Ne taip seniai skaicziau du tokius infantilius prozininkus, Danilo Kisa ir Amosa Oza. Abu apie nieka kita kaip tik apie waikyste raszyti nesugeba. Ne tik lietuwelej truksta tokiu subrendusiu kaip 37085.
Man tai visai patiko. Ir eilėraščiai, ir litografija vykusiai parinkta. (Ką tik priėjo dukra (jai ketveri) ir paprašė perskaityt, "koks čia eilėraštis". O išklausiusi pareiškė: "Ei, čia ne eilėraštis. Toks suaugusių. Bet jis man patinka:))
Eilėraštyje yra labai rimta, poetui nedovanotina klaida. 2-me jis rašo:"toks ir buvau perkeltas(...)
į pačią klykiančią tirštumą
avilį
per patį
tranų metimo lauk metą
potėpis po potėpio
akis prie akies
išsispies
užsipildys
ta drobė"
Dalykas tas, kad bitės tranus iš avilio meta rudenį, o spiečia gegužės pabaigoj - birelio mėnesį, o eilėraštyje vardan gražios metaforos poetas nuklejojo, parodė, kad apie bites nieko neišmano.
Pagal tamstos absurdišką logiką poezijoje gali būti ir Vilniaus pilis Kaune. Jei taip būtų daroma sąmoningai, o ne iš neišmanymo, sakyčiau kad viskas ok, bet čia ne tas atvejis.
Jūs nusukinėjat kalbą į metaforas, tačiau jos turėtų būti daromos tiksliai. Čia jau aš neatstosiu. Jei man koks nors metaforų gamintojas rašys, kad kregždės pievose ar pelkėse suka lizdus, - atleiskit, aš tokios poezijos neturiu kantrybės ir jėgų skaityti.
autorius labai daug išmano apie bites. (neturiu teisės išduoti, iš kur tą žinau). jei yra "klaida", vadinasi, ji padaryta tyčia, o neatitikimų mene irgi reikia. kad susimąstytum, kodėl ne stereotipas, ne įprastas vaizdas. vadinasi, jis ne tranas.
ot anksciau burokas tai pavarydavo: mano geles garsiai kranksi (o gal kosti?), na buvo toks siaubobuitiskas eilerastukas apie uogiene, vazonus, dar kazka (senatve ir mane susuko...) tai gal buities per maza? per daug jau i visokias abstrakcijas ir tapybas pasinerta, tarsi paveikslas pats savaime prasmingas. betgi cia ne gelbejimo ratas. vat tas pats eliotas kaip genialiai subalansuodavo kava, pyragaicius ir spyriojimasi, gaisati... nebutina kopijuot, bet gal uztenka po save raustis - pasaulis daug idomesnis, nei meniniko viduriai!
Apie Rimą galėtum ir patylėt. Neatsimenu tavęs, kai mes su juo Vilniaus tarpuvartėse, Vaivoj, Bačkoj, Žiburėj, Rotondoj ir pas rusų popus rašalą gerdavom. Tokios Onės ten niekad nebuvo.
Onė užaugo Vaivoj, Bačkoj, Žibutėj (ne Žiburėj), Rotondoj. Pridėsiu: Bistro ant kampo prie VU, Stikliuose, kai tik atsidarė, Senam Rūsyje, Cukrainėje, Ledainėje, Naručio valgykloje. Nuo 74 metų. O palėpėje Trakų gatvėje (greta salomeikos), kur Rimas praleisdavo laiką su drauge ir aš ne vieną naktį praleidau. Jau sakiau, gimiau Daukšos gatvėj, užaugau Pilies skersgatvyje. Onės nebuvo. Kas tikrais vardais tais laikais prisitatinėdavo, kai Kazlovas siautėjo?
O dėl "rusų popų": kai neturėdavau kur priglaust kokio atklydėlio ilgaplaukio iš Rusijos, tiesiu taikymu nuvesdavau į Šventos Dvasios vienuolyną, visada priglausdavo.
Kazlovas turėjo užtektinai "stukačių" ir puikiai žinojo, kad aš "torčiaus" nevartoju. O dėl Bokšto gatvės aš jį paprasčiausiai "išdūriau" - prisigėrusi nuėjau (gėriau greta tarpuvartėje, nes "ploto" Latako gatvėj netikėtai nebuvo, teko butelių skysčius ten realizuot) į Venerinių ligų dispanserį ir pareikalavau atlikt visus tyrimus. Atliko. Po to Kazlovui niekada nekylo noras manęs ten įgrūst mėnesiui. Učys student.
Kai draugui nusibodo, kad Kazlovas jo žmoną vis kvietinėja (buvusi "džefistė", bet tuo laiku buvo "užraukusi", nes nėščia buvo) tai kai Brode netyčia akis akin susidūrė, pakėlė tą mažiuką už atlapų ir gerai pakratė, kol viską jam išsakė. Greta buvau ir žvengiau. Po pusmečio gavo leidimą su šeima "žydų linija" palikt SSSR.
Pasakei, ką ir norėjom sužinoti. Tu Brodo mėšlo krūva. Greičiausiai su kita mėšlo krūva Kernagiu ir jo chebryte ten trynėtės, o dabar hipius vaidinat, nomenklatūrščinos vaikeliai.
T.A. Rudokas tada dar vaikis buvo prieš mane. Bet nesenas jo dovanotos pirmos knygos (geros, beje, bibliografinė retenybė)) užrašas:
Onei, Tau, kuri nepasidavei!
06.04.14
Norėčiau aprašyti vaizdą už lango
Prieš kelis metus kieme buvo didelis gluosnis
Nulūžo, šnarėjimo neliko
Supjaustė gabalais ir išvežė
Tarnyba
Visi svečiai nesupranta
Tiek metų neatitraukiu naktinių užuolaidų
ir taip matyti, kad O ne visi namie. dėmesio trūksta. niekam neįdomu, kur ta šlovinga praeitis. o bendrapavardis nieko bendro neturi nei su Marium, nei su šiuo eilėraščiu - tiktai žmonės be fantazijos tokių sutapimų paiso. geriau tu susimąstyk, ką apie tave šnekės, kai nebebūsi. gal truputį takto ir proto pridės.
Dėmesio vengiu kaip velnias kryžiaus. Negaliu pakęsti nuo jaunystės kai kas trečias su manim sveikinasi. Esu šiuo požiūriu išprievartauta -- stengiuosi vis vaikščioti šalutinėm gatvėm. Gaištu laiką ir energiją, bet ir ten tenka susitikt
Aš tai testuoju serverius priežastingumo pricipu. Apskritai paėmus, Laikas yra subjektyvi materija, ir nėra ko jo suAbsoliutint. Kartais ir su manim jis nelaikrodiškai elgiasi. Yra buvę ir taip, kad jau įvyko tai, ko dar nebuvo.
matau, esame prinokę memuarams. mielai paskaityčiau, kas ten su kuo sėdėjo ir apie ką kalbėjo: brodo artojėliai, sekso revoliucijos pionieriai bei kitokio plauko "laikas kirptis" publika. nedaug rašto paminklų apie tai, nebent būsiu ką praleidęs.
Oi, koks kuklumas, tiesiog apsiverkiau iš graudumo. Kur tik spjausti - ten jinai jau sėdi ir pasakojasi. Išprievartauta - skamba išdidžiai. Susimesk su chebra ir tikrai, išsileiskit memuarus pavadinimu "Kaip liaudis myli O". Gal tada palata Nr šeši truputį nurims.
"torčius" - narkotikai
"džefas" - namų gamybos opiatas
Kazlovas - KGB poskyrio "Borby s narkomanyei i brodiažestvom" (Kovos su narkomanija ir valkatavimu) viršininkas. Lyg majoras jo laipsnis buvo.
Ir nėr ko čia ant tos Onės "dėt". Ne pirmas kartas. Jau rašiau -- provokacijos turi būti normalios. Buvau visiškai rami, bet Kretingui gi mat "užkliuvau". Negali mat susitaikyti, kad su Buroku buvo dar kiti pažįstami. Ką jis mano? Beje, senų hipių poezijos Lietuvoje yra daug, ir geros. Niekas tiesiog nekyšo kažkur jos spausdinti.
žmonės, nesipykit, išreiškit savo jausmus daina, judesiu, eiliuotu palinkėjimu, nusišypsokite gatvėje pirmam sutiktam praeiviui... kaip gėlėtais tavo jaunystės laikais, ar ne, One?
Ir aš papasakosiu vieną prisiminimą apie RB. Kartą Naujoj Vilnioj alkoholikų skyriuj lankiau pažįstamą, ten gulėjo ir Rimas Burokas. Tada juos gydydavo žiauriai - duodavo vėmimą sukeliančių vaistų ir alkoholio - ir jie išgėrę baisiai vemdavo. Nuėjom rūkyti į tualetą. Kaip šiandien prisimenu, Burokas žaliom gleivėm nusivėmęs visiems deklamavo tokį savo eilėraštį: "Žalzgana, gelzgana, melzgana, balzgana, ateini ateini ateini pas mane." Deja, tą dieną jo niekas taip ir neaplankė. Burokas buvo iš Alytaus, bet tada, atrodo, jau gyveno Vilniuje.
Degradacija 95 proc. vėpsančių TV kokio realybės šou. Viva. Gal palikit mums teisę tiems keliems likusiems procentams gyventi savo galva? Mes neliečiam jūsų, o jūs palikit mus ramybėj. Niekas manęs neprivers turėti tokį daiktą, kuris televizorium vadinamas ir džiaugmingai linguoti galva, kai masė sprendžia "egzitencinius telefunkiškus gyvenimo" klausimus.
net prastas eilėraštis nenusipelno tokių komentarų. po jų dar kartą perskaičiau eilėraštį - toks švarus, paprastas, vientisas. taip ir matai - ne šio virtualių plepių pasaulio. nieko prieš gerb Onę ir jos problemas bei džiaugsmus neturiu, bet būtų tvarkingiau ir teisingiau, jei pokalbiams ne į temą būtų atskira vieta, kaip ŠAtėnuose. kad Onė nesijaustų pažeminta, siūlau jos problematikai palikti pirmą "žalią" puslapį palikti tuščią, o toliau nuo antro pusl - kaip įprasta - visokie ten eilėraščiai ir pan
Nieko nepadarysi, likimo skirta būti Pugilum. Kaip nekeista, Tėvas Stanislovas po mūsų vakarinių ilgų diskusijų pamoksluose prašė grįžt į tikrą tikėjimą, bet kažkodėl daug metų nuo visų trobesių ir bažnyčios raktus tik man patikėdavo. Net "oficialų" statusą gavau - "raktininkė".
Nereikia jokių nuosavų laikraščių a la valatka/vaina ar pilvoaidas, pakaks šūdlaikraštinių laikinybių; pabūkime šioje žalienoje - geranoriškesni vieni kitiems/ kiti aniems. Kūrybingumo ir nuoširdumo!
Lietuva internete
