Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-06-27 nr. 3196

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Danutė Paulauskaitė.
NAMAI
31
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Žagrakalytė.
MAMA POETĖ
51

POKALBIAI 
• APIE VERTĖJO VERGIJĄ IR LAISVĘ4

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY
• Ričardas Šileika.
BENEDIKTO JANUŠEVIČIAUS RAŠINIO „AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY“ KONTEKSTAS

KNYGOS 
• „APIE TROJOS KARĄ“. „APIE TROJOS ŽLUGIMĄ“
• „LIKĘ TEKSTAI“
• „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“3
• „KALBĖTI KŪNU: FENOMENOLOGINĖ ALFONSO NYKOS-NILIŪNO KŪRYBOS STUDIJA“1
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Kristina Savickienė.
„NORIU SUKURTI TOBULĄ SPEKTAKLĮ“
4
• Ridas Viskauskas.
TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

DAILĖ 
• Aušra Poškutė.
NEDAUG REIKIA, KAD SUNAIKINTUM
1
• Aušra Poškutė.
ŠAUKINYS – MKČ
1

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
„BIRUTĖ“ BIRŽUOSE
2

PAVELDAS 
• PARODOJE – ANTIKOS MITŲ IR LEGENDŲ PASAULIS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
FOTOGRAFUOKITE ŠIRDIMI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ15

PROZA 
• Vydas Astas.
MĖLYNAKIS LIETAUS DEBESĖLIS
1

VERTIMAI 
• Josifas Brodskis.
ZOFIJA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TH. MANNO FESTIVALYJE – APIE BALTIJOS JŪRĄ

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ramūnas Čičelis.
SKANDALAI KAIP MITINĖ DUOTYBĖ
• Ugnė Novikaitė.
ASMENYBĖS PAMOKĖLĖ ARBA TIEMS, KAS NORI TAPTI NAPOLEONAIS
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
 SKAITYTI REIKIA VISKĄ7

KRONIKA 
• RUDENĮ – NAUJA JAUNŲ TALENTŲ INJEKCIJA MENŲ SPAUSTUVEI

DE PROFUNDIS 
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (5)
30
• BJAURUS IŠPUOLIS PRIEŠ LIETUVOS KULTŪRĄ2
• AGITACINIS LAPELIS
• PALMIRA DZVONKAS FON FARŠAS1

PARK@S 
• Markus Roduner.
ŠIS BEI TAS APIE ‘PATAFIZIKĄ
5
• Gintautas Mažeikis.
EGZISTENCINIAI NATIURMORTAI: UŽMARŠUMO, TINGINYSTĖS IR KVAILYSTĖS PAŠLOVINIMAS
• Sigitas Vaičiulionis.
V TARPTAUTINIS TYTUVĖNŲ VASAROS FESTIVALIS (I)
6
• Jonas Nekrašius.
AUSTRALIJA: ABORIGENAI, OSIAI IR LIETUVIAI
7
• SOCIALINĖ VILTIS POLITINIAME DISKURSE
• PROTEUS1

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI

SKAITYTI REIKIA VISKĄ

Rašytoją, režisierių, pilietį JUSTINĄ BOČIAROVĄ klausinėja ANTANAS ŠIMKUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Justinas Bočiarovas
Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Justinai, rašai, publikuoji ir prozą, ir poeziją. Jos publikacijų būna ir „Literatūros ir meno“ puslapiuose. Apie Tavo kūrybą esu girdėjęs tokį atsiliepimą: „Man rodos, kad Bočiarovo kūrybai stiprią įtaką daro Daniilas Charmsas.“ Galėtum tai patvirtinti? Arba paneigti? (O jei ne vien Daniilas Charmsas, tai kam dar iš rusų literatūros kūrėjų atiduotum pagarbą arba sutikęs paduotum ranką?)

Antanai, ir aš esu girdėjęs tokį atsiliepimą. Paskutinį kartą – iš Žilvino Abaravičiaus. Manau, kad mano rašinėliuose yra daug to Dievo, kurio yra D. Charmso rašinėliuose. Vadinasi, iš tiesų mano rašinėliams Charmsas bus padaręs stiprią įtaką. Seniai šitą įtariau. Vėliau supratau, kad visai priešingai – tai mano kūryba turi jam įtakos.

O vienas rašeiva, vienu metu vadovavęs „Šiaurės Atėnams“, sakė, kad tai, ką atnešiau, yra grynas J. Erlickas. Ir sutinku. Ir Charmsas yra grynas Erlickas. Kaipgi be įtakos? Tai siečiau su pasaulėžiūra, o ne su nusirašinėjimu. Pati pasaulėžiūra formuojasi beskaitant. Manau, kad netoli mūsų trijų žingsniuoja Vvedenskis, Beckettas (jis ne rusas). O ruselių kūrėjų daugelį myliu. Na, gal ne daugelį, bet labai myliu. O kas tau taip apie mane pasakė?

Net nebepamenu, kas. Lyg ir ne Abaravičius. Gal tas pats Charmsas? Et, skylėta atmintis. Na, tiek to. Kitas klausimas, kurį man seniai knieti užduoti, yra toks: prieš kelerius metus režisavai spektaklį pagal Venedikto Jerofejevo kūrinį „Traukinys „Maskva-Petuškai“, kurį daugelis vadina nuostabia „alkoholine literatūra“. Kokie motyvai paskatino imtis būtent šio, turbūt ne taip lengvai scenai adaptuojamo, kūrinio, o ne, pavyzdžiui, pastatyti spektaklį pagal brolių Grimų pasakas? Na, o jei norėjosi kurti spektaklį būtent „alkoholinės literatūros“ motyvais, kodėl nesirinkai, tarkim, Pilscho ar Bukovskio kūrinių? O gal „Maskva-Petuškai“ tau reiškia visai kitus dalykus, nė iš tolo nekvepiančius alkoholiu?

Charmsas taip pasakyti negalėjo, nes jis jau senokai numirė. Taip nutikus, dažniausiai žmonės nebesako nieko. Motyvų kurti spektaklį man paprastai nereikia –­ supranti, kad dabar šitą darysi, ir tiek. Spektaklis ir apskritai teatras negali būti kuriamas viena kokia nors tema – girtuoklystės, smurto, sekso, meilės ar dar ko nors. Jerofejevas kūrinyje „Maskva-Petuškai“ tikriausiai ir gėrimui, ir Dievui dėmesio skyrė po lygiai. Savo paties tragedijų pakeleivių. Visos tos tragedijos perlietos spiritu, bet už to spirito – žmogus, o už žmogaus –­ Dievulis.

Atrodo, dar tik pradėjom pokalbį, o jau ne sykį ir ne du į Tavo atsakymus prasprūdo žodžiai, susiję su Dievu. Ir Tavo knygoje „Raštai“ labai daug tekstų, parašytų evangeline maniera ir tematika (tiesa, toje knygoje jaučiama ir nemaža ironijos dozė). Tad panorau paklausti – kodėl tiek daug tikėjimo atributų? Ką jie Tau reiškia? Ar tai – atrasto tikėjimo, o gal, priešingai –­ dievoieškos padarinys? Ar, tarkim, Tavo pasakymą „už žmogaus – Dievulis“ galima būtų sieti su „kiekviename žmoguje – Dievulis“?

Negali neprasprūsti. Kitąsyk, rodos, stengiuosi nesakyti, bet vis tiek prasprūsta. Pavyzdžiui, niekas nesistebi, kodėl, ką tik prasidėjus pokalbiui, kelissyk buvo paminėta „maxima“, „rimi“, „imbrasas“ ar „lnk“. Nežinau, kodėl. Gal nedaug tų tikėjimo atributų? Didžiausi mano pažįstami bedieviai tą patį Dievą, Jo darbus stengiasi aptarti vos progai pasitaikius. O primink, kad čia jau kalba apie Dievą, kaip užsius, akys tik paraus, putot pradės – nėrajokiodievo. O man Jis reiškia viską – mano vaikus, meilę, rytą ir vakarą. Kartais truputį pikta, kad krepšiniu Jis mažokai domisi – rodos, žmogus, meldiesi meldiesi, o lietuviai vis vien į skudurus gauna. Nežinau, ar Jį atradau. Gal atradau.

Jaučiu sau ir gėriuosi. Pasakymas „Už žmogaus – Dievulis“ man labai primena pasakymą „Kiekviename žmoguje – Dievulis“. Nesvarstau, ar kiekviename.

Taip parašyta. Jei rašo, vadinasi, žino. O aš – kaip pajaučiu.

Taip, turime bėdų dėl krepšinio, bet ledo ritulys ir kalnų slidinėjimas Lietuvoje dar labiau apleistas. Beveik kaip politinė satyra, kuri kartkartėmis prasprūsta Tavo kūryboje (pvz., eilėraštis, skirtas „Kovo 11-ajai“). Čia ir norėčiau Tavęs paklausti apie kūrėją ir politiką. Ar menininkas turi pilietiškai angažuotis, reikšti kuklią nuomonę visuomeniniais klausimais? Dalyvauti mitinguose, streikuose ir pasirašinėti peticijas? O gal jis turėtų būti pakylėtas ar atsijęs nuo bendruomenės kasdienybės – tiesiog išdidžiai kurti, ir tiek?..

Tikriausiai daugelį nuo politikos pykina, vis dėlto savo šalį juk myli kiekvienas. O šalis dažniausiai nuo politikos neatskiriama, todėl reikia apie ją mąstyti ir ką nors veikti. Ar bent jau apie ją kalbėti. Pykti. Arba pajuokauti. Arba iš piktumo juoktis.

O kūrėjas neturi skirtis ir visai niekuo nesiskiria nuo nekūrėjo. Dažniausiai menininkai, patys sau prisiskyrę ir prigalvoję nesveikų privalumų, ima nenormaliai rengtis ir dar klaikiau elgtis. O kiti iš tiesų visai trenkti. Treti šiaip prasipylę. Ir visai nesvarbu, ar politika čia, ar verslas, ar ėjimas į parduotuvę. O tie išdidieji yra, kaip sakiau, trenkti arba neteisingai pasipūtę. Taigi vieni kuria, nes yra trenkti, kiti trenkti, todėl jiems atrodo, kad dabar reikia kurti.

Be kūrybinių polėkių, dar turi įvairių, smalsumą žadinančių pomėgių. Pavyzdžiui, kolekcionuoji padėkas iš įvairių (jei teisingai suprantu) valstybinių institucijų ir organizacijų. Gal atskleistum paslaptį –­ kodėl Tau taip svarbu gauti padėkos raštą? Ar esmė ne padėkos raštas, o institucija, kuri tą raštą išduoda? Kiek padėkų jau turi sukaupęs? Kokios srities institucijos, Tavo nuomone, dar nedėkingai nepastebėjo Tavo, kaip piliečio, pastangų ir ateity galėtų įteikti padėką?

Aš padėkų nekolekcionuoju. Nesu sumanęs visą gyvenimą ar kokiu nors jo etapu jas kaupti. Ir neteikiu pirmenybės valdininkams. Čia iš didelio smagumo viskas – man malonu gauti padėką, o tiems, kurių padėkos prašau, tikiu, irgi gera padėkoti. Ir linksma. Tai ir svarbiausia – abipusis pasikeitimas mano prašymu ir padėka.

Yra buvę žmonių, prašiusių, kad paprašyčiau jų padėkos. Matai, kaip smagu. Visai nesieju dėkojančiųjų su institucijomis. Aišku, kuo sudėtingiau gauti padėką (tarkime, kokio nors prezidento), tuo įdomiau. Ir, žinoma, pačiam prezidentui dėl to linksmiau. „Va, – mąsto, – aš esu prezidentas, o tokio laiško gyvenime nesu gavęs. Čiūdai!“ – ir iškart dėkoja tada. Ir visą dieną to čiūdo iš galvos išmesti negali, žiūrėk, kaip paprasta – padėkoti.

Norėčiau grįžti prie Tavo literatūrinės kūrybos ir paklausti, kodėl joje tiek daug humoro visuomenei jautriomis temomis? Ir ne bet kokio, o ironiško ir saviironiško, kuris dažną skaitytoją priverčia pajusti, kad gyvena absurdiškame, kupiname paradoksų pasaulyje, kuriame žmogus mažas mažas... Kaip pats jautiesi, rašydamas tekstus, ar turi prieš akis įsivaizduojamą skaitytoją?

Visuomenė nėra jautri, todėl jai nėra ir jautrių temų. Apie mirtį dažniausiai ji kalba šimtą kartų ironiškiau už mane, kur jau ten mano humoras...

O ironija šypseną ir turi kelti, ypač kai save patį atpažįsti iš kokios kvailystės. O žmogaus mažumas su manimi visai nesusijęs. Rašydamas dažnai stebiuosi, o daugiausia – labai juokiuosi. Paskui iš naujo perskaitau – vėl labai juokiuosi, labai juokinga. Tik stengiuosi šiukštu žmogaus nepapiktinti.

Taip, taip, juoktis – tai žvelgti į gyvenimą pozityviai. Įdomu, kiek pozityvumo duoda tai, kad 2008-ieji paskelbti Skaitymo ir Blaivybės metais. Va, pavyzdžiui, blaiviai gyventi turbūt reiškia negerti iš pirmos pasitaikiusios balutės ar bokalo, arba gerti tik vaisvandenius ir sultis. O skaityti? Turbūt mėgsti skaityti knygas? Ką, Tavo nuomone, derėtų perskaityti per gyvenimą? Sudaromi populiariausių knygų dešimtukai. Koks būtų Justino Bočiarovo knygų dešimtukas? O gal net žinai, ko derėtų neskaityti Skaitymo metais, kad nebūtų sugaištas brangus ir dėl infliacijos brangstantis laikas?

Ne, ne – juoktis galima ir labai piktai. Yra tokių filmų, kai žudikas padaro nusikaltimą ir labai piktai juokiasi. Būsiu atviras: nežinau, kad šie metai Lietuvoj yra Skaitymo ir Blaivybės. Spėju, kad ir pati Lietuva nelabai žino. Jerofejevas rašė: „Aš labai mėgstu skaityti. Būna, paimu kokią knygelę, ir tokia gera atrodo man ta knygelė, kad nebegaliu daugiau skaityti, metu ją, geriu mėnesį, geriu du...“ Šiaip prisiminiau. Nes apie skaitymą ir blaivybę pasakei. Nežinau, ar būtinai ką nors derėtų perskaityti per gyvenimą. Juk gali būti, kad žmogui labai nemalonu skaityti. Ar net ir perskaitęs niekaip nepraturtės, tik mokykloje guosis, kad turėjo 50 puslapių nesąmonių skaityti. Dešimtukus tik filmų sudarinėju. Vaikystėje – dar dainų. Man patinka geri rašytojai. Taip sutapo, kad truputį netyčia kai kurias knygas skaitau daug kartų. Vos tik važiuoju pas pranciškonus – iškart imu G. G. Marquezą. Taip vieną jo knygą šešis kartus skaičiau. Galima manyti, kad dėl to ir pas pranciškonus buvau šešis kartus. Kitas rašytojas – Dostojevskis. Rusų literatūros klasikas. Jį man mama liepdavo skaityti, o vėliau „užsiprogramavo“, kad tas pačias jo knygas iš naujo skaitau. Ne dažnai, nes dar nedaug man metų. Dabar mama nebeliepia, bet pats paimu, sakau, paskaitysiu Dostojevskį. Nesikuklinsiu, dėl profesinio poreikio daug kartų teko skaityti Jerofejevą. Dar neseniai Vonnegutą atradau. Daugiau neskaitau jokių knygų. O skaityti reikia viską. Net „Alchemiką“. Kad žinotum, kokių nesąmonių įmanoma parašyti ir kuo Lietuva gyvena. O laikas nebrangsta dėl infliacijos, brangsta kuras ir maistas. Žėk – dyzelis 4 litus kainuoja!

Taip, reikės ant dviračių visiems persėsti. Bet prieš tai norėčiau užduoti itin chrestomatinį, neišvengiamą klausimą, kokie Tavo esamieji ir būsimieji kūrybiniai planai? Gal žadi nekantraujančiai publikai kokį naują projektą?

Jei tik ta nekantraujanti publika vos vos garsiau nekantrautų! Žadu. Visuomet daug žadu. Visada reikia labai daug prižadėti, o paskui jau vejiesi tuos pažadus –­ ką išpildai, ko ne... Ne pažadukai yra nuobodūs. Nes visada aišku, ko iš jų tikėtis. O va prižadi, ir žiūri visi – „išpildys ar neišpildys“? Ginčijasi susibūrimuose: „O gal šįsyk jau bus kitaip?..“ Esamųjų planų nežinau, galėčiau papasakoti apie buvusius ir nepavykusius.

Yra vienos namų ūkio bendrijos projektas „Vilniaus milžinai“. Nemažai nuveikęs, dabar jau net administruojantis naujienų portalą www.milzinai.lt – tikra atsvara bulvariniams Delfi, Bernardinai.lt rašiniams. Tai kitoks žvilgsnis į pasaulį. Kitąsyk – iš viršaus. Visaip remiu šį projektą ir džiaugiuosi – smagu, kai jauni žmonės imasi iniciatyvos keisti visuomenę, valyti nuo jos kerpes, atgimti.

Neseniai norėjau išleisti vieną knygą, bet nepavyko, – Rašytojų draugija paskelbė konkursą, kad duos pinigų išleisti pirmai knygai. Paskambinau, paprašiau, bet jie nesutiko, kad tai – mano pirma knyga. Esą jau esu anksčiau išleidęs. Tiesa, apie tai pats užsiminiau, tačiau su draugijos pirmininku leidomės į tokias smulkmenas, kad kita knyga taip ir neišėjo.

Dar kartais labai noriu piešti, bet irgi neišeina. Negali sakyti, kad nemoku, esu padovanojęs labai gražių drobių, bet dabar nesipiešia.

Ir spektaklį norisi kurti, bet dar vėliau tai bus.

Neseniai jauni žmonės sukūrė Lietuvos prekės ženklą – Ežiuką – rėmiau ir žavėjausi šiuo projektu, bet eurobiurokratai ir šaltos politikų širdys, rodos, bus Ežiuką jau pražudžiusios. Atrodo, kad jis nusitemps paskui ir visą šalį.

Be to, vienas žymus styginių kvartetas repetuoja nuotaikingas melodijas, kurias galbūt su jais netrukus niūniuosiu ir aš.

Nuoširdžiai dėkoju už nuoširdų pokalbį!

 

Skaitytojų vertinimai


47570. terra2008-06-30 09:14
nieko nieko, lauksim lauksim, planų planų.... tik Bočiarovas poezijso rašyt tai nemoka

47572. hmmm2008-06-30 09:39
Režisierius? na na... tokiu režisieriu visa Lietuva...

47597. audrius to terra2008-07-01 02:27
neskaiciau. gal ir neskaitysiu. tik idomus vertinimas: "nemoka". o tu moki? o poezija yra, kai rimuojasi, ar kai lietuvisku zyzimu-nesamoniu prirasoma su tam tikra prasme? ar "dukart du - keturi, tamsta, proto neturi" - tai poezija?

47614. terra2008-07-01 13:49
poeziją rašyt taip pat reikia mokėti. kaip ir viską. deja.

47647. audrius2008-07-02 01:26
ne to klausiau. deja, skaityt irgi moket reikia.

47687. terra2008-07-03 07:12
o tu pats bent suvoki, ko tu klausei?

47694. audrius2008-07-03 14:06
suvokiu

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:36:43 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba