Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-06-27 nr. 3196

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Danutė Paulauskaitė.
NAMAI
31
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Žagrakalytė.
MAMA POETĖ
51

POKALBIAI 
• APIE VERTĖJO VERGIJĄ IR LAISVĘ4

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY
 Ričardas Šileika.
BENEDIKTO JANUŠEVIČIAUS RAŠINIO „AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY“ KONTEKSTAS

KNYGOS 
• „APIE TROJOS KARĄ“. „APIE TROJOS ŽLUGIMĄ“
• „LIKĘ TEKSTAI“
• „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“3
• „KALBĖTI KŪNU: FENOMENOLOGINĖ ALFONSO NYKOS-NILIŪNO KŪRYBOS STUDIJA“1
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Kristina Savickienė.
„NORIU SUKURTI TOBULĄ SPEKTAKLĮ“
4
• Ridas Viskauskas.
TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

DAILĖ 
• Aušra Poškutė.
NEDAUG REIKIA, KAD SUNAIKINTUM
1
• Aušra Poškutė.
ŠAUKINYS – MKČ
1

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
„BIRUTĖ“ BIRŽUOSE
2

PAVELDAS 
• PARODOJE – ANTIKOS MITŲ IR LEGENDŲ PASAULIS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
FOTOGRAFUOKITE ŠIRDIMI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ15

PROZA 
• Vydas Astas.
MĖLYNAKIS LIETAUS DEBESĖLIS
1

VERTIMAI 
• Josifas Brodskis.
ZOFIJA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TH. MANNO FESTIVALYJE – APIE BALTIJOS JŪRĄ

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ramūnas Čičelis.
SKANDALAI KAIP MITINĖ DUOTYBĖ
• Ugnė Novikaitė.
ASMENYBĖS PAMOKĖLĖ ARBA TIEMS, KAS NORI TAPTI NAPOLEONAIS
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• SKAITYTI REIKIA VISKĄ7

KRONIKA 
• RUDENĮ – NAUJA JAUNŲ TALENTŲ INJEKCIJA MENŲ SPAUSTUVEI

DE PROFUNDIS 
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (5)
30
• BJAURUS IŠPUOLIS PRIEŠ LIETUVOS KULTŪRĄ2
• AGITACINIS LAPELIS
• PALMIRA DZVONKAS FON FARŠAS1

PARK@S 
• Markus Roduner.
ŠIS BEI TAS APIE ‘PATAFIZIKĄ
5
• Gintautas Mažeikis.
EGZISTENCINIAI NATIURMORTAI: UŽMARŠUMO, TINGINYSTĖS IR KVAILYSTĖS PAŠLOVINIMAS
• Sigitas Vaičiulionis.
V TARPTAUTINIS TYTUVĖNŲ VASAROS FESTIVALIS (I)
6
• Jonas Nekrašius.
AUSTRALIJA: ABORIGENAI, OSIAI IR LIETUVIAI
7
• SOCIALINĖ VILTIS POLITINIAME DISKURSE
• PROTEUS1

LITERATŪRA

BENEDIKTO JANUŠEVIČIAUS RAŠINIO „AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY“ KONTEKSTAS

Ričardas Šileika

[skaityti komentarus]

iliustracija
Saldus Svajūno Dačkevičiaus gyvenimas

Utenos autobusų stotyje į rūkančius poetus Benediktą Januševičių ir Sonatą Paliulytę žvilgčioja kikilėlis. O štai ir Krašuonos upelis, po kurį braidžiau 2006 metais ir „gaudžiau“ gausų laimikį – stikliukus (stikleles), žirkles, kitas geležėles.

Stovėdamas Utenos kultūros centro kieme, apstulbęs spoksau į švenčiausiąją prekybos centrų trejybę – maximą, iki ir norfą (tai ne reklama). Vytautas Kaziela atsidūsta: kaip gerai būtų pameškerioti. O Viktoras Rudžianskas viešai skundžiasi negavęs dovanų Utenos rajono savivaldybės rašiklio. Tačiau visi apsiramina ir sėda į autobusą, kai tik vadeles savo rankosna čiumpa Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas ekspertas, nepamenu kurių metų mokytojų mokytojo titulininkas, daugel knygų autorius, anot Reginos Katinaitės-Lumpickienės, galintis sau leisti kalbėti tiesą – Stepas Eitminavičius. Anot jo, penktadienis – darbo diena. Todėl jis ėmė nertis iš pedagogo kailio ir poetijai prigalvojo visokėliausių užduočių ir namų darbų. Tik pabandyk nepadaryti! Pavyzdžiui, teko atsakyti, kas yra poetas ir kokią knygą siūlytum perskaityti visam pasauliui. Viena iš jo užduočių buvo rašyti autografus, kuriuos vėliau dovanų gavo išskirtiniai poezijos klausytojai.

Benediktas savo krepšyje nešiojosi pusę kambario. Man, bendrasėdyninkui, dovanojo brazilišką (o ašen negarbingai įtariau, kad kinišką) 6 colių ilgio (jisai pats ir išmatavo) šaukštuką. Latvė Liana Langa nikte niko šviežutėlin kultūros savaitraštin „Kultūras Forums“ (cena 45 santīmi). Ties riboženkliu „Anykščių rajonas“ sustabdžiusios autobusą, moterys dalijo dovanas ir visą ekipažą apklijavo lipdukais. Tai – Anykščių rajono savivaldybės L. Ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos įvaizdžio kūrimo skyriaus vedėja Aušra Miškinienė ir bibliotekininkė Judita Skačkauskienė. Be meilės, bučinių ir dovanų į Anykščių rajoną poetai niekaip nepateko.

Romuvos parke visiems teko bristi įbristi Šventojon. Toks krikštas. Kiekvienai kojų porai buvo skirti rankšluosčiai (tai yra kojašluosčiai). Saulės nutvieksta upės atšlaite lakstė linksmauodegiai driežiukėliai irgi driežaitės. Viktoras Rudžianskas panoro aukštaičių saulės vonių. Latvė Liana Langa ant marškinaičių reklamavo patarlę „Lai saķertu zivtiņu, jākāpj ūdenī (kad sugautum žuvį, reikia lipti vandenin). Aš nieko nelaukdamas įkišau galvą tėkmėn. Visų dantys skrupulingai matavo keturiarūšių sumuštinių (kurie iš tikrųjų buvo viso labo suteptiniai) kąsnius.

Debeikiuose dangų užtvindė Magritto debesys. Artėdamos prie Troškūnų, Aušra Miškinienė ir Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė išsitraukė lūpų dažus, o Regina Katinaitė-Lumpickienė – šukas. Troškūnų vienuolyne visi poetai buvo apdalyti gardžiakvapiais troškūnietės Bronės Medišauskienės augintais pinavijais, tiksliau, pivonijom. Anykščių rajono Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius Romas Kutka muzikuojančioms moksleivėms Editai Rugenytei ir Solveigai Černiūtei įteikė po skaitytiną knygą.

iliustracija
Susirūpinę Vytautas Kaziela ir Petras Panavas

Anykščių ir Troškūnų tarplaukius semte sėmė kmynai (nors išmanėlis keleivis tikino, kad tai jarunda), o Molėtų ir Utenos tarplaukiuose reklamavosi lubinai. Vyskupo (manau, aišku, kad Antano Baranausko) skvere šiukšles savanoriškai surinko poetė Erika Drungytė, o prielankūs „Anykščių šilelio“ skaitytojai padėjo prie poeto paminklo lygiai dešimtį pinavijų. Tik vienutėlė mano gėlė gulė atgulė ant žuvusių partizanų krauju aplaistytos žemės, paženklintos akmeniu.

Vėliau – poetai skaitė eilėraščius Anykščių šv. Mato bažnyčios šventoriuje. Pauzėmis renesansiškai sukosi kultūros centro istorinio šokio studija „Baltoji pavana“ poros. Tuo tarpu iš bažnyčios išvirto vestuvininkai podraug su Anykščių dekanu Stanislovu Krumpliausku. Ir teko visiems įkliūti amžinybėn – spalvoton ir ryškion. Tuo metu ponia Klara iš Viktoro Rudžiansko eilėraščio kukliai stoviniavo aukštaūgės sidabrinės eglės šešėlio malonėje. Įsisiūbavo krikščionis vėjas. Galop entuziastingai fotosesijai pasibaigus su ąžuolų vainikais visi atsitokėjo Niūronių kaime, arklio muziejaus etnografinėje sodyboje. Čionai sodybos gaspadinė Nijolė Kačkuvienė kiekvienam padalijo po gabalą tešlos, iš kurios vyrija ir moterija formavo įvairiaformius duonos kepalaičius, juos pažymėdami savaženkliais.

Davitas Robakidzė iš pasitenkinimo įsiropštė kiaurakamienėn obelin, Petras Panavas rūpintojėliškai prisėdo ant prieklėčio. Žilabarzdis škotas Colinas Willas iš Dunbaro prisidėjo prie tenykštės kumelės glostytojų, Viktoras Rudžianskas nugara atsišliejo klevan ir mygčiojo mobiliojo telefono mygtukus. Aš sąžiningai šnekučiavausi su diplomuota klinikinės psichologijos magistre Asta Eitminavičiūte (ką galiu žinoti, gal man kada teks kreiptis į ją pagalbos).

Ekipažą prižiūrėjo ir nuo piktų akių saugojo dvi Reginos – juodarūbė Lumpickienė ir baltarūbė Mikalauskienė. Už autobuso borto tyvuliavo karvių asorti. Moderatorius Stepas Eitminavičius tryško energija ir netikėčiausiomis dovanomis. Lianai Langai įteikė sapnų gaudyklę, Lidijai Šimkutei – prie Tauragno ežero aptiktą paukščializdį, Eleanorai Livingstone – milžinų rašiklį, Erikai Drungytei –­ nuo blogos akies saugančius auskarus. O mano rankose blizgėjo iš paties Vytauto Didžiojo (Kazielos) kišenės dovanų gautas mobilusis telefonas nokia.

Autobuse Palūšės link poetai masiškai vartė naujausią rusakalbį „Vilnių“ (kažkieno liežuvis tikino, kad Viktoro Rudžiansko eilėraščių vertimai tragiški), iš rankų į rankas plaukė Petro Panavo ir Vytauto Kazielos knygos, Reginos Katinaitės-Lumpickienės „Gegutės abrūsėliai“ suspurdo Benedikto Januševičiaus rankose. Vytautas Stulpinas vartė „Sugrįžta angelas“, o Erika Drungytė – raudonviršelę „Neatiduok manęs rudeniui (88 meilės eilėraščiai)“. Aš rusiškai slebizavojau peterburgiečio poeto Vladimiro Beliajevo paskolintą Ninos Savuškinos poezijos rinktinę „Proščanije s fevraliom“.

Palūšėje sužinojusieji visą tiesą apie čia gimusį pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėją Miką Petrauską, gavo žuvienės. Vytautas Kaziela sugebėjo lėkštėj sužvejoti lauralapį, jį įteikė Viktorui Rudžianskui – priedą prie turimų laurų. O Stepas Eitminavičius – nugirdau puse ausies – mane įvertino lygiai dešimčia eurų. Tuo metu Aukštaitijos nacionalinio parko kvadratiniame kilometre kuo ramiausiai gyveno po tris žmones. Ladakalnin kopdamas Petras Panavas iš poteksčių kūrė tekstus ir kitas istorijas. Be paliovos klykė nuskendusios mergos, gelmėje aimanavo ir stenėjo kryžiuočių vyrai.

iliustracija
Oksana Dadonova ir Vladimiras Beliajevas: bibliotekininkė ir poetas
Ričardo Šileikos nuotraukos

Vladimiras Beliajevas prie Ginučių vandens malūno paniškai puolė fotografuoti gulbių, o Sonatai Paliulytei svajonė išsimaudyti po kriokliu dėl nebūtų priežasčių neišsipildė. Vida Garunkštytė, žvilgtelėjusi į čionykštę geriančią vyriją, pasiūlė išleistą fotografijų foliantą „Neregėta Lietuva“ papildyti knygaknyge „Gerianti Lietuva“.

Bitininkystės muziejuje Stripeikiuose visų gomurius vilgė čiobrelių arbata. Gruzinai Davitas Robakidzė ir Georgas Nachucrišvilis fotografavosi su čionykštėmis skulptūromis. Prie gaivaus krūmo spietėsi jazminų uostytojos ir uostytojai. Be pašalinių minčių savo vaga tekėjo Tauragna. Kantriomis akimis visas poetų išdaigas iš aukšto sekė bičių dievas Babilas podraug su deive Austėja. Visas tiesas ir išgalvojimus klojo Palūšės bibliotekos bibliotekininkė Rita Ramanauskienė (Petras Panavas atpažino savo buvusią mokinę).

Juknėnuose buvo suskaičiuotas dvidešimt vienas poetas. Ant suolo gulėjo Vytauto Vilimo Skripkos juodaviršelė „Mažoji rinktinė“. Jūs tik pažiūrėkit: kaip nepriekaištingai į aukštaitišką peizažą „įsipaišė“ škotė Eleanor Livingstone: skrybėlaitė, lubinai rankoje ir šypsena. Klemenso Kupriūno krepšyje ramutėliausiai stoviniavo „Blindos“ du alaus butelaičiu. Svajūnas Dačkevičius, grįžęs trumpam iš darbų Londone, dalyvavo festivalio renginiuose sąžiningai, bet saikingai. Nes privalėjo pabūti ir su tėvais. „Alaušynėje“ Langa vaišino savo mamos Svetlanos keptu rabarbarų pyragu. Sankt Peterburgo tarprajoninės centralizuotos M. Lermontovo bibliotekos moterys Rimma Korniakova ir Oksana Dadonova demonstravo dainingus balsus. O škotų poetą, publicistą ir sodininką Coliną Willą lietuviškos kilmės dantytoji vabzdė n taip įkando plaštakon, kad teko gabenti poliklinikon. Ten jam suleido antialergeną, tačiau visą baigiamojo vakaro fiestą Colinui teko blaivininkauti.

Mankštas ir meditacijas rytais tedarydavo Kerry’s Shawnas Keysas ir Lidija Šimkutė. Iš olos nr. 1 išlįsdavo pusnuogis galvenais redaktors Viktoras Rudžianskas, sutraukdavo privalomą dūmą ir, išsigandęs suviešinimo, maudavo atgal.

Maža nematoma gyvybė kvėpavo pelkėjančio ežeraičio dugne. Ir tatai tegalėjai matyti. Ant liepto lentgalio po sunkios nakties paipaliojosi čionykštė visų varlių atamanė. Dvi apkūnios vynuoginės sraigės traukė skersai žvyrkelio. Giedrio ežere plaukiojo plaukikas. Davitas Robakidzė savo poezijos knygiukėn (tarp 30 ir 31 puslapių) įsidėjo lietuvišką rūtą.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:36:56 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba