBESĖLIS
1

VERTIMAI 
• Josifas Brodskis.
ZOFIJA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TH. MANNO FESTIVALYJE – APIE BALTIJOS JŪRĄ

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ramūnas Čičelis.
SKANDALAI KAIP MITINĖ DUOTYBĖ
• Ugnė Novikaitė.
ASMENYBĖS PAMOKĖLĖ ARBA TIEMS, KAS NORI TAPTI NAPOLEONAIS
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• SKAITYTI REIKIA VISKĄ7

KRONIKA 
• RUDENĮ – NAUJA JAUNŲ TALENTŲ INJEKCIJA MENŲ SPAUSTUVEI

DE PROFUNDIS 
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (5)
30
• BJAURUS IŠPUOLIS PRIEŠ LIETUVOS KULTŪRĄ2
• AGITACINIS LAPELIS
• PALMIRA DZVONKAS FON FARŠAS1

PARK@S 
• Markus Roduner.
ŠIS BEI TAS APIE ‘PATAFIZIKĄ
5
• Gintautas Mažeikis.
EGZISTENCINIAI NATIURMORTAI: UŽMARŠUMO, TINGINYSTĖS IR KVAILYSTĖS PAŠLOVINIMAS
• Sigitas Vaičiulionis.
V TARPTAUTINIS TYTUVĖNŲ VASAROS FESTIVALIS (I)
6
• Jonas Nekrašius.
AUSTRALIJA: ABORIGENAI, OSIAI IR LIETUVIAI
7
• SOCIALINĖ VILTIS POLITINIAME DISKURSE
• PROTEUS1

TEATRAS

TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

XVIII tarptautinio lėlių teatrų festivalio „Šypsos lėlės ir vaikai“ įspūdžiai

Ridas Viskauskas

[skaityti komentarus]

iliustracija

Pradžia 3193 numeryje

Gegužės 24 d. 15 val. Sankt Peterburgo E. Demmeni valstybinio marionečių teatro spektaklis „Stebuklinga plunksna“

Yra dalis publikos, kuri mėgsta „švarų, gražų, tvarkingą, teisingą“ teatrą, kuris neerzina, nežadina fantazijos, nekelia klausimų – jiems „Stebuklinga plunksna“ kaip tik. Anot festivalio rengėjų informacijos, šiemet šis spektaklis Rusijoje pelnė „Auksinės kaukės“ apdovanojimą. Ar Rusijos lėlių teatrui ankstesnis sezonas buvo kuklus, ar tų apdovanojimų nereikia itin sureikšminti? Rusijos teatro leidiniuose teko skaityt, kaip patys šios šalies teatralai šaiposi iš daugybės savo festivalių nominacijų…

„Stebuklinga plunksna“ kurta remiantis japonų teatro tradicijomis (režisierius ir scenarijaus autorius Borisas Konstantinovas). Scenos dešinėje – aktorė-dainininkė-muzikantė kuria muzikinį spektaklio audinį. (Bet nemaža teksto dalis transliuojama ir vyro balso įrašu. Tokia garsinė jungtis šiek tiek trikdo.) Ant nedidelės medinės pakylos – veikėjai su senukų kaukėmis. Socialinės nelygybės, skriaudos tema spektaklyje labai ryški: senukus nuolat apgaudinėja, žemina toks godus klastingas pirklys (kaukės ir lėlės, kurią valdo keli aktoriai, kombinacija). Jaunai publikai skirta nemažai sceninės kovos reginių (senukas užpuolamas kaip rimtame koviniame teatre). Plastiški jauni aktoriai ne tik kaunasi, bet ir keičia scenovaizdį, padeda valdyti kai kurias lėles. Visa ta japoniška stilizacija pateikiama preciziškai tiksliai, bet koks čia santykis su autentika?..

Senukų arbatos gėrimo scenoje nevalingai pratrūkau juoku: labai jau „rusiškai“ gerta arbata, ilgai pučiant-sriūbčiojant iš lėkštelių! (Studijų metais Klaipėdos universitete režisūros kurso vadovas Gediminas Šimkus vieną sceną, improvizuotą pagal V. Šukšino kūrinį „Vysta džiūsta“, pasiūlė perteikti būtent per arbatos gėrimą iš lėkštelių – buities kolorito detalė, žanras!) O „laimingos vaikystės juokas“ (šį leitmotyvą ne sykį „įgyvendino“ japonų vaikus vaizduojančios lėlikės) priminė, kaip vaikus idealizavo sovietmečio animacija (spėju, ir teatras vaikams).

16.30 val. Floriano Feiselio monospektaklis „Širdužė Kasperas“

Kokiam vaikui skirtas šis spektaklis, kurį kuriant remtasi sena pirštininių lėlių teatro tradicija, paklausiau savęs po vaidinimo. Sumanymo triukas tas, kad pagrindinis spektaklio herojus (pagal elgesį –­ jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikas) vienas namie, uždarytas tarp keturių sienų, žaidžia su pirštinine lėle – padauža Kasperu (ją veikėjas sukuria, išversdamas kiton pusėn savo raudoną kepurę). Vieninteliai vaiko draugai – lėlė Kasperas ir televizorius (komiškumą sukuria, kai ir berniukas, ir jo Kasperas dėvi panašias raudonas kepures). Visą spektaklį stebime vaiko fantazijos šėlionę – tikrovėje jis neturi su kuo žaisti. Tarp kitų nuotykių – Giltinės (išversta mėlyna kepurė) kova su Kasperu, didžiulio Krokodilo užpuolimas (vaidybos požiūriu įdomi scena: Krokodilą „suvaidina“ aktoriaus kostiumas, pats aktorius kūnu tuomet vaidina Krokodilo pilve atsidūrusį berniuką, o viena savo ranka – kaip Kasperas gelbėja vaiką…). Beje, Krokodilas jautrus muzikai. Plėtojama interaktyvi scena su publika: berniukas jos prašo dainuoti lopšinę Krokodilui; šiam galutinai įmigus, vaikas išsigelbėja…

Režisierius (jis ir scenarijaus bendraautoris su aktoriumi) Christophas Bochdansky’s nesigilina į vaiko vidų: kaip dramos personažas vaikas nėra įdomus, nes rimčiau neplėtojami jo santykiai su aplinka, ne kažin ką po spektaklio galima apie jį papasakoti (vokiečių aktorius vaidino anglų kalba be vertimo, keliskart įterpdamas lietuviškai ačiū, prašau). Šėlionės spektaklyje svarbiausios (kaip vaikas vartaliojasi su pripučiama lova!). Berniukas betarpiškai bendrauja su publika. Išmoningai naudojamas televizorius ir jojo „virtualus pasaulis“ (berniukas aktyviai reaguoja į televizinius personažus, bendrauja su jais). Kasperas (kartais ir berniukas), „dingęs“ iš scenos, išnyra televizoriaus ekrane (įraše).

iliustracija
Nuotraukos iš festivalio rengėjų archyvo

Kolegoms lėlininkams vaidinimas buvo įdomus optiniais efektais, naudojamomis technologijomis, F. Feiselio darbu su lėle, monospektaklio galimybėmis. Bet vėlgi – kai aktorius vaidino su lėle, į ką labiau žiūrėjome: į aktoriaus mimiką ar į jo valdomą lėlę? Bent mano dėmesį labiau traukė aktorius… Į klausimą, kokiai auditorijai skirtas spektaklis, tenka atsakyti: TV auginamai vaikų kartai. O kokia tos TV ugdymo kokybė, patys žinome…

21 val. „Vieno miesto istorija“ (Baltarusijos valstybinis lėlių teatras)

Apie šį spektaklį, sukurtą pagal M. Saltykovo-Ščedrino kūrinį, „Literatūroje ir mene“ rašiau 2006 metų spalio 27 d. numeryje. Kauno kamerinio teatro Didžioji salė gerokai mažesnė negu Baltarusijos valstybinio lėlių teatro patalpos Minske. Ten lėlių teatras įsikūręs vienoje iš buvusio kino teatro salių. (Gaila, ir Lietuvoje mūsų lėlių teatrai turėjo prisitaikyti prie jiems skirtų patalpų. Todėl iš esmės nei Vilniaus „Lėlė“, nei Kauno valstybinis lėlių teatras neturi normalių mažųjų salių. Edukacinės veiklos su vaikais ir jaunimu dėl patalpų stygiaus taip pat neįmanoma plėtoti. Rusijos rimtoje teatrinėje spaudoje teko skaityti, jog teatrų vaikams žiūrovų salės negali būti įrengtos antrame aukšte – tik pirmame. Išties Keistuolių ar Vilniaus „Lėlės“ patalpos šiuo požiūriu nėra geros. Turintiems judėjimo negalią didžiausias vargas yra sales pasiekti.) Taigi minskiečiai Kaune gal kiek per daug eikvojo energijos. Dėl pasikeitusių politinių aplinkybių Ezopo kalba kalbančio teatro Lietuvoje jau neturime. Minskiečiai puikiai žino, prieš ką jų vaidinimas –­ prieš tą prastuomenės mentalitetą, kuris „prašosi“ valdžios, prieš daugumos nesugebėjimą pasipriešinti, vidinį supuvimą. Gaila, šiuo metu neturime socialinio lėlių teatro – aštraus, satyrinio. Tad ir suaugusių publiką sudominti lėlių teatru mums sunkiau. Prisimenu, Minske stebėjausi: paauglių porelės pačios be jokių „agitacijų“ ateina žiūrėti vakarinio lėlių teatro spektaklio! Šeimos su vaikais. Na, Minske mažesnė pramogų pasiūla, gal ir dėl to lėlių teatro suaugusiems padėtis ten gana tvirta.

„Vieno miesto istoriją“ scenoje sukūrė tuomet kaip lėlių teatro režisierius debiutavęs minskietis Aleksandras Januškevičius. Vėlgi mūsų skaudulys – jaunoji lėlių teatro režisūra. Jau nemažai spektaklių sukūrusi Gintarė Radvilavičiūtė ir šiemet gražias viltis žadanti Vaida Čiuželytė (abi – Klaipėdos universiteto auklėtinės) debiutavo kameriniais vaidinimais kaip subtilios intymių žmonių santykių tyrėjos. Tuo tarpu rytų kaimynai, pasiekę mus spektakliais, A. Januškevičius, Ruslanas Kudašovas (Sankt Peterburgas) žvelgė „globaliau“: žmogus – valstybė –­ istorija. Na, pagal vieną spektaklį didelių apibendrinimų negalima daryti. Po Nepriklausomybės atkūrimo dramos režisūroje turėjome debiutų daug, o kiek išlikusių?.. Vis dėlto 50-mečius švenčiančių mūsų valstybinių lėlių teatrų vadovams jauna režisūra – problema Nr. 1. Visi teatro vidaus klausimai svarbūs, bet neišsprendus šio, kokia ateitis apskritai laukia? Estijos valstybinis lėlių teatras gudriai pakeitė pavadinimą į Estijos valstybinį lėlių ir jaunimo teatrą. Kaip elgsimės mes – keisime pavadinimus ar…

Tęsinys – kitame numeryje

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 6 iš 6 
21:36:59 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba