Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-06 nr. 2953

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEPANAS RUDANSKIS10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠ PENKIOLIKOS METŲ PERSPEKTYVOS
• Viktorija Daujotytė.
VYTAUTO MARTINKAUS KūRYBOS VAKARAS
1
• Dalia Striogaitė.
STEIKIME KLAIDŲ BANKĄ
3

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• Jolanta Sereikaitė.
EILĖRAŠČIO TAUTYBĖ
1

PROZA 
• Iš būsimos knygos "Nebaigtas žmogus".
KAZYS SAJA
2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• DONALD BARTHELME

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
UGNIASPALVIAI LAPIUKAI
2

KNYGOS 
• Arvydas Genys.
KREGŽDUTĖ, PAKYLĖJUSI LYRIKOS DANGŲ
• Dalia Kuizinienė.
SPALVOTAS NATIURMORTAS POETINIO PASAULIO ŽEMĖLAPYJE
• NERINGOS M.
• ŽAIDIMAS GRAŽIAIS PAVIRŠIAIS
• IR NĖRA SVARBU2
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
SVARBIAUSIA MINDAUGO KARALYSTĖS RELIKVIJA VILNIUJE
1

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
"GRAFIKA`03"

KINAS 
• Kino režisierių Audrių Stonį mandagiai kamantinėja kino mėgėjas Ričardas Šileika.
AUDRIUS STONYS
3

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NAMAI, PILNI MUZIKOS
3
• Giedrė Kaukaitė.
PADĖKA BENDRUOMENĘ GAIVINANTIEMS
3
 Rytis Jokūbaitis.
KAPELMEISTERIS
• Jonė Fridmanaitė.
DRUSKININKŲ VASARA SU M.K.ČIURLIONIU
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ilzė Bathos.
KINEMATOGRAFINĖ VALPURGIJOS NAKTIS,
6
• POKALBIS SU LENKų "LėLININKU"1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "GRAŽIAUSIA MAN - PRIKALTAS KRISTUS"18

PAŽINTYS 
• Sigitas Rudzevičius (SIG ROMP).
HUMANIKA
2

KRONIKA 
• Erika Drungytė.
"MEDITACIJOS" PIEŠTUKU IR TEPTUKU
• NUOSTABIAUSI "LIETUVIŲ NAMŲ" ŽELMENYS
• Elvyra Markevičiūtė.
POETINIO TEATRO PAIEŠKA
• FILMų INDEKSAVIMO KOMISIJA
• LNOBT SIEKIS - DINAMIŠKAS TEATRAS
• in memoriam.
RASA ANDRAŠIŪNAITĖ
• Ridas Viskauskas.
TEATROBUSU PER PASAULĮ

SKELBIMAI 
• KARALIENĖS MORTOS PREMIJA2
• BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAI
• RAŠYTOJŲ IR VERTĖJŲ NAMAI

DE PROFUNDIS 
• Petras Dirgėla.
TRAKTATAS APIE VYTAUTĄ MARTINKŲ
1
• ESI6
• ČERNIAUSKAS SAPNUOJA SLIEKUS
• ALVYDAS ŠLEPIKAS1

MUZIKA

KAPELMEISTERIS

Rytis Jokūbaitis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Orkestro kapelmeisteris Justinas Jonušas

Vilniaus karininkų ramovėje kasdien girdėti muzika. Ten repetuoja Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras. Kartais jis išeina į kokią erdvią aikštę: mokosi žygiuoti grodamas, įvairiais choreografiniais piešiniais išsisklaido aikštėje - repetuoja spalvingą programą defilė. Kapelmeisteriui Justinui Jonušui, kuris lyg ir nepastebimai įžengė į septintojo dešimtmečio kelio vidurį, tai - kasdiena. Tačiau niekada netampanti rutina. Gal todėl ir tie dešimtmečiai greitai pralėkė. Ar kada stabteli, ar dar atsimena šaltą rasą ant mažų basų kojų, kai Mikulčiuose, tolimam Skuodo rajono Žemaitijos kaime, į bundančią pievą įbrisdavo? Ar kaip mieguistom akim, su dėdėmis vakarėliuose grojęs, namo klampodavo...

Jonušai - Žemaitijoje žinoma giminė. Nežinia, ar žymiausias prieškario Lietuvos kapelmeisteris Bronius Jonušas jam giminė. Gal koks devintas vanduo nuo kisieliaus. Bet visi tolimi ir artimi buvo muzikalūs.

Pirmoji Justino muzikos mokykla - visokios Jonušų kapelos, kuriose būgną mušė, baritoną pūtė....Tokia buvo kelio į muzikos pasaulį pradžia. 1953-1958 m. Klaipėdos muzikos mokykloje diriguoti pradėjo mokyti A.Buzys, V.Uloza. Vėliau Vilniaus pedagoginiame institute jo dėstytojais buvo V.Ūsevičius, A.Lopas, A.Jozėnas.

J.Jonušas dirbo su įvairiais chorais, pučiamųjų, net akordeonų orkestrais. Ne šiaip duoną pelnėsi. Jo vadovaujami kolektyvai būdavo su meile, puikiai paruošiami, ne kartą respublikiniuose konkursuose yra laimėję prizines vietas. Kaip ir "Geležinio vilko" brigados orkestras, žmonėse vadinamas, "prezidentiniu" orkestru. Jis puikiai pasirodo Europos pučiamųjų orkestrų konkursuose, Lenkijoje vykusiame pelnė Didįjį prizą, jį pirmąjį iš Lietuvos sveikino Briuselyje, NATO būstinėje.

Vadovauti šiam orkestrui J.Jonušas buvo pakviestas neatsitiktinai. Gerai buvo žinomas jo kolektyvas - Inžinerinio instituto pučiamųjų orkestras "Inžinerija". Pats maestro ne kartą jau buvo dirigavęs dideliems muzikantų sambūriams per studentų šventes "Gaudeamus".

1991- ųjų rugsėjo 4 d. Lietuvos krašto apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus įsakymu prie Krašto apsaugos ministerijos Lauko kariuomenės brigados "Geležinis vilkas" buvo pradėtas kurti Garbės sargybos orkestras. J.Jonušas surinko 56 muzikantus. Pradėjus karininkų ramovėje repetuoti, iškilo nemažai klausimų: ar toks turėtų būti pavyzdinis Lietuvos orkestras, iš kur gauti natų? Juk, sutinkant aukšto rango respublikos svečius, reikėjo groti daugelio pasaulio šalių himnus. Ar pakanka orkestrui groti tik himnus ir maršus švenčių metu? O gal reikia ir koncertuoti, sudaryti sąlygas tobulėti kiekvienam muzikantui.

Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pučiamųjų orkestrai pradėjo nykti, iš daugelio kultūros namų kažkur "dingo" instrumentai, sunerimo muzikantai, ne vienas jų neteko pragyvenimo šaltinio, net iki šiol vegetuoja.

J.Jonušas nestokojo entuziazmo ir ėmė komplektuoti orkestro grupes, kviesti gerus profesionalus, rūpintis partitūromis. Ką šiandien galima apie Gedimino ordino kavalieriaus, Garbės ženklą turinčio dimisijos majoro Justino Jonušo išugdytą kolektyvą pasakyti?

Tai profesionaliausias pučiamųjų orkestras. Pirmą žingsnį Lietuvos žemėje žengęs ir išgirdęs grojamą savo šalies himną, aukštas pareigūnas pajunta patekęs į kultūringą kraštą. Komunikabilus, visada geranoriškas, ne pataikaujantis viršininkams, bet suvokiantis kultūringos diplomatijos galią, žodžio kišenėje neieškantis, pokštauti nevengiantis J.Jonušas orkestru rūpinasi kaip savo šeima. Užjausdamas, paskatindamas, pabardamas, jis suvokia draugišką, kolegišką atmosferą. Pučiamųjų orkestras šiandien - ne maršus grojanti kapela ar svajingų "Dunojaus bangų", populiarių fantazijų atlikėjas. Tai modernus kolektyvas, gebantis atlikti sudėtingas partitūras.

iliustracija
Vaikystė
Nuotraukos iš Justino Jonušo archyvo

J.Jonušas užmezgė ryšius su daugelio Europos šalių pučiamųjų orkestrais. Jie padėjo gauti himnų natas, įsigyti gerų instrumentų, sudaryti sąlygas kūrinius įrašyti į plokšteles. Koncertuodamas Lietuvoje ir Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, orkestras su pasisekimu grojo ne tik G.Verdi, A.Dvoųįko, B.Jonušo, bet ir naujus, respublikos pūtikams dar nežinomus Jano de Haano, Willy`o Franseno, Jano van Roosto ir kitų kompozitorių kūrinius. Jie sukurti muzikantų, puikiai išmanančių orkestro specifiką.

Interpretuodamas kūrinius, J.Jonušas išryškina jų spalvas, artikuliaciją, paslankią dinamiką. Kapelmeisteris skatina kurti pučiamųjų orkestrui ir lietuvių kompozitorius. Orkestras groja A.Raudonikio, T.Adomavičiaus, R.Giedraičio, K.Daugėlos originalius ir instrumentuotus kūrinius. Su kolektyvu praktikuojasi būsimi kapelmeisteriai.

Norėdamas populiarinti pučiamųjų meną, J.Jonušas sugalvojo kartą per mėnesį karininkų ramovėje rengti orkestrų koncertus. Norėtų, kad koncertuoti atvažiuotų muzikantai ir iš Šiaulių, Panevėžio ar kokio Žemaitijos miesto. Reikia visuomenei, ypač jaunimui, dažniau pasirodyti. Juk mokiniai ir net studentai dažnai apie pučiamiesiems instrumentams kuriančius kompozitorius nieko negirdėję. Ir muzikantams pravartu susipažinti su danų, belgų, japonų kompozitorių muzika. Todėl koncerto metu J.Jonušas papasakoja apie autorius ir jų kūrinius.

Klausausi ir stengiuosi pajusti už sakomo teksto slypinčią intonaciją. Ji atveria dalelę kapelmeisterio sielos paslapčių. Energija trykštantis, dar vis pašėlęs, jis stabteli prie romantiško muzikinio įvaizdžio. Japoniškoje partitūroje pamato tekančią saulę ir paskutinį jos spindulį. Kitoje - žėri kalnų viršūnės, prasiveržia vingiuojanti daina…

Orkestro biografijos pradžioje kapelmeisteris mokėjo gerumu sutramdyti visokio charakterio vyrus. Dabar to lyg ir nebereikia. Muzikaliai, plastiškais judesiais J.Jonušas veda melodines linijas, puikiai perteikia artikuliacijų ypatumus. Dirigentas prieš orkestrą - tiesus, susikaupęs, santūriai lenkiasi, galantiškai dėkoja už gėles, greitu smulkiu žingsniu nueina nuo scenos. Jam ne tas pats, kas orkestro grojimo klausosi salėje. Jeigu miestelėnai Alytuje ar "savi", žemaičiai, kur nors Tauragėje, Mažeikiuose, - jis lyg norėtų ištirpti toje giminių, kaimynų, jaunimo ar pagyvenusiųjų bendrijoje. Bet į tuos ketvirtadienius ramuvoje pakviečiami muzikos žinovai, kitų pučiamųjų orkestrų vadovai, Muzikos akademijos profesoriai. Tuomet matyti, kaip J.Jonušas, lyg sau paspendęs kliūtį, nerimsta: ar įdomūs jo rasti nauji kūriniai? ar gerai su orkestru paruošti? Juk ne juokas sugroti specialiai pučiamųjų orkestrui instrumentuotus M.Musorgskio "Parodų paveikslėlius" ar M.Ravelio "Bolero"!

Bet orkestras groja puikiai, specialistų auditorija patenkinta, ir kapelmeisteris ramiai nusišluosto prakaitą: jėgų, ryžto ir išmanymo dar pakaks ne vienai naujai programai. Bus darbo ir jauniems dirigentams - Arūnui Katiliui, Egidijui Ališauskui. Temokosi, kaip nepailsti, mylėti muziką ir žmones.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:25:43 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba