Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-13 nr. 3138

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Marius Burokas.
GIMIMO LIUDIJIMAS
90
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• NEIŠDUOKIM VALSTYBĖS10

AKTUALIJOS 
• Eugenijus Ignatavičius.
KOLABORANTŲ ILIUZIJOS
10

KNYGOS 
• Eugenijus Žmuida.
ARVYDAS J. GALGINAS: APIE GYVENIMĄ IR MIRTĮ
3
• Vitas Areška.
„EILĖRAŠČIAI YRA MANO TERAPIJA“
3
• Sigita Bartkutė.
BŪTIS TRAPI – BŪTIS SMAGI
• LITERATŪRA VS MAKULATŪRA10
• NAUJOS KNYGOS1

DAILĖ 
• Algis Uždavinys.
IŠĖJO Į PASAULĮ LAIMĖS IEŠKOTI
6
• Akvilė Eglinskaitė.
PAJŪRIO NAUJIENOS
24

FOTOGRAFIJA 
• PAGARBA KITOKIAM GYVENIMUI

MUZIKA 
• Laima Slepkovaitė.
STUDENTO EGZAMINAS NACIONALINĖJE FILHARMONIJOJE
13
• IŠKILIOS LIETUVIŲ MUZIKOLOGIJOS IR MUZIKOS KŪRYBOS FIGŪROS – NAUJOSE KNYGOSE2

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
KITŲ GYVENIMAI
1

POEZIJA 
• MARIJA MACIJAUSKIENĖ7
• RŪTA POKŠYTĖ-DIRKSTIENĖ7

PROZA 
• Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva.
PROZA
4

LITERATŪRA 
• ĮVERTINTOS 2006 METŲ VAIKŲ BEI PAAUGLIŲ KNYGOS4

VERTIMAI 
• Emilio Coco.
VĖLYVA MEILĖ
2

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• TOLSTANT NUO TIKROVĖS: APIE JEANO BAUDRILLARD’O FILOSOFIJĄ6

TEATRAS 
• PAPASAKOSIME JUMS PASAKĄ…
• Ridas Viskauskas.
TARP KELIŲ PASAULIŲ

KRONIKA 
• PRAMOGŲ METAS
 IŠ ŽIŪROVO LAIŠKŲ TEATROLOGEI4
• KANKLIŲ PATRIARCHO NETEKUS1

GASTROLĖS 
• LĖLIŲ SPEKTAKLYJE – MENININKO DRAMA
• ŠVENTĖ EUROPOS ŽEMĖLAPIO PABAIGOJE

DE PROFUNDIS 
• Sam Leith.
VIENAS TŲ KOMIKSŲ HEROJUS IŠ TIESŲ MIRĘS
• Benediktas Januševičius.
APOKALIPTINIS
21
• Aldona Viščinienė.
PASIRUOŠĘS DARBUI IR GYNYBAI
1

KRONIKA

IŠ ŽIŪROVO LAIŠKŲ TEATROLOGEI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Andriaus Šiušos piešinys

Keistas ir įdomus yra dalykas menų kritika. Kad ir kiek stengtumeis suvaidinti objektyvumą, visas įdomumas yra vertinimų sankirtos. Pats pasakymas „prieštaringai vertinamas“ neretai tampa vos ne kokybės ženklu.

Teatro kritikos specifika dar įdomesnė – rašoma dažniausiai pamačius vieną kartą ir įspūdžiams neataušus. Be to, jos sprendimus bei vertinimus sunkiau patikrinti – spektaklis vyksta konkrečioje scenoje, konkrečiu laiku, kiekvienas vaidinimas – kitoks, tai ne filmas, ne knyga, galiausiai ne dailės kūrinys, kurio bent reprodukciją gali pamatyti.

Tad nuo to, kas ir kaip vertina, priklauso daug – ir mūsų kultūros panorama, ir galbūt konkrečių žmonių likimai. Tą patį sekmadienį, kai per „Kultūros“ laidą klausiausi teatro kritikės Audronės Girdzijauskaitės, prieš tai žiūrėjau „Mažųjų žvaigždžių valandą“, kur taip pat dirbo vertinimo komisija. Štai vienas iš prieštaringai vertinamų kolektyvų: du komisijos nariai sėdi vos ne susiėmę už galvų, o trečias sako – taip, taip, taip. Nesunku įsivaizduoti, kokios sužlugdytos būtų grįžusios merginos, jei visi trys komisijos nariai būtų jas nušlavę nuo žemės, ir kokios jos grįžo dabar, sulaukusios ir palaikymo, ir kritikos. Ir nesvarbu, „gerai“ ar „blogai“ jos pasirodė, rezultatai pasirodys ateityje.

„Auksinių scenos kryžių“ komisijos kelionės ir vertinimai – bene svarbiausi teatriniame gyvenime. A.Girdzijauskaitės ataskaita buvo publikuota „Literatūroje ir mene“, „Menų faktūroje“, buvo kalbėta per LR radijo laidą „Kultūros savaitė“ ir dar televizijoje. Kritikui Egmontui Jansonui šios išvados pasirodė neginčytinos, jis remiasi jomis savo kultūros komentare, piešdamas niūrią Lietuvos teatro situaciją.

Norėčiau trumpai replikuoti dėl spektaklio, kurį mačiau, – Klaipėdos lėlių teatro „Po Betliejaus žvaigžde. Indų pasaka“.

Visų pirma nesuprantu kritikės pasipiktinimo teatro sale. Susidaro įspūdis, kad ji vos ne svarbiausia „blogos nuotaikos“ priežastis. Žinoma, tam teatriukui, matyt, buvo siūlomas koks Vienos valstybinės operos tipo teatras ar šiuolaikinio dizaino naujos statybos pastatas, bet lėlininkai pasirinko Žvejų kultūros rūmus. Bent taip atrodo teatrologei.

Mano supratimu, teatras gali būti visur – gatvėje, pievoje, daržinėje. Svarbiausia, kad jis būtų. Nesuprantu, kuo čia dėtos kokios nors institucijos ir pastatai. Gal ir man nepatinka, kai tenka klaidžioti po Žvejų kultūros rūmus, kurie, remontuojant Klaipėdos dramos teatrą, turės priimti dar daugiau kultūros po savo stogu, bet ką čia padarysi... Kiek menu savo vaikystę, geriausias teatras galėjo būti ir iš už stalo krašto kyšančių pirštų žaidimas, ir prie tvarto rastų medgalių animavimas. O puošnių scenų privalumų, jeigu ten nėra į ką žiūrėti, nematau iki šiol.

Į Juozapo ir Marijos istoriją, kuri pasakojama spektaklyje, regis, žiūrima panašiai kaip ir į gražius teatro drabužėlius. Gal teatrologė nori, kad tai būtų rožinių paveikslėlių stilistika papasakota Jėzaus gimimo istorija. Ar tikisi, kad ji būtų pasakojama rimtai ir sureikšmintai, o nuo to rimtumo žiovulys mums laužytų žandikaulius? Istorija papasakota gyvai, neiliustratyviai ir išradingai. Nesuprantu, kodėl daiktai netampa personažais ir atrodo „nejautriai“ parinkti, – nuo miniatiūrinių indelių-piemenėlių iki didžiulio puodo-Erodo, nuo elegantiškų arbatinukų iki Erodo karius vaizduojančių peilių ir šakučių prismaigstytos lentos.

Kažin kaip kritikė matuoja meilę teatrui? Kuo, jei ne entuziazmu ir meile, laikosi tokie teatriukai? Ne dėl kokios nors pragmatinės naudos tie žmonės organizuoja teatrą, tik idealizmo vedami.

Nors atrodo beprasmiškas toks pingpongas – kritikei indai personažais netampa, man tampa, ji girdėjo keikiantis rusiškai, aš ir kiti, kurie yra buvę tame spektaklyje, – negirdėjo (gavau to spektaklį, kurį žiūrėjo komisija, įrašą, na, negirdžiu, nors tu ką), nesuprantu, kokiais kriterijais nustatomas spintelių „sovietiškumas“, nemačiau nė atsitiktinai, gal tik tyčia griaunamus indus, istorija, mano supratimu, papasakota išradingai, indai animuojami subtiliai. Kad yra ką spektaklyje tobulinti, nėra ir kalbos, bet pats principas tikrai vykęs.

Kaip žiūrovas, skaitantis spektaklio vertinimą, negaliu pasikliauti kritikės nuomone dar ir dėl to, kad iš teksto sklinda susireikšminimo patosas. Pasažas apie Klaipėdos lėlių teatrą prasideda Céline‘o romano pavadinimo parafraze – „Mes keliaujame į Lietuvos pakraštį“. Skamba beveik kaip pasaulio pakraštys, o keliautojai išsiruošia ne iš kur kitur, o iš paties centro. Pridėkime dar mesianizmą ir apokaliptinį patosą („Kultūros savaitės“ laidoje kritikė prisipažino norėjusi spektaklio metu atsistoti ir sušukti tėvams, kad vestų iš čia vaikus), ir situacija darosi groteskiška. Kritikas, įtikėjęs savo per metus susikurtais kriterijais ir galintis aiškiai pasakyti, kas yra gerai, o kas blogai, nekelia pasitikėjimo. Visada yra simpatiškas suabejojimas savo skoniu, savo kriterijų sąlygiškumo suvokimas.

Galiausiai šypseną kelia autoritetingos kritikės šaudymas iš patrankų į tokį smulkų taikinį. Mano supratimu, tai irgi rodo tam tikrų mastelių nesuvokimą, o galiausiai netaktą.

Gal mes matėm skirtingus spektaklius?

Rimantas Kmita, žiūrovas

 

Skaitytojų vertinimai


37080. Jurate :-) 2007-04-16 08:48
Bravo!

37137. kamane :-) 2007-04-16 23:10
Labai simpatiškas straipsnis! Klaipėdos lėlių teatras gali didžiuotis turėdamas tokių žiūrovų!

37201. Vik2007-04-17 22:32
Šaunuolis, Rimtantai! Pati mačiau spektaklį ir nesuprantu, ko reikia jį peikti? Žinoma, ne genialumo viršūnė, bet vaikams (o ir suaugusiems!) suprantamas, šiltas spektakliukas. Pasigėdytų tokios susireikšminusios bobšės kaip Girdzijauskaitė.

37224. terrra2007-04-18 08:51
sveikinu. pagaliau atsirado žiūrovas, kuriam nusibodo senų bobų demagogija ir teatro niekinimas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 7 iš 7 
21:32:37 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba