Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-06-27 nr. 3196

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Danutė Paulauskaitė.
NAMAI
31
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Žagrakalytė.
MAMA POETĖ
51

POKALBIAI 
• APIE VERTĖJO VERGIJĄ IR LAISVĘ4

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY
• Ričardas Šileika.
BENEDIKTO JANUŠEVIČIAUS RAŠINIO „AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY“ KONTEKSTAS

KNYGOS 
• „APIE TROJOS KARĄ“. „APIE TROJOS ŽLUGIMĄ“
• „LIKĘ TEKSTAI“
• „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“3
• „KALBĖTI KŪNU: FENOMENOLOGINĖ ALFONSO NYKOS-NILIŪNO KŪRYBOS STUDIJA“1
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Kristina Savickienė.
„NORIU SUKURTI TOBULĄ SPEKTAKLĮ“
4
• Ridas Viskauskas.
TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

DAILĖ 
• Aušra Poškutė.
NEDAUG REIKIA, KAD SUNAIKINTUM
1
 Aušra Poškutė.
ŠAUKINYS – MKČ
1

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
„BIRUTĖ“ BIRŽUOSE
2

PAVELDAS 
• PARODOJE – ANTIKOS MITŲ IR LEGENDŲ PASAULIS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
FOTOGRAFUOKITE ŠIRDIMI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ15

PROZA 
• Vydas Astas.
MĖLYNAKIS LIETAUS DEBESĖLIS
1

VERTIMAI 
• Josifas Brodskis.
ZOFIJA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TH. MANNO FESTIVALYJE – APIE BALTIJOS JŪRĄ

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ramūnas Čičelis.
SKANDALAI KAIP MITINĖ DUOTYBĖ
• Ugnė Novikaitė.
ASMENYBĖS PAMOKĖLĖ ARBA TIEMS, KAS NORI TAPTI NAPOLEONAIS
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• SKAITYTI REIKIA VISKĄ7

KRONIKA 
• RUDENĮ – NAUJA JAUNŲ TALENTŲ INJEKCIJA MENŲ SPAUSTUVEI

DE PROFUNDIS 
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (5)
30
• BJAURUS IŠPUOLIS PRIEŠ LIETUVOS KULTŪRĄ2
• AGITACINIS LAPELIS
• PALMIRA DZVONKAS FON FARŠAS1

PARK@S 
• Markus Roduner.
ŠIS BEI TAS APIE ‘PATAFIZIKĄ
5
• Gintautas Mažeikis.
EGZISTENCINIAI NATIURMORTAI: UŽMARŠUMO, TINGINYSTĖS IR KVAILYSTĖS PAŠLOVINIMAS
• Sigitas Vaičiulionis.
V TARPTAUTINIS TYTUVĖNŲ VASAROS FESTIVALIS (I)
6
• Jonas Nekrašius.
AUSTRALIJA: ABORIGENAI, OSIAI IR LIETUVIAI
7
• SOCIALINĖ VILTIS POLITINIAME DISKURSE
• PROTEUS1

DAILĖ

ŠAUKINYS – MKČ

Aušra Poškutė

[skaityti komentarus]

Birželio 4 d. Vilniaus rotušėje atidaryta Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dailės skyriaus 1968-ųjų metų absolventų ir jų mokytojų darbų paroda „Šaukinys – MKČ“. Prieš 40 metų buvę kūrybinio kelio pradžioje, dabar susirinko brandūs savo kartos menininkai. Čiurlionio meno mokyklos auklėtiniai, studijuodami Dailės institute, pasirinko skirtingas kryptis: A. Banytė, V. Barkauskaitė-Vaitkuvienė, L. Grigaliūnaitė, J. Vosylius, V. Stankevičius, Z. Ličkutė tapo freskų kūrėjais, tapytojais; grafikos meistrais tapo L. Gedvilaitė-Sakalauskienė, V. Jauniškis, A. Kliševičius, D. Kairytė-Gražienė, P. Macevičius, T. Ragauskaitė, M. Brazauskaitė-Birgelienė; tekstilininkais – R. Dagytė-Meškauskienė, J. Stankevičius, D. Buivydaitė-Aleknienė; architektais – R. Jakubauskaitė-Petrulienė, keramike ir piešėja – I. Ramanauskaitė-Ambrasienė; skulptoriais tapo D. Zundelovičius, A. Lukošaitis, R. Vaitkus, A. Tarabilda.

Čiurlionio meno mokykloje juos mokė dailininkai V. Ciplijauskas, V. Antanavičius, A. Stasiulevičius, V. Kisarauskas, R. Gibavičius, A. Každailis, B. Žilytė, A. Ambraziūnas, V. Vildžiūnas ir kiti. Parodos sumanytoja ir organizatorė V. Barkauskaitė-Vaitkuvienė prisimena buvusius mokytojus: „Jie ugdė mumyse čiurlionišką dvasią, suformavo mūsų profesinius pamatus. Važinėdavome į ekspedicijas po kaimus, piešdavome, rinkdavome liaudies meną. Tai praturtino visam gyvenimui. Po to mokėmės dailės institute, bet jau turėjome tvirtus pamatus. Paroda „Šaukinys – MKČ“ – tai padėka M. K.Čiurlionio meno mokyklos pedagogams ir dailės dėstytojams. Mes vėl kartu – mus subūrė Čiurlionio dvasia.“

Dailės skyrius M. K. Čiurlionio meno mokykloje atsidarė 1960-aisiais. Buvo chruščiovinis atšilimas, naujų idėjų banga. „Į meno mokyklą atėjo dirbti patys gabiausi to meto dailininkai. Tada jie buvo jauni, entuziastingi, tą pakilią dvasią jie perteikė ir mums, mokiniams. Šia paroda mes kviečiam ir kitas čiurlioniukų kartas burtis, ruošti tokias parodas-susitikimus“, – sakė parodos dalyvis, Vilniaus dailės akademijos docentas J. Stankevičius.

1968-ųjų M. K. Čiurlionio mokyklos absolventas, VDA profesorius A. Kliševičiaus parodos atidaryme kalbėjo, kad mokyklos vestibiulyje, kaip ir kitose tarybų Lietuvos mokyklose, privalomai kabėjo „Komunizmo statytojo kodeksas“. Tačiau atmosfera Čiurlionio mokykloje buvo unikali: „Čia vyko tarsi tam tikras elitinis žaidimas. Mokytojai važinėjo po kaimus, po visą Lietuvą, rinko į mokyklą gabius dailei vaikus. Atvažiavo ir į mano tėviškę Švenčionių rajone, pakvietė mokytis. Gyvenome mokyklos internate, sąlygos buvo griežtos, primenančios anglų koledžus. Reikėdavo laiku grįžti, laiku eiti miegoti, patiems lovas pasikloti, susitvarkyti – košmaras... Iš tiesų buvo labai geras, produktyvus laikas – ne vien mokymasis, bet gyvenimas dailėje. Dirbome ir gyvenome labai profesionalioje aplinkoje su dailininkais, kurie vėliau tapo Lietuvos dailės lyderiais. Mums skaitė gerą literatūrą – Bradūną, Soldženicyną. Pamenu, piešiau knygai „Viena Ivano Denisovičiaus diena“ iliustracijas su pėdom sniege... Ta laisva, kūrybinga atmosfera padėjo stiprų pagrindą. Baigęs Čiurlionio mokyklą, Vilniaus dailės institute specialiai stojau į dailės pedagogiką, nes ten dėstė R. Gibavičius, J. Gudmonas, mokę ir Čiurlionio mokykloje. Norėjosi tęsti bendravimą.“

Čiurlionio meno mokykla, anot tapytojo A. Stasiulevičiaus, buvo laisvos dvasios teritorija. „Mokykloje stengėmės sudaryti sąlygas mokytis ir našlaičiams, neturtingų šeimų vaikams iš visos Lietuvos – buvo vertinami gabumai, kūrybiškumas. Akademinį mokymą derinome su kūrybiniais improvizaciniais uždaviniais. Nešdavome į mokyklą iš savo studijų albumus, knygas, supažindinome su moderniąja XX a. daile. Dailės praktikų, kraštotyros ekspedicijų metu kartu su mokiniais rinkome liaudies meną – Vinco Svirskio kryžius, koplytstulpius, medinius dievukus, kaltinius kryžius-saulutes. Kai steigėme mokykloje liaudies meno muziejų, buvo toks kuriozas. Direktorius D. Trinkūnas sako – į muziejaus atidarymą gali ateiti funkcionieriai iš KP CK, reikia „perkūnsargio“ – kokios Lenino citatos apie liaudies meną. Išdalijo mums po Lenino raštų tomą, kad ieškotume. Bet kas ten skaitys – atsikimšom vyno butelį ir sugalvojome patys: „Vienas iš svarbiausių menų mums yra liaudies menas“ ar panašiai. Išrašėm tą šūkį dailiai ir pakabinom muziejuje. 10 metų kabėjo – niekas nesuabejojo šių Lenino žodžių tikrumu. Muziejuje vykdavo piešimo pamokos, buvo giliai studijuojama etninė kultūra.“

Dabartinis Čiurlionio mokyklos dailės skyriaus vedėjas E. Karpavičius priminė, kad po poros metų Čiurlionio mokyklos dailės skyriui sukaks 50 metų. Šiuo metu Čiurlionio menų mokykla atnaujinama – pastatytas dar vienas dailės skyriaus pastato aukštas, kur bus auditorijos su specialiu apšvietimu, statomas baleto skyriaus priestatas su mokomuoju moderniai įrengtu teatru, bus daug naujų klasių muzikantams. Išsiplėtė biblioteka, videoteka, audioteka, įrengtas internetas. Pasibaigus rekonstrukcijai, meno mokyklos mokiniai turės puikias sąlygas mokytis.

 

Skaitytojų vertinimai


55619. alius -aleksandras tarabilda2009-11-09 22:55
mkč kaipir visos sovietinės pirdyklos augino tik klapčiukus-----pavyzdys;;;-turėjom parašyt literaturinį rašynį tema---,,gyvenimo prasmė--visiems buvo įkalta galvon--turyte rašyti---,,gyvenymo prasmė-tai sąžiningas darbas tarybinės visuomenės labui...ir visi ---būkit sąžiningi parašėt tai...aš iš drysau parašyt ap[e gyvenymo prasmę taip kaip ją tada supratau---per tą mūsų visų susitikimą iš g.a. sužinojau,kaduž tai ir buvau pašalintas iš čiurlionkės...norėčiau,kad manęs atsiprašytų tie ,kasman prasikaltę-aš žinau...viskką ir visus myliu...bet karma yra karma..todėl sakau---gyvenymasw amžinas ir---tik žaidimas-tad žaiskime garbibngai--nors atvirai kalbant----man jusų visųgaila,bet nelabai---nes vistiek gyvenymas stbūklas---rimtai įtai ką parašiau nežiūrėkit ba---AŠ PO18 METŲ BLAIVYBĖS TAI PARAŠIAU BŪDAMS VISAI GIRTAS---ŠTAI TAIP ČIURLIONIUKAI-KLAPČIUKAI-NA AIŠKU NE VISSI-KITTI PAPRAS ČIAUSSI---ŽMOGIUKAI O....O....O...ESMĖJE ŽMOGUS-DIEVAS,BETT[K ČIURLINKĘ BAIGUS IR DAILĖS AKADEMIJĄ TO NESUVOKSSI-REIKIA MOKĖT NUMIRT. NEBIJOT NUMIRT IR ŽINOTB KAD MIRTIES IŠ VIS NĖRA--TAŠKAS--BAIGIAU-DAUG PASAKIAU-AIŠKU-NIEKAS MANĘSW NESUPRATO IR NESUPRAS-BET AŠ KANTRAUS-KASSUPRAS-MANNE SURAS-O AŠ NIEKAD IR NESISLAPSČIAU---MES VISI ESAM VIENA------IR TAI-------SVARBIAUSIA SUPRAST- MYLĖKIME VIENI KITUS-PADĖKIME SILPNES NIEMS-IR NIEKAKADA NIEKAM NEKENKIME-NES BE TAVĘS-T.Y.DEAWO ŠIAQMIA PASAULYJE DAUGIAU NIEKO NĖRA-TAIGI------KO JŪS -AŠ -MESW BIJOM----TODĖL .KADTAI KĄ PARAŠIAU---TUO MES -JŪS AŠ-NEGYVENAM----TODĖL-------IR YRA TAIP KAIP YRA ---OTAIP VISOJ VISATOJ NIEKUR NĖRA----TAI FAKTAS,,,..IR FAKTAS ,KAD GIRTAS AŠ, ,,,,,-BET IŠSIBLAIVINT REIKIA JUMS-MUMS VISIEMS---LOKA SAMASDTA SUKHINO BHAVANTU-TAŠKAS----TAI REIŠKIA---AŠ ESU TAS KAS..................................AMEN-OM.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:36:50 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba