AUSTRALIJA: ABORIGENAI, OSIAI IR LIETUVIAI

Jono Nekrašiaus fotografijos

Tęsinys. Pradžia Nr. 3187

Skrydis vietinių oro linijų lėktuvu Hobartas – Melburnas, ir mes vėl Australijos žemyne. Iš Melburno išvykome į Philipo salą, esančią prie vandenyno. Pakeliui apsilankėme Maru parke, grožėjomės nuostabia augmenija ir turtinga gyvūnija. Palydėję saulę, atvykome į salą. Patogiai įsitaisę vandenyno pakrantėje, stebėjome mažiausių pasaulyje pingvinų „paradą“. Pingvinai visą dieną praleidžia vandenyne, o vakare šimtai jų iš vandens tipena į specialius urvelius pakrantėje, kur jų laukia mažyliai.Tai kasdienis vakarinis pingvinų ritualas: prigaudę žuvies, jie keliauja maitinti savo alkanų jauniklių. Šio reginio neleidžiama nei filmuoti, nei fotografuoti, kad neišsigąstų šie malonūs gyvūnai.

Iš Philipo salos išvykome į Sidnėjų. Iš čia maždaug valanda kelio iki nuostabiųjų Mėlynųjų kalnų. Iki XVIII a. juos vadino Karmartenu. Tuometinis Sidnėjaus gubernatorius suteikė kalnams naują vardą. Iš eukaliptų išsiskiriantis aliejus garuoja, o saulės spinduliai, lūždami jo lašeliuose, suteikia melsvą atspalvį romantiškai miglai, gaubiančiai eukaliptų medžiais apaugusius kalnus. Didelį įspūdį paliko legendinės „Trijų seserų“ ir Jamieson rausvosios uolos, nuo apžvalgos aikštelių atsiveriantis nuostabus vaizdas į Didįjį Australijos kanjoną.

Kalnų centre Katoomboje pasikėlę stačiausiais pasaulyje bėgiais, pasigrožėjome nuostabia Mėlynųjų kalnų panorama. Kelionėje mus lydėjo netoli Sidnėjaus, Springvode gyvenantis Australijos lietuvis Vincas Binkis, kuris vėliau mus priėmė savo namuose, egzotiškų medžių sode. Išsimaudėme nedideliame baseine, atsigaivinome alumi, sušveitėme po kiaulienos kepsnį, pasidalinome kelionės įspūdžiais ir prisiminėme Lietuvą.

Australijoje susitikome ne tik su mūsų tautiečiais – išeiviais iš Lietuvos, bet ir su čiabuviais – aborigenais bei vietiniais australais – osiais. Šie susitikimai buvo įdomūs, suteikė daug informacijos apie australų papročius, tradicijas, kultūrą.

Australija – aborigenų žemė

Australijoje dabar ypač pabrėžiama, kad pirmieji šios šalies gyventojai buvo aborigenai – medžiotojai ir rinkėjai, persikėlę čia, kaip spėjama, iš Pietryčių Azijos. Aborigenai nuo seno medžiojo kengūras ir driežus. Šokdami jie imituoja laukinių Australijos gyvūnų judesius ir elgseną.

Aborigenų kovos ir medžioklės simbolis yra bumerangas. Jų legenda byloja: seniai, labai seniai dangus buvo taip žemai, kad žmonės vaikščiojo tik keturiomis. Kartą vienas senis prie ežero rado lazdą ir ja atskyrė dangų nuo žemės. Vėliau nusibodusią lazdą jis nusprendė išmesti... Taip čiabuviai pasakoja apie Australijoje populiaraus ginklo – bumerango atsiradimą. Bumerangas – ne tik tradicinis aborigenų kovos įrankis, bet ir puikus suvenyras, kurį parsiveža dažnas turistas.

Aborigenų gyvenime svarbų vaidmenį vaidina totemizmas, animizmas, magija. Gentys turi savo amuletus, vadinamus čiuringais. Savo tautosaką aborigenai laiko didžiausiu turtu. Čiabuviai už jos pasisavinimą baudžia perdurdami strėle ranką arba koją. Kitų genčių dainas, šokius ar sakmes galima nusipirkti, iškeisti.

Aborigenai turi savo simbolių sistemą, kuri jiems leidžia susikalbėti ženklais ir rašmenimis. Jie savaip supranta ir pasaulio sukūrimą: pasaulio atsiradimo laiką vadina „sapnų laiku“, o pasaulio kūrėjas, jų manymu, yra didžiulė gyvatė, sapnų laiku prašliaužusi per žemę.

Aborigenai iki šių dienų iš dalies išlaikė gimininę visuomeninę organizaciją, susidedančią iš įvairių socialinių sluoksnių (pagal lytį, amžių bei sugebėjimus). Iš vieno socialinio sluoksnio į kitą įvesdinama tam tikromis apeigomis, atliekant įvairius genčiai būdingus veiksmus (berniukų apipjaustymas, danties išmušimas, genties ženklo išraižymas ir kt.), taip pat supažindinant su protėvių paslaptimis, mokant dainų, šokių bei legendų. Mergaitės mokomos gydyti, meilės burtų, vaisingumo paslapčių, taip pat šokių, dainų bei raudų.

Aborigenai daugiausiai gyvena rezervacijose, įsteigtose XX a. 3-ajame dešimtmetyje nederlingose Vidurio ir Šiaurės Australijos srityse, arba misijų kaimeliuose bei stovyklose, į kurias iki 1963 m. buvo keliami prievarta. Dalis aborigenų telkiasi prie didžiųjų miestų. Čiabuvių matėme Sidnėjuje, Melburne, Adelaidėje, Alise Springse. Nemažai jų niekur nedirba, vartoja alkoholį, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Daugelis nėra prisitaikę prie šiuolaikinio gyvenimo, neturi jokio noro lavintis, vaikų taip pat neleidžia į mokyklas, nesigydo ligoninėse. Dauguma aborigenų tik gimdo vaikus ir gyvena iš valstybės paramos. Atskirose bendruomenėse ne miestuose gyvenantys aborigenai gauna valstybės pašalpas. Pusė pašalpos šiuo metu mokama pinigais, už likusius pinigus išduodami maisto talonai. Taip bandoma apsaugoti aborigenus nuo alkoholizmo, nes jie neatsparūs šiai ligai.

Australijos lietuviai (iš kairės): Vincas Binkis, Birutė Aleknaitė, Nata Liutikas

Australijoje paplitęs aborigenų menas. Kelionės metu apsilankėme čiabuvų meno ir kultūros centruose bei muziejuose Sidnėjuje, Melburne, Alise Springse ir kitur. Juose yra unikalių aborigenų meno kūrinių, buities daiktų, apeigų rinkinių. Čia galima sužinoti apie senųjų Australijos gyventojų tikėjimą, gyvenimo būdą, papročius. Be to, galima išmokti mesti bumerangą, išmėginti jėgas svaidant ietį, pamatyti ritualinius aborigenų šokius, išvysti, kaip trinant medį išgaunama ugnis.

Seniausia aborigenų meno apraiška – kūno menas: ant kūno išpiešti arba išraižyti ženklai rodo genties vietovę, asmens priklausomumą tam tikrai genčiai, socialinę padėtį. Kita sena aborigenų meno forma – žemės dekoras. Per apeigas iš sutrintų uolienų pasigaminama spalvoto smėlio, kuriuo išbarstomi šventi genties ženklai. Plačiai paplitę aborigenų piešiniai ant eukalipto medžio žievės.

Taip pat žinomi uolų piešiniai, glaudžiai susiję su religija ir mitologija.

Aborigenų menui būdinga tai, kad kiekvienas sukurto vaizdo brūkšnelis ar taškelis yra daugiareikšmis: tai gali būti magiškos galios turintys genties totemų ženklai, genties teritorijų žemėlapiai arba dievybių ir protėvių kelionių bei žygdarbių vaizdai. Šiandieninis aborigenų menas išsiskiria taškelinės tapybos maniera. Paveikslai paprastai yra didelio formato, nutapyti įvairiomis spalvomis. Lietuvos dailės muziejus turi aborigenų kūrinių kolekciją, kurią Lietuvai padovanojo Australijos lietuvė dailėtyrininkė Genovaitė Kazokienė.

Australijos aborigenai visą laiką kovojo už savo teisių pripažinimą. Savo judėjimo simboliu 1971 m. jie pasirinko vėliavą, kurios viršutinė pusė juoda, apatinė raudona, o viduryje pavaizduotas geltonas rutulys. Juoda vėliavos spalva simbolizuoja Australijos dangų, raudona – žemę, o geltonas rutulys – saulę. Šią vėliavą 1995 m. pripažino ir Australijos vyriausybė. 1967 m. aborigenams buvo suteikta rinkimų teisė, 1976 m. priėmus „Aborigenų žemės teisės aktą“, senieji vietos gyventojai atgavo dalį jiems priklausiusių žemių (pripažintos aborigenų teisės į rezervacijų žemę). XX a. 9-ajame dešimtmetyje čiabuviai savo teises pradėjo ginti Australijos Aukščiausiajame teisme.

Nuo 1964 m. Kanberoje veikia Australijos aborigenų ir Torreso sąsiaurio salų gyventojų tyrimo institutas, kurio pagrindinis tikslas – tirti vietinių gyventojų kultūrą ir gyvenseną. Institutas leidžia žurnalą „Abroiginal Studies“, renka garso ir vaizdo medžiagą, kuria kino filmus.

Aborigenai yra mažakalbiai, nelabai palaikantys ryšius su baltaisiais. Bet būna ir išimčių. Skrendant iš Melburno į Adelaidę, šalia mūsų lėktuve sėdėjo trys pagyvenę aborigenai. Vyrai dėvėjo plačiabryles australiškas skrybėles, kalbėjo vietiniams būdinga tarme, buvo nuoširdūs, maloniai su mumis bendravo. Vienas iš jų papasakojo, kad jie – muzikantai, iš Adelaidės vykstantys koncertuoti į Alisą Springsą. Beje, prieš metus Vilniuje taip pat lankėsi aborigenų koncertinė grupė, supažindinusi lietuvių žiūrovus su savo muzika.

Saviti Australijos gyventojai – osiai

Australijoje gyvena beveik 20 mln. gyventojų. Dauguma jų yra Britanijos salų išeivių – anglų, airių, škotų – palikuonys. Senieji Australijos gyventojai yra aborigenai. Pagrindinė šalies kalba – anglų (australų dialektas), taip pat daug žmonių kalba kiniškai, graikiškai, itališkai. Baltieji Australijos gyventojai dar vadinami osiais. Beje, grynakraujais australais save vadina anglosaksai. Osiai yra ramūs, darbštus, mėgsta sportuoti, leisti laiką gamtoje su šeima ir draugais, keliauti po žemyną ir kitas šalis.

Kelionės metu mums padėjo australas, kuris ne tik vairavo mūsų autobusą, bet ir buvo puikus gidas. Jis skersai išilgai išvažinėjęs visą Australiją, daug laiko praleidęs tarp aborigenų, todėl turėjo ką papasakoti.

Tiek provincijoje, tiek didmiesčiuose australai dėvi panašią aprangą – šortus ir marškinėlius, skrybėlę. Visi australai rūpestingai saugo odą nuo saulės, naudoja apsauginius kremus. Sutikęs įdegusį saulėje žmogų gali spėti, kad jis neseniai imigravo arba yra turistas. Australijos paplūdimiuose retai pamatysi besideginančius žmones, juk čia gali įdegti net šešėlyje. Paplūdimiuose apskritai nelabai įprasta rodyti apnuogintus kūnus, nemėgstama demonstruoti seksualumo. Maudytis galima ne bet kur. Kai kuriuose paplūdimiuose nuomojami specialūs visą kūną dengiantys nailoniniai kostiumai – mėgstantys maudynes taip gali apsisaugoti nuo odą nudeginančių nuodingųjų medūzų.

Mėlynieji kalnai

Australai mėgsta laiką leisti baruose gurkšnodami alų ar vyną, kuris čia yra aukštos kokybės. Tiek dideliuose miestuose, tiek miesteliuose pagrindinė vyrų susibūrimo vieta yra baras. Vyrai čia renkasi vakarais, ramiai šnekučiuojasi, aptarinėja politinius įvykius, sporto naujienas. Moterys daugiausiai laiko praleidžia su vaikais arba bendraudamos tarpusavyje. Osiai mėgsta klausytis muzikos. Melburne apsilankę džiazo klube įsitikinome, kad čia vertinamas džiazas ir šiuolaikinė muzika.

Lietuviai Australijoje

Kažkada profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas Kazys Pakštas (1893 – 1960) tinkamomis lietuviams gyventi vietomis pripažino Kvebeką (Kanadą), San Paulą (Braziliją), Rodeziją, Tanganiką, Naująją Kaledoniją, Angolą, Britų Hondūrą, Australiją, Naująją Zelandiją.

Pirmieji lietuviai į Australiją atvyko po 1830 – 1831 metų sukilimo. Minimas Mickevičius, čia išgyvenęs 35 metus. 1836 m. spalio 17 d. Melburne Australijos pilietybę gavo Antanas Lagogenas. 1841 m. iš tuometinės Prūsijos į Pietų Australiją laivu atplaukė lietuvio Varno šeima.

Atkeliavę Australijon, lietuviai stengėsi burtis miestuose, arčiau fabrikų ir gamyklų. Daugiausiai dirbo pramonėje, vertėsi amatais, prekyba. 1889 m. Adelaidės stiklo fabrike dirbo net kelios dešimtys lietuvių, jie suorganizavo savo artelę, įsteigė lietuvių klubą, koplytėlę. Po Pirmojo pasaulinio karo į Australiją atsikėlė lietuviai iš Škotijos. 1929 m. Sidnėjuje buvo įkurta Australijos lietuvių draugija. 1939 m. šalyje gyveno apie 1000 lietuvių.

1947 m. lapkričio 28 d. iš Vokietijos išplaukė pirmasis po karo laivas, kuriuo iš perkeltųjų asmenų stovyklos į Australiją išvyko pirmieji lietuviai. Šiuo laivu į Vakarų Australijos Frimantlio uostą atplaukė 439 lietuviai. Vėliau iš Vakarų Europos į Australiją atvyko dar apie 10 000 lietuvių.1961 m. Australijoje gyveno 7678, 1978 m. – 10447, 1998 m. – apie 7500 lietuvių.

Daugiausiai lietuvių įsikūrė Sidnėjuje, Melburne, Adelaidėje, Kanberoje ir kituose šalies miestuose. Įvairiuose miestuose veikia lietuvių klubai, daugybė organizacijų, leidžiami laikraščiai. Sidnėjuje, Brisbane, Adelaidėje, Melburne yra lietuvių katalikų parapijos.

Australijos lietuvių bendruomenė įkurta 1950 m., reorganizavus Australijos lietuvių draugiją (veikė 1929 – 1950). Melburne veikia Australijos lietuvių fondas, 1988 m. Adelaidėje buvo įkurtas Australijos lietuvių bendruomenės archyvas, Sidnėjuje leidžiamas savaitraštis „Mūsų pastogė“. Nuo 1960 m. krašto tarybos suvažiavimų metu vyksta Australijos lietuvių dienos.

Su pirmaisiais tautiečiais susitikome Sidnėjuje, kur veikia gausi, gerai organizuota lietuvių bendruomenė, netolimame Bankstowne mieste turinti savo lietuvių namus-klubą „Dainava“. Tarp jos narių yra ir iš Šiaulių kilę brolis ir sesuo Jurgis ir Nata Liutikai. Jų tėvas Česlovas Liutikas buvo vienas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjų.

Australijoje gyvena žinoma poetė Lidija Šimkutė-Pocienė. Per antrąjį pasaulinį karą atsidūrusi Vakaruose, apsigyveno Australijoje, baigė medicinos studijas. Išleido poezijos rinktinių, išvertė amerikiečių poezijos, yra aktyvi Lietuvoje vykstančių „Poezijos pavasarių“ dalyvė. Ne kartą lankėsi ir Šiauliuose.

Australijoje gerai žinomos išeivijos lietuvių dailininkų S. Gabrijolavičiaus, H. Šalkausko, V. Šerelio, E. Kubbos (Ievos Kubaitytės), V. Meškėno, Vaclovo Rataiskio-Rato pavardės. Australijoje aktyviai darbuojasi ir iš Šiaulių, Aleksandrijos dvaro, kilęs menininkas Jurgis Janavičiaus su žmona Jolanta. 1998 m. jų kūrybos paroda buvo surengta Šiaulių „Laiptų“ galerijoje.

(Tęsinys kitame numeryje)