Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-06-27 nr. 3196

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Danutė Paulauskaitė.
NAMAI
31
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Žagrakalytė.
MAMA POETĖ
51

POKALBIAI 
• APIE VERTĖJO VERGIJĄ IR LAISVĘ4

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY
• Ričardas Šileika.
BENEDIKTO JANUŠEVIČIAUS RAŠINIO „AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY“ KONTEKSTAS

KNYGOS 
• „APIE TROJOS KARĄ“. „APIE TROJOS ŽLUGIMĄ“
• „LIKĘ TEKSTAI“
• „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“3
• „KALBĖTI KŪNU: FENOMENOLOGINĖ ALFONSO NYKOS-NILIŪNO KŪRYBOS STUDIJA“1
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Kristina Savickienė.
„NORIU SUKURTI TOBULĄ SPEKTAKLĮ“
4
• Ridas Viskauskas.
TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

DAILĖ 
• Aušra Poškutė.
NEDAUG REIKIA, KAD SUNAIKINTUM
1
• Aušra Poškutė.
ŠAUKINYS – MKČ
1

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
„BIRUTĖ“ BIRŽUOSE
2

PAVELDAS 
• PARODOJE – ANTIKOS MITŲ IR LEGENDŲ PASAULIS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
FOTOGRAFUOKITE ŠIRDIMI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ15

PROZA 
• Vydas Astas.
MĖLYNAKIS LIETAUS DEBESĖLIS
1

VERTIMAI 
• Josifas Brodskis.
ZOFIJA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TH. MANNO FESTIVALYJE – APIE BALTIJOS JŪRĄ

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ramūnas Čičelis.
SKANDALAI KAIP MITINĖ DUOTYBĖ
• Ugnė Novikaitė.
ASMENYBĖS PAMOKĖLĖ ARBA TIEMS, KAS NORI TAPTI NAPOLEONAIS
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• SKAITYTI REIKIA VISKĄ7

KRONIKA 
• RUDENĮ – NAUJA JAUNŲ TALENTŲ INJEKCIJA MENŲ SPAUSTUVEI

DE PROFUNDIS 
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (5)
30
• BJAURUS IŠPUOLIS PRIEŠ LIETUVOS KULTŪRĄ2
• AGITACINIS LAPELIS
• PALMIRA DZVONKAS FON FARŠAS1

PARK@S 
 Markus Roduner.
ŠIS BEI TAS APIE ‘PATAFIZIKĄ
5
• Gintautas Mažeikis.
EGZISTENCINIAI NATIURMORTAI: UŽMARŠUMO, TINGINYSTĖS IR KVAILYSTĖS PAŠLOVINIMAS
• Sigitas Vaičiulionis.
V TARPTAUTINIS TYTUVĖNŲ VASAROS FESTIVALIS (I)
6
• Jonas Nekrašius.
AUSTRALIJA: ABORIGENAI, OSIAI IR LIETUVIAI
7
• SOCIALINĖ VILTIS POLITINIAME DISKURSE
• PROTEUS1

PARK@S

ŠIS BEI TAS APIE ‘PATAFIZIKĄ

Markus Roduner

[skaityti komentarus]

iliustracija
Alfredas Jarry, kaip įprasta važinėjantis savo pasididžiavimu – dviračiu. Užuot naudojęsis skambučiu, jis pyškindavo iš pistoleto į orą
Fotografija iš Vikipedijos

Turbūt klausite: kas per paukštis ta ‘patafizika? Iš tikrųjų tai nei paukštis, nei žvėris, o mokslas. Galima būtų sakyti, kad tai – „(ne)rimtų“ mokslų dar (ne)rimtesnė atmaina, mokslų mokslas, apimantis visa ir visus.

Tačiau norint apibūdinti sąvoką‘patafizika, reikėtų grįžti prie jos ištakų, prie mums savo pjese „Karalius Juoba“ (taip originalo pavadinimą Ubu Roi išvertė Tomas Venclova) gerai žinomo siurrealizmo ir absurdo teatro pirmtako Alfredo Jarry (1873–1911) ir jo neo-mokslinio romano, kaip jis pats apibūdino tituliniame lape, „Darbai ir nuomonės daktaro Faustrolio, patafiziko“ (Gestes et opinions du docteur Faustroll, pataphyicien, žr. Alfred Jarry , Œvres complètes, Paris: Gallimard 1998 ir kt.). Originalus romano tekstas prancūzų kalba visiems „patafizikams“, t. y. visai žmonijai, prieinamas ir visų mylimame tinkle (http://faustroll.efields.net).

Jau pirmasis sakinys apie dr. Faustrolį nemažai pasako apie šį ‘patafiziką ir jo mokslą: „Jis gimė Cirkasijoje 1898 metais (XX amžius buvo [-2] metų), būdamas šešiasdešimt trejų metų amžiaus.“ Jarry rašė, kad „apostrofas privalo būti rašomas prieš pirmąją raidę, kad būtų išvengta bereikalingų kalambūrų“.

Antroje Faustrolio knygoje „‘Patafizikos pradmenys“ ‘patafizika apibūdinama taip: „‘Patafizika [...] yra mokslas tų reiškinių, kurie papildo metafiziką, egzistuoja ir pastarosios viduje, ir už jos ribų. Ji driekiasi tiek pat už jos ribų, kiek toji driekiasi už fizikos ribų. Pvz.: kadangi epifenomenas dažnai yra atsitiktinumas, ‘patafizika bus visų pirma ypatybių mokslas, nors teigiama, kad egzistuoja tik bendrybių mokslas. Ji tyrinės taisykles, valdančias išimtis, ir aiškins visatą, egzistuojančią šalia šios [...].“

Definicija: „‘Patafizika yra imaginarių sprendimų mokslas, kuri metmenims simboliškai priskiria objektų savybes, aprašomas pagal jų virtualumą [...].“

„‘Patafizikas stebi pasaulį ypatingu būdu, pvz., užuot rėmęsis dėsniu, teigiančiu, kad daiktas krenta centro link, jis teiks pirmenybę dėsniui, teigiančiam, kad tuščia kyla periferijos link (pagal „Faustrolį“).“

Vėliau Borisas Vianas, kalbėdamas apie ‘patafiziką radijo interviu metu, pasakė, kad su ‘patafizika visus labai lengvai ir ir greitai galėtų supažindinti replika iš Fiers et Caillavet pjesės „Gražusis nuotykis“ (La Belle Aventure): „Man patinka mąstyti apie reikalus, apie kuriuos, manau, kiti nemąstys.“

Apie patafiziką rašė ir Jeanas Baudrillardas: „Patafizika: Dujinio būvio filosofija arba Patafizikai visi fenomenai yra absoliučiai dujiniai“ (Jean Baudrillard, Pataphysique. Paris: Sens et Tonka, 2002. Tekstas parašytas apie 1950 metus. Anglišką vertimą galima rasti adresu http:/www.ctheory.net/articles.aspx?id=569).

Alfredas Jarry, deja, ilgai buvo priimamas tik kaip ekscentriškas keistuolis, miesčionių baubas. Tikrasis jo pranašiškumas buvo atrastas tik prancūzų siurealistų ir jų pasekėjų. Galima netgi teigti, kad Jarry padėjo pagrindą daugeliui dvidešimtojo amžiaus meno ir mąstymo srovių.

Apie ‘patafiziką kaip pasaulio supratimo modelį vėl buvo prisiminta, kai vieną gražią 1948 metų dieną, tiksliau – 1948 05 11, grupė menininkų ir mokslininkų Paryžiuje įkūrė `Patafizikos akademiją (Collège de `Pataphysique). Jos motto „Eadem mutata resurgo“ (Aš prisikeliu toks pat ir vis kitoks) gerai atspindi ‘patafizikos mąstymo būdą. Jos nariais ir netgi satrapais (aukštas ‘Patafizikos akademijos titulas) tapo tokie žymūs kultūros ir mokslo žmonės kaip Raymondas Quenau, Borisas Vianas, Umberto Eco, Maxas Ernstas, Jeanas Baudrilllardas ir kt. Dar vienas ‘Patafizikos akademijos suteikiamas vardas yra regentas. Kiekvienas regentas turi savo katedrą. Vieną jų – Matthijsą vanBoxselį, morosofijos regentą, „Kvailybės enciklopedijos“ autorių, pernai turėjome galimybę išvysti Šiauliuose.

iliustracija
Tomo Andrijausko fotografija

Atskirai minėtinas yra Borisas Vianas, rašytojas, džiazo muzikantas, visą savo trumpą gyvenimą buvęs vienas iš ‘patafizikos variklių. Dabar jau ir lietuviškai galime skaityti jo romaną „Dienų puta“ (Tyto Alba, 2006). Viano kūriniai nestokoja aliuzijų į ‘patafizinius reiškinius, o herojų gyvenimais iliustruojama ‘patafizika. Jau minėtas jo labai informatyvus radijo interviu apie ‘patafiziką buvo išspausdintas su paantrašte „’Patafizikos kursas“ (Cours de `Pataphysique) (žr. http://www.figuredestyle.vip.fr/vian/pataphy.html). Nemokantiems prancūziškai – o tokių, sako, pasitaiko – rekomenduoju įsigyti anglišką vertimą iš Lodono ‘Patafizikos instituto adresu http://www.atlaspress.co.uk/theLIP/index.cgi?action=departmental, beje, ten pat rasite ir kitų didžiai (ne)reikalingų skaitinių.

Nereikėtų pamiršti ir jau minėtos Jeano Baudrillardo, kuriam 2001 metais buvo suteiktas ‘Patafizikos akademijos satrapo vardas, brošiūros. Ji plona, tačiau, kaip ir visos knygelės apie ‘patafiziką, labai jau gražiai išleista.

Žinoma, `Patafizikos akademija, kaip ir visos rimtos tyrimų įstaigos, turi savo įstatus. Štai keletas jų:

- ‘Patafizikos akademijos įstatai yra `patafiziniai.

- ‘Patafizika yra mokslas... (paskutinis „Faustrolio“ sakinys – aut. past.).

- Kadangi žmonija susideda vien tik iš ‘patafizikų, `Patafizikos akademija juos skirsto į apie tai žinančius ir apie tai nežinančius.

‘Patafizikos akademijos skyriai irgi atspindi jos mokslinių tyrinėjimų kryptis, dėl to keletą jų išvardinsiu: Bendroji ‘patafizika ir Bereikalingų mokslų dialektika; Taikomoji ‘patafizika. Blablabla ir Mateologija; ‘Patafizikos istorija ir eksegezė; Velocipedologija, Okupodonomija ir Siderodromanija; Fotosofija; Erotika ir Pornosofija; Krokodilologija; Pompagogija, Pomponierizmas ir Zozologija.

Be to, ‘Patafizikos akademija leidžia ir savo žurnalą „Viridis candela“ – taip skamba virštitulinis žurnalo pavadinimas, pats pavadinimas keičiamas kas 28 metus. Be mokslinių-‘patafizinių straipsnių atskiruose žurnalo numeriuose buvo spausdinami nepublikuoti Alfredo Jarry, Guillaume’o Apollinaire’o, Boriso Viano, Jameso Joyce’o, Eugene’o Ionesco (tarp jų ir jo pirmoji pjesė „Plikagalvė dainininkė“) ir kt. tekstai.

Nors ‘patafizikos centru vis dar galima laikyti Prancūziją, jau nuo šeštojo praėjusio šimtmečio dešimtmečio aktyviai kūrėsi ‘patafizikos institutai ir ‘patafizikai prijaučiančiųjų grupės. ‘Patafizikos institutų yra Londone, Buenos Airėse, Romoje, Santiago de Čilėje, Nyderlanduose ir kitur. Daugelyje šalių yra susikūrusios organizuotos ‘patafizikos grupės.

Patafizikai turi savo ‘patafizikos eros kalendorių, prasidedantį nuo A. Jarry gimimo dienos. Mėnesio pavadinimai vaizdžiai atspindi `patafizinę dvasią ir nemažai jų yra A. Jarry sukurti naujadarai: Decervelage (Nusmeginimas), Pédale (Pedalas), Merdre (Šrūdas), Clinamen (Klinamenas).

Rašytojas ir muzikas Pablas A. Lopezas (Pablo A Lopez), laikydamasis ‘patafizikos koncepcijos, davė pradžią pataforai, kuri driekiasi anapus metaforos (daugiau apie tai anglų kalba galima skaityti: http://www.paulavion.com/pata.html).

Taigi linkėčiau, kad kuo daugiau Lietuvos ‘patafizikų – o tokiais gimę esame visi, atsilieptų ir prisidėtų prie (ne)rimto (ne)mokslinio (ne)darbo.

 

Skaitytojų vertinimai


47704. ?2008-07-03 17:38
tvajurogės, ko nieks nekomentuojat?

47709. dainuojantis troleibusas2008-07-03 23:10
Nes nieks nesupranta, apie ką čia viskas yra. O tie, kas supranta, supranta, kad su šitokiu temos pateikimu - kas iš to... :) O beje, šiais laikais tai vadinama "Reality Hacking" ;)))))

56321. `Patafizikas :-) 2009-12-15 17:44
Nėr čia ko nesuprast. Arba žinot ir suprantat, arba nežinot ir tiek.

57458. Simpatizuojanti patafizikai :-) 2010-03-02 01:34
Taigi taip. Patafizikai skirstomi į dvi grupes: tai žinančius ir to nežinančius.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:36:27 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba