Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-06-27 nr. 3196

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Danutė Paulauskaitė.
NAMAI
31
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Žagrakalytė.
MAMA POETĖ
51

POKALBIAI 
• APIE VERTĖJO VERGIJĄ IR LAISVĘ4

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY
• Ričardas Šileika.
BENEDIKTO JANUŠEVIČIAUS RAŠINIO „AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY“ KONTEKSTAS

KNYGOS 
• „APIE TROJOS KARĄ“. „APIE TROJOS ŽLUGIMĄ“
• „LIKĘ TEKSTAI“
• „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“3
• „KALBĖTI KŪNU: FENOMENOLOGINĖ ALFONSO NYKOS-NILIŪNO KŪRYBOS STUDIJA“1
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Kristina Savickienė.
„NORIU SUKURTI TOBULĄ SPEKTAKLĮ“
4
• Ridas Viskauskas.
TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

DAILĖ 
• Aušra Poškutė.
NEDAUG REIKIA, KAD SUNAIKINTUM
1
• Aušra Poškutė.
ŠAUKINYS – MKČ
1

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
„BIRUTĖ“ BIRŽUOSE
2

PAVELDAS 
• PARODOJE – ANTIKOS MITŲ IR LEGENDŲ PASAULIS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
FOTOGRAFUOKITE ŠIRDIMI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ15

PROZA 
• Vydas Astas.
MĖLYNAKIS LIETAUS DEBESĖLIS
1

VERTIMAI 
• Josifas Brodskis.
ZOFIJA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
 TH. MANNO FESTIVALYJE – APIE BALTIJOS JŪRĄ

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ramūnas Čičelis.
SKANDALAI KAIP MITINĖ DUOTYBĖ
• Ugnė Novikaitė.
ASMENYBĖS PAMOKĖLĖ ARBA TIEMS, KAS NORI TAPTI NAPOLEONAIS
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• SKAITYTI REIKIA VISKĄ7

KRONIKA 
• RUDENĮ – NAUJA JAUNŲ TALENTŲ INJEKCIJA MENŲ SPAUSTUVEI

DE PROFUNDIS 
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (5)
30
• BJAURUS IŠPUOLIS PRIEŠ LIETUVOS KULTŪRĄ2
• AGITACINIS LAPELIS
• PALMIRA DZVONKAS FON FARŠAS1

PARK@S 
• Markus Roduner.
ŠIS BEI TAS APIE ‘PATAFIZIKĄ
5
• Gintautas Mažeikis.
EGZISTENCINIAI NATIURMORTAI: UŽMARŠUMO, TINGINYSTĖS IR KVAILYSTĖS PAŠLOVINIMAS
• Sigitas Vaičiulionis.
V TARPTAUTINIS TYTUVĖNŲ VASAROS FESTIVALIS (I)
6
• Jonas Nekrašius.
AUSTRALIJA: ABORIGENAI, OSIAI IR LIETUVIAI
7
• SOCIALINĖ VILTIS POLITINIAME DISKURSE
• PROTEUS1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS

TH. MANNO FESTIVALYJE – APIE BALTIJOS JŪRĄ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Hanso Rosenströmo neoninio ženklo fotoeskizas

Liepos 12–19 d. Nidoje vyks XII tarptautinis Thomo Manno festivalis. Nors festivalis taip pavadintas literatūros kūrėjo garbei, tačiau nuo pat pradžios buvo pabrėžiamas tarpdalykinis festivalio pobūdis. Be tradicinių, festivalio branduolį sudarančių muzikos ir žodžio programų, rengiamos šiuolaikinio meno, kino programos. Apie tai, kas bus siūloma šiemet, EGLĖ OBCARSKAITĖ kalbasi su TAUTVYDU BAJARKEVIČIUMI (Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinės galerijos informacijos centras), kuravusiu šiuolaikinio meno programą, LINA ČERNIAUSKAITE („Meno avilys“) ir DAINIUMI MAKŪNU, kurie atsakingi už kino programą.

Šiemet festivalio tema „Kultūros kraštovaizdžiai. Mare Balticum“ siūlo kalbėti apie gamtą, kultūrą, dvasinę ekologiją. Kokią vietą šios temos užima šiuolaikiniuose vizualiniuose ir kino menuose?

T. Bajarkevičius. Šiuolaikiniai menininkai paprastai atsparūs stereotipams, supriešinantiems gamtą ir miestą, kultūrą ir natūrą. Juk dažniausiai gamtą siejame su pabėgimu nuo kultūros ženklų, miesto ritmų, kalbos spąstų, suvokiame ją kaip savotišką oazę, kurioje galima patirti civilizacijos nepaliestą „prarastąjį rojų“. Tačiau ir gamtinis kraštovaizdis neišvengiamai tampa kultūrinių reprezentacijų žemėlapiu. Tiesa, šiuolaikinis menas dažnai santykį su aplinka išreiškia jautriai ir subtiliai. Aplinkos menas, žemės menas, įvietintas (angl. site-specific) menas, viena vertus, naudoja kraštovaizdį, kaip kultūrinės metaforos formą, kita vertus, šios meno rūšys nuo pat jų ištakų siejamos su ekologija, vietos įprasminimu, natūraliu įsiliejimu į aplinką. Čia svarbus vietos identitetas su visomis istorinėmis, regioninėmis ypatybėmis.

D. Makūnas. Šiuolaikinis kino menas toks daugialypis, kad jame nuolat nagrinėjamos žmogaus ir gamtos, kultūros ar istorijos santykio temos. Pagaliau tai juk yra vienos iš pamatinių vertybių, aplink kurias sukasi visi menai. Jei kalbėtume tik apie Baltijos regiono šalių kinematografą, net ir čia pastebėti vienų ar kitų temų aktualumo tendencijas būtų sudėtinga. Atmetus komercinį kiną, Europoje kuriamas autorinis kinas, kur svarbiausia yra autoriaus arba režisieriaus pozicija.

L. Černiauskaitė. Gamtos ir žmogaus sambūvis vienaip ar kitaip atsispindi daugelyje kino kūrinių. Festivalio programoje nukreipiame žvilgsnį į galingą ir stichišką gamtos elementą – jūrą, tarp kurios ir žmonių visad klostėsi daugiasluoksniai santykiai. Ne veltui jūra dažnai vaidina svarbų vaidmenį kine, yra ne tik kinematografiška, bet ir svarbias prasmes talpinantis simbolis.

Sužinoję festivalio temą ir ėmę mąstyti apie programą, į ką pirmiausia atkreipėte dėmesį, kokius temos aspektus manėt esant labiausiai vertus pabrėžti?

T.B. Nuo pat pradžių šiuolaikinio meno programa T. Manno festivalyje orientavosi į tas meno formas, kurios atspindėtų tiek Nidos kraštovaizdžio, tiek ir festivalio specifiką. Ir šįkart mąstėme apie meną atvirose erdvėse, kuris koncepcija, fiziniu pavidalu įsilietų į Nidos aplinką, būtų patrauklus festivalio lankytojams. Festivalio dalyviai yra iš skirtingų Baltijos regiono šalių, tad ir šiuo požiūriu įdomi su regionu siejamos temos interpretacija.

D.M. Pradėdami rengti šią programą, žinojome du žodžius – „Baltijos jūra“. Tai mūsų programos tema ir centras. Supratome, kad mums reikia filmų, kuriuose Baltijos jūra vaidina vienokį ar kitokį vaidmenį. Norėjome, kad tai būtų įvairūs filmai žanro, formos požiūriu, kad jie atspindėtų platų kultūrų spektrą.

L.Č. Pasirinkta tema „Mare Balticum“ – itin kinematografiška. Yra nemažai talentingų režisierių kūrinių, kuriuos galima pristatyti. Atsižvelgdami į meninę kokybę, artimumą festivalio idėjai ir aplinkai, kuri sups žiūrint filmus, ir formavome programą.

Kaip atrinkote kūrinius?

T.B. Programą rengėme bendradarbiaudami bei konsultuodamiesi su partneriais užsienio šalyse – Latvijos šiuolaikinio meno centru, Pedvalės atvirų erdvių meno muziejumi (konsultavo jame dirbanti praėjusių metų Thomo Manno festivalio dalyvė Laura Feldberga), Suomijos šiuolaikinio meno institucija FRAME. Pristatėme menininkams šiuolaikinio meno programos koncepciją ir sulaukėme jų sumanymų.

L.Č. Kadangi kaip tik festivalio metu pasaulyje bus minima švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano sukaktis, o jo filmuose jūros daug, supratome, kad būtinai turime pristatyti ir jį. Taip į programą įtraukėme Marie Nyreröd dokumentinį filmą „Bergmano sala“. Ne mažiau svarbu pristatyti ir lietuvius režisierius. Peržiūrose bus parodyti ir Latvijos, ir Estijos kūrėjų filmai. Įdomiu atradimu tapo Danijos kūrėjos modernaus šokio choreografės Jytte Kjøbek poetinis filmas apie žmogaus taktilinį ryšį su pajūrio gamta. Pristatyti šį filmą ketina atvykti jo kūrėja.

Kokie bus kūriniai – ar jie kuo ypatingi, naujoviški, gal nematyti Lietuvoje?

T.B. Tomo Martišauskio „re-konstruoti akiračiai“ sukurs dirbtinį horizontą kaip savotišką ekraną naudojant medžių kamienus. Tai subtili, laikina intervencija į kraštovaizdį, minimaliomis priemonėmis sukurianti įtaigų optinį efektą. Hanso Rosenströmo retro stilistikos neoninis ženklas „Mare Balticum“ netoli Kuršių marių –­ savotiškas „memorialas“ Baltijos jūrai. Juo išreiškiama nostalgija, prarasto laiko ilgesys ir kartu – požiūris į ekologines problemas. Andrio Vitolinio kuriamas objektas „Vaikų atominė elektrinė“ yra dviprasmis –­ jis tarsi pretenduoja į socialinę repliką apie atominę elektrinę nuo pat mažų dienų esančią mūsų pašonėje, tačiau elektrinę imituojančias formas įkurdina žaidimo aikštelėje – vaikų džiaugsmui ir mėgavimuisi. Taigi temos interpretacijos nėra iliustratyvios. Visi darbai kuriami atsižvelgiant į konkrečių Nidos vietų specifiką, ir tuo jie unikalūs.

D.M. Kadangi geriausiai man žinomas lietuviškas kinematografas, nebuvo sunku sudaryti trumpą lietuvių filmų sąrašą. Liko tie filmai, kurie pastaruosius kelerius metus buvo retai rodomi arba nepelnytai pamiršti.

A. Aramino „Surask mane“ – gražus ir mielas filmas, jame meistriškai įamžinti septintojo dešimtmečio lietuviško pajūrio ir pamario vaizdai dvelkia sunkiai paaiškinama ramybe ir yra retai matomi kino ekrane.

Tomo Donelos „Išakėtas krantas“ taip pat nėra eilinis. Tai režisūrinis debiutas, sukurtas 1992-aisiais studijoje „Kinema“, kur tuo metu pirmuosius filmus sukūrė kino režisieriai Šarūnas Bartas, Arūnas Matelis ir Audrius Stonys, ir nenusileidžia jiems profesionalumu. Filmo kokybę sustiprino Jono Griciaus kamera bei puikūs aktorių (Liubomiro Laucevičiaus, Gedimino Karkos, Virginijos Kelmelytės bei Dainiaus Kazlausko) vaidmenys.

Svarbus festivalio programoje latvių režisieriaus Gunaro Piesio filmas „Mirties šešėlyje“. Tai vienas svarbiausių kūrinių Latvijos kino istorijoje, išlaikęs laiko išbandymą ir šiandien nuolat pristatomas kino festivaliuose visame pasaulyje. Baltijos jūra šiame filme ne tik veiksmo vieta ar fonas, bet ir pagrindinis veikėjas.

L.Č. Stengėmės parinkti įvairių žanrų bei stilių filmus, kurie savaip parodo kasdienybę, tekančią prie jūros, ar, atvirkščiai, vaizduoja žmones dramatiškose situacijose, kuriose viską lemia jūra. Dalis filmų yra viena ar kita proga rodyti Lietuvoje, bet manome, kad, šalimais alsuojant jūrai ir blyksint švyturio žibintui, šie filmai turėtų atsiskleisti iš kitos, žmogaus santykį su gamta įreikšminančios, perspektyvos.

Gal trumpai papasakokite apie pasirinktus menininkus?

T.B. Tomas Martišauskis yra skulptorius, dažniausiai pasirenkantis nekonvencionalų santykį su medžiaga ir kuriantis konceptualius objektus. Besidomintieji šiuolaikiniu menu turbūt atsimena jo dirbtinį dangų (kompiuteriu sugeneruoti dangaus vaizdai), pakibusį po ŠMC parodos „Entuziastai“ lubomis, arba nuo žingsnių nykstantį gipso sluoksnį ant Radvilų rūmų laiptų pakeliui į pagrindines parodos „Saviobjektai“ erdves. Hansas Rosenströmas yra įvietinto meno kūrėjas, kuriantis objektus specifinėms erdvėms, interaktyvias situacijas. Pagrindinė Andrio Vitolinio kūrybos sritis – neokonstruktyvistinė tapyba, jis yra sukūręs nemažai įvietinto meno objektų. Tai jaunosios kartos menininkai, plėtojantys įdomias ir savitas kūrybines strategijas.

D.M. Programoje rastume tiek profesionalių, pasaulyje pripažintų autorių darbų, tiek kitų sričių menininkų, panorusių sukurti filmą jiems rūpima tema.

Tarp pirmųjų – Andreasas Dresenas, vienas originaliausių šių dienų vokiečių kino režisierių, dėl tyrinėjamų socialinių temų neretai lyginamas su britu Michaelu Lee. Jo filmai pelnė daugybę prizų kino festivaliuose visame pasaulyje. „Nakties siluetai“ (1999) ir „Kavinė „Halbe Treppe“ (2002) Vokietijos kino kritikų buvo pripažinti geriausiais metų filmais.

Filmo „Sala“ kūrėjas Jaanas Tätte yra profesionalus aktorius ir dramaturgas, dirbantis Talino miesto teatre. Pagal jo pjeses buvo pastatyti spektakliai Vokietijos, Latvijos, Švedijos, Suomijos bei Rusijos teatruose. Jis –­ populiarus Estijoje dainų autorius ir atlikėjas.

Marie Nyreröd, „Bergmano salos“ autorė – Švedijos nacionalinės televizijos žurnalistė ir prodiuserė, sukūrusi daugiau nei šimtą laidų kino, teatro bei literatūros temomis.

L.Č. I. Bergmanas – svari figūra kino istorijoje. Filme „Bergmano sala“ režisierius kalba apie savo kūrybinius principus, kurie gausiai iliustruojami ištraukomis iš jo filmų ir asmeninio videoarchyvo, atsiskleidžia kontroversiška šio kūrėjo asmenybė, kino meistras prabyla apie sudėtingą asmeninį gyvenimą, filmo pabaigoje pateikdamas iš anksto parengtą jį persekiojančių demonų sąrašą. Filme matyti, kad jūra svarbi ne tik I. Bergmano filmuose, bet ir jo gyvenime, kurio didžiąją dalį praleido Faro saloje. Artimumas jūrai gražiai dera su laiko tėkmės motyvu. Gausus įdomių įžvalgų apie gyvenimą, filmas turėtų sudominti ir tuos, kurie nėra plačiau susipažinę su šio režisieriaus kūryba.

Danų režisierė, šiuolaikinio šokio choreografė ir šokėja Jytte Kjøbek sakosi esanti patyrusi keliautoja ir ketina atkeliauti iki pat Nidos, kad pristatytų savo filmą „Jūra po oda“. Jis nufilmuotas Danijoje prie gražios, bet pavojingos Šiaurės jūros, netoli Liokeno gyvenvietės. Liokenas – mažas žvejų kaimelis, XX a. trečiajame dešimtmetyje tapęs menininkų kolonija. Jytte Kjøbek filme kūno sąlyčio su pajūrio gamta potyriai pažadina asmenines buvusiųjų prie jūros patirtis. Šis filmas – tai nauja, šiuolaikiška žmogaus ir jūros santykio interpretacija, žvelgiant iš egzistencinės, fenomenologinės perspektyvos.

Ką programa žada atvyksiantiems žiūrovams?

T.B. Kadangi tai yra menas atvirose erdvėse, jis skirtas ne tik informuotiems lankytojams, bet ir atsitiktiniams praeiviams. Bet kokio meno kūrinio patirtis yra gan individuali ir asmeniška, todėl iš anksto prognozuoti reakcijas sunku. Tačiau šios meninės intervencijos į Nidos aplinką neliks nepastebėtos ir taps įdomiu Th. Manno festivalio akcentu.

L.Č. Sudarydami programą mąstėme apie peržiūrų vietą ir nuotaiką, stengėmės parinkti filmus, kurie atviri įvairioms interpretacijoms, galintys užmegzti dialogą su žmonėmis ar galbūt net prakalbinti jūrą. Tikimės, kad filmai taps naujomis, artimomis patirtimis ir pakvies apmąstyti savo santykį su šalia plytinčia jūra.

D.M. Kiekvienam, kuris myli kiną ir jūrą, turėtų būti smagu vėlyvą vidurvasario vakarą atsidurti Nidoje, prisėsti po atviru dangumi šalia švyturio ir, girdint jūros ošimą, pasinerti į ją kino ekrane. Programoje gausu ir kitų temų, kurios turėtų sudominti publiką. Tikim, kad kiekvienas, atėjęs prie švyturio ras mėgstamą filmą ir nenusivils.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:36:27 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba