Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-06-27 nr. 3196

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Danutė Paulauskaitė.
NAMAI
31
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Agnė Žagrakalytė.
MAMA POETĖ
51

POKALBIAI 
• APIE VERTĖJO VERGIJĄ IR LAISVĘ4

LITERATŪRA 
• Benediktas Januševičius.
AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY
• Ričardas Šileika.
BENEDIKTO JANUŠEVIČIAUS RAŠINIO „AUKŠTAITIŠKAS „DIEMENTAS“ BIRŽELIO VIDURY“ KONTEKSTAS

KNYGOS 
• „APIE TROJOS KARĄ“. „APIE TROJOS ŽLUGIMĄ“
• „LIKĘ TEKSTAI“
• „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“3
• „KALBĖTI KŪNU: FENOMENOLOGINĖ ALFONSO NYKOS-NILIŪNO KŪRYBOS STUDIJA“1
• (PA)SKAITINIAI1
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• Kristina Savickienė.
„NORIU SUKURTI TOBULĄ SPEKTAKLĮ“
4
• Ridas Viskauskas.
TARP EDUKACIJOS, PRAMOGOS IR EKSPERIMENTO

DAILĖ 
• Aušra Poškutė.
NEDAUG REIKIA, KAD SUNAIKINTUM
1
• Aušra Poškutė.
ŠAUKINYS – MKČ
1

MUZIKA 
• Rita Nomicaitė.
„BIRUTĖ“ BIRŽUOSE
2

PAVELDAS 
• PARODOJE – ANTIKOS MITŲ IR LEGENDŲ PASAULIS

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
FOTOGRAFUOKITE ŠIRDIMI

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ15

PROZA 
• Vydas Astas.
MĖLYNAKIS LIETAUS DEBESĖLIS
1

VERTIMAI 
• Josifas Brodskis.
ZOFIJA
1

AKTYVIOS JUNGTYS/ ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• TH. MANNO FESTIVALYJE – APIE BALTIJOS JŪRĄ

KULTŪROS DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Ramūnas Čičelis.
SKANDALAI KAIP MITINĖ DUOTYBĖ
• Ugnė Novikaitė.
ASMENYBĖS PAMOKĖLĖ ARBA TIEMS, KAS NORI TAPTI NAPOLEONAIS
2

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• SKAITYTI REIKIA VISKĄ7

KRONIKA 
• RUDENĮ – NAUJA JAUNŲ TALENTŲ INJEKCIJA MENŲ SPAUSTUVEI

DE PROFUNDIS 
• Rolandas Kaušas.
APIE DIEVĄ (5)
30
• BJAURUS IŠPUOLIS PRIEŠ LIETUVOS KULTŪRĄ2
• AGITACINIS LAPELIS
• PALMIRA DZVONKAS FON FARŠAS1

PARK@S 
• Markus Roduner.
ŠIS BEI TAS APIE ‘PATAFIZIKĄ
5
• Gintautas Mažeikis.
EGZISTENCINIAI NATIURMORTAI: UŽMARŠUMO, TINGINYSTĖS IR KVAILYSTĖS PAŠLOVINIMAS
 Sigitas Vaičiulionis.
V TARPTAUTINIS TYTUVĖNŲ VASAROS FESTIVALIS (I)
6
• Jonas Nekrašius.
AUSTRALIJA: ABORIGENAI, OSIAI IR LIETUVIAI
7
• SOCIALINĖ VILTIS POLITINIAME DISKURSE
• PROTEUS1

PARK@S

V TARPTAUTINIS TYTUVĖNŲ VASAROS FESTIVALIS (I)

Sigitas Vaičiulionis

[skaityti komentarus]

Birželio 1 d. prasidėjo tradicinė tris mėnesius trunkanti ryškiausia Šiaulių apskrityje profesionalios muzikos šventė – Tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. Muzikos mylėtojams jau padovanojęs arti šimto koncertų, festivalis klausytojus šiemet kviečia į keturiolika koncertų, rengiamų puikiose akustinėse Šiaulių apskrities architektūrinių paminklų erdvėse: Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje, Baisogalos ir Kelmės dvaruose, Kurtuvėnų svirne, Šiaulių Katedroje, Šiaulių Ch. Frenkelio viloje, Joniškio Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčioje.

Festivalio atidarymo koncertas vyko Tytuvėnų vienuolyno ansamblio kieme. Pirmoje koncerto dalyje koncertavo valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“. Puikiai atlikęs meistriškai sudarytą programą, orkestras pademonstravo aukščiausio lygio Europos profesionaliosios muzikos kultūrą. Su didžiojo vokiečių kompozitoriaus, operų kūrėjo R. Wagnerio (1813 – 1883) muzikos stilistika supažindino dvi ištraukos iš operos „Lohengrinas“ III-ojo veiksmo: Įžanga ir Iškilminga procesija į katedrą. Meistriškai išryškinta vagneriška harmonija, polifonija, dinamika sudarė įspūdį, kad kūriniai atliekami pagal originalią autoriaus partitūrą. Tai – talentingo aranžuotojo kompozitoriaus ir dirigento Kazio Daugėlos nuopelnas. Orkestro repertuare daug jo aranžuotų klasikos šedevrų, M. K. Čiurlionio kūrinių. Šiame koncerte labai jautriai buvo atlikti du M. K. Čiurlionio opusai. Šviesus, dainingas Preliudas Nr. 3 buvo atliktas labai minkštai, plastiškai. Fuga „Kyrie eleison“ (šis kūrinys labiau įprastas chorų repertuare) šį kartą buvo atliekama judriau, aktyviau, pirmoje dalyje pabrėžiant susijaudinimą, nerimą, antroje – išryškinant polifoninius elementus. Kūrinį vykusiai įrėmino ypač iškilmingas, pabrėžtinai lėtas finalas. Čekų kompozitoriaus A. Dvoržako (A. Dvozak, 1841 – 1904) kūriniai yra mėgiami ir atlikėjų, ir klausytojų. Jo sukurti „Slavų šokiai“ pelnė populiarumą visame pasaulyje ir buvo dažnai aranžuojami įvairiems kolektyvams. Koncerte skambėjo „Slavų šokis“ op. 72 Nr. 8. Sužavėjo puikiai perteiktas ugningas kūrinio charakteris, meistriškos sinkopės, nuostabiai atlikta kūrinio lyrinė tema.

Visos „Trimito“ orkestro grupės yra lygiavertės ir meistriškumu, ir meniškumu, puikiai jaučia ir perteikia įviarias dinamines gradacijas, meistriškai išryškina atskirų instrumentų ir grupių solinius epizodus bei polifoninius elementus. Dinaminės gradacijos aiškios, minkštos, neforsuotos, frazuotės lanksčios. Orkestro ansambliškumas idealus – šiuo bruožu pasižymi garsų atakos, dinamika, tempų kaita, muzikinės minties vystymas. Orkestro artistai geba išryškinti savo instrumento tembro grožį ir jį sulydyti su atliekamos muzikos grožiu. Toks rezultatas - ir nemažas orkestro meno vadovo prof. Algirdo Budrio nuopelnas. A. Budrys šiame koncerte drauge su orkestru atliko lenkų kompozitoriaus K. Kurpinskio (K. Kurpinskij, 1785 – 1857) Koncertą klarnetui su orkestru. Autoriaus bendraamžiai – žymiausi kompozitoriai romantikai K. F. Adamas, Dž. Rosinis, K. M. Vėberis, F. Mendelsonas, H. Berliozas, R. Šumanas, Fr. Šubertas. Koncerte skambėjęs kūrinys – melodingas, dainingas, kupinas romantinės dvasios. Jo muzikinė kalba labai išraiškinga, būdinga to laiko baletinei muzikai. A. Budrys unikalaus tembro klarnetu meistriškai perteikė kūrinio stilių, dvasią, idealiai derėjo su orkestru, pasižymėjo spalvingu frazavimu, aiškia dinamika ir tembrų kaita.

Klausytojai išgirdo ir dviejų šiuolaikinių kompozitorių, kuriančių pučiamiesiems orkestrams, olando J. Haano (Jacob de Haan, 1959) ir amerikiečio J. Barneso (James Charles Barnes, 1949) opusus. J. Haano „Gimtoji žemė“ – šviesi, lėto tempo, kiek polifonizuoto muzikinio audinio kantileninė pjesė – skambėjo tarsi posminė daina, dvelkianti ramybe ir švelnumu, laipsniškai auganti iki finalo. J. Barneso „Jorkšyro baladė“ – vidutinio tempo epinio charakterio kūrinys, pagrįstas trumpomis frazėmis, skandinavų liaudies dainų melosu, E. Grygui būdinga dinamika, lyg liaudies dainos išdaila be dramatizmo kylanti iki viršūnės ir laipsniškai tylanti ir tolstanti kūrinio gale. Sužavėjo orkestrui dirigavęs Romas Balčiūnas: puiki manualinė technika, gebėjimas valdyti orkestrą ir gyvai muzikuoti, artistizmą derinti su racionalumu, puiki kūrinio formos ir stiliaus pajauta, logiškas ir įtikinamas muzikinės minties vystymas.

Antroje koncerto dalyje skambėjo šiuolaikinio anglų kompozitoriaus D. Ruterio (John Rutter, 1945) „Gloria“. Tai iš trijų kontrastingų dalių sudarytas šiuolaikinio charakterio kūrinys, sinkopuoto ritmo, kiek polifonizuotas. Jį atliko „Trimito“ orkestras ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Nepaisant to, kad orkestras meistriškai ir tiksliai akomponavo chorui, „Polifonija“ atrodė lyg vaikas, įlipęs į tėvo kelnes. Tokio prasto meninio amatininkiškumo jau seniai neteko girdėti. Šlubavo ansambliškumas, atliekant kai kurias partijas ryškiai girdėjosi atskiri balsai, atliekant a cappella girdėjosi intonacinių netikslumų.

Vokalas skambėjo prastai: siauri, aukštame registre užspausti balsai, vokalo tembras „nuplikytas“ – nėra ryškios atskirų partijų tembrinės spalvos. Suprantama, kad šis kolektyvas niekada nesutelks tokių profesinio ir meninio lygio vokalistų, kokių turi chorai „Jauna muzika“ ir „Brevis“. Prastą meninį lygį sąlygoja ir tai, kad su choru nuolat dirba jame dainuojantys chormeisteriai ir kviestiniai dirigentai. Paradoksalu, kad tai – vienintelis Europoje choras, neturintis meno vadovo – vyr. dirigento, bet už tai turintis tris vadybininkus (įstaigos vadovą, jo pavaduotoją ir vadybininką). Na, o repertuarą kiekvienas kolektyvas visada renkasi pagal savo išgales, norėdamas kuo geriau pasirodyti klausytojams. Šiuo kaonkrečiu atveju atsainus požiūris į dalyvaviną festivalyje parodė kolektyvo nepagarbą ir festivalio rengėjams, ir klausytojams.

Antrajame festivalio koncerte klausytojai, susirinkę į Tytuvėnų vienuolyno šv. Mergelės Marijos bažnyčią, susižavėję klausėsi Klaipėdos kamerinio orkestro (meno vadovė Liuda Kuraitienė) ir obojininko Roberto Beinario koncerto, dirigavo Robertas Šervenikas. Visos orkestro grupės lygiavertės, atlikimas visada stabiliai aukšto profesinio ir meninio lygio. R. Beinaris – vienas ryškiausių nuolat koncertuojančių Lietuvos instrumentalistų. Jo atlikimas pasižymi skaidriu, minkštu visų instrumento registrų tembru, gebėjimu plastiškai pereiti iš vienos dramatinės gradacijos į kitą, puikiu atliekamo kūrinio stiliaus, charakterio pajautimu ir meninių vaizdų įprasminimu, gebėjimu žaisti su akustika. R. Šervenikas – unikalus Lietuvos dirigentas, kupinas didžiulės vidinės ir išorinės kultūros, meistriškai valdantis orkestrą, gebantis atskleisti visas atliekamo kūrinio ypatybes ir subtilybes. Šio koncerto programa buvo sudaryta kryptingai siekiant giluminių tikslų, o ne vienadienio efekto. Didžioji jos dalis supažindino klausytojus su žymiausių baroko epochos kompozitorių kūryba ir būdingomis to laiko muzikos formomis: koncertu, pastita, čakona, pjese, divertismentu.

Didžiąją italų kompozitoriaus A. Vivaldžio (1678 – 1741) kūrybinio palikimo dalį sudaro koncertai – 550 opusų. Skambėjo jo Koncertas Do-mažor obojui ir styginiams. Šio opuso atlikimas labai ryškiai atskleidė kompozitoriaus įtvirtintą 3 dalių koncerto formą ir būdingiausius Vivaldžio kūrinių stilistinius muzikinės kalbos bruožus: gyvybingą muzikos tekėjimą greitosiose dalyse, dangiškos šviesos mirguliavimą lėtosiose dalyse. Puikaus istrumentinės muzikos kūrėjo italų kompozitoriaus A. Korelio (A. Corelli, 1685- 1713) pjesės – „Sarabanda“, „Žiga“ ir „Pokštas“ – atskleidė to laiko kūrėjų polinkį į muzikos programiškumą. Ypač ryškus jis buvo pjesėje „Pokštas“. Visapusiškai puikiai solisto ir orkestro atlikta italų kompozitoriaus A. Marčelio (A. Marcello, 1669 – 1747) Koncerto antroji dalis Adagio supažindino su šio autoriaus talentu. Šis opusas nepaprasto melodingumo, šviesios, be galo ramios muzikos tėkmės dėka yra labai mėgiamas klausytojų, todėl dažnai skamba pasaulio koncertų salėse. Labai įkvėptai orkestras atliko baroko epochos genijaus J. S. Bacho (1685 – 1750) „Čakoną“. Šis populiarus kūrinys yra Partitos d-moll Nr. 2 smuikui solo baigiamoji dalis. Styginių orkestrui ją labai skoningai, subtiliai, ypač spalvingai aranžavo prof. Saulius Sondeckis. Koncerto pabaigoje skambėjo pas mus retai atliekamo suomių kilmės švedų kompozitoriaus B. H. Kruselio (B. H. Crusell, 1775 – 1838) Divertismentas C-dur obojui ir styginiams op. 9. Autorius buvo L. Bethoveno amžininkas, Berlyne ir Paryžiuje mokėsi groti klarnetu ir kompozicijos, Stokholme vadovavo karaliaus dvaro muzikinei kapelai ir karališkam kariniam orkestrui. Iš įvairių žanrų jo opusų ligi šiol populiarūs kūriniai klarnetui solo su orkestru ir su styginių kvartetu. Koncerte skambėjusio kūrinio – trijų dalių, atliekamų be pertraukos – muzikinė kalba melodinga, artima Bethoveno kūrybai, labai išraiškinga, kupina romantinės dvasios. Pirmoji dalis – greita, lengva, žaisminga, sužavėjo ažūrinis muzikos piešinys, puikiai perteiktas grakščiu obojaus solo. Antroji dalis – lėta, nostalgiška, kupina melancholiškų obojaus atodūsių. Trečioji dalis – veržli, su įdomiais agogikos elementais, melodinga, skaidri. Visas tris dalis sujungė R. Beinario ypač įspūdingai atliktos kadencijos. Kūrinio finalas – greitas, lengvas, tarsi kupinas vėjo gūsių. Išties šis festivalinis koncertas, jo programa, profesinis ir meninis atlikimo lygis verti geriausių Europos muzikos festivalių.

(Tęsinys – kitame numeryje)

 

Skaitytojų vertinimai


47730. DM2008-07-07 00:37
Mielas Sigitai, pasaže apie "Polifoniją" vis gi ryškiai supainiojot viešuosius ir privačius interesus... Vienintelės juodos kritikos eilutės visame liaupsių pilname straipsnyje. Deja...

48050. Gaila vaiko...2008-07-23 20:38
Taip... Nebėr tėvelio. Išėjo. Paliko vaikui tik kelnes...Gaila vaiko. Toks geras buvo, taip gražiai dainavo, tiek vilčių teikė. Taip gražiai tėvelis su mamyte šalia vaiko žiūrėjosi...Gaila vaiko, gaila ir tėvo...Gal dar grįžtų, pakeltų, nosį nuvalytų, dainuot pamokintų ?.. Kažin, kažin... Per tuos porą metelių našlaitis taip pasikeitė, taip išbiaurėjo... Liūdna pasakaitė.

48051. Teteli, gelbėk! :-( 2008-07-23 21:11
Pareik, teteli! Parvesk motužėlę, kad savo švelniosiomis rankelėmis užglostytų, nuramintų... Atsigaus tada balseliai, sučiulbės kaip volungėlės žaliajam sodely. Ir nebus tada nei vargelio, nei bėdelės, nebeliesma ašarėlių...

48052. Gerbėja2008-07-23 22:00
Man kelia užuojautą pats straipsnis.Ar vertėjo taip kankintis ,kaip akademijos studentui su kūrinių analize vien tam,kad papeiktumėte ,,Polifoniją"? Esu didelė šio kolektyvo gerbėja ir mane tokie komentarai apie kolektyvą įžeidžia.Siūlau nueiti paklausyti koncerto dar kartą,gal tuomet buvote ,,ne ta koja iš lovos išlipęs",gal šiaip nebuvo nuotaikos? Bet tai jau nuotaikos ir klausos problema,o ne ,,Polifonijos".

48094. vau2008-07-26 22:33
na tikrai polifonija dainuoja 10k. platesniais balsais.cia elementarus kerstas.reikejo maziau gerti draugas vaiciulioni.

48442. ??? :-( 2008-09-08 22:18
Reikejo saugoti ir puoseleti savo vaikus kaip ir pridera geriems tevams,o ne apleisti ir pragerti!Be to,kas gi geriau,trys vadybininkai,ar du nuolat girti dirigentai?!

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:36:21 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba