Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-06 nr. 2953

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEPANAS RUDANSKIS10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠ PENKIOLIKOS METŲ PERSPEKTYVOS
• Viktorija Daujotytė.
VYTAUTO MARTINKAUS KūRYBOS VAKARAS
1
• Dalia Striogaitė.
STEIKIME KLAIDŲ BANKĄ
3

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• Jolanta Sereikaitė.
EILĖRAŠČIO TAUTYBĖ
1

PROZA 
• Iš būsimos knygos "Nebaigtas žmogus".
KAZYS SAJA
2

VERTĖJO PUSLAPIS 
 DONALD BARTHELME

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
UGNIASPALVIAI LAPIUKAI
2

KNYGOS 
• Arvydas Genys.
KREGŽDUTĖ, PAKYLĖJUSI LYRIKOS DANGŲ
• Dalia Kuizinienė.
SPALVOTAS NATIURMORTAS POETINIO PASAULIO ŽEMĖLAPYJE
• NERINGOS M.
• ŽAIDIMAS GRAŽIAIS PAVIRŠIAIS
• IR NĖRA SVARBU2
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
SVARBIAUSIA MINDAUGO KARALYSTĖS RELIKVIJA VILNIUJE
1

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
"GRAFIKA`03"

KINAS 
• Kino režisierių Audrių Stonį mandagiai kamantinėja kino mėgėjas Ričardas Šileika.
AUDRIUS STONYS
3

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NAMAI, PILNI MUZIKOS
3
• Giedrė Kaukaitė.
PADĖKA BENDRUOMENĘ GAIVINANTIEMS
3
• Rytis Jokūbaitis.
KAPELMEISTERIS
• Jonė Fridmanaitė.
DRUSKININKŲ VASARA SU M.K.ČIURLIONIU
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ilzė Bathos.
KINEMATOGRAFINĖ VALPURGIJOS NAKTIS,
6
• POKALBIS SU LENKų "LėLININKU"1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "GRAŽIAUSIA MAN - PRIKALTAS KRISTUS"18

PAŽINTYS 
• Sigitas Rudzevičius (SIG ROMP).
HUMANIKA
2

KRONIKA 
• Erika Drungytė.
"MEDITACIJOS" PIEŠTUKU IR TEPTUKU
• NUOSTABIAUSI "LIETUVIŲ NAMŲ" ŽELMENYS
• Elvyra Markevičiūtė.
POETINIO TEATRO PAIEŠKA
• FILMų INDEKSAVIMO KOMISIJA
• LNOBT SIEKIS - DINAMIŠKAS TEATRAS
• in memoriam.
RASA ANDRAŠIŪNAITĖ
• Ridas Viskauskas.
TEATROBUSU PER PASAULĮ

SKELBIMAI 
• KARALIENĖS MORTOS PREMIJA2
• BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAI
• RAŠYTOJŲ IR VERTĖJŲ NAMAI

DE PROFUNDIS 
• Petras Dirgėla.
TRAKTATAS APIE VYTAUTĄ MARTINKŲ
1
• ESI6
• ČERNIAUSKAS SAPNUOJA SLIEKUS
• ALVYDAS ŠLEPIKAS1

VERTĖJO PUSLAPIS

DONALD BARTHELME

MOKYKLA

[skaityti komentarus]

Na, išsivedėme visus tuos vaikus sodinti medelių, žinote, kadangi manėme, jog… tai bus jų ugdymo dalis - pamatyti, žinote, tą šaknų sistemą… ir atsiras atsakingumo jausmas, noras rūpintis įvairiais dalykais - jie pasijaus asmeniškai už ką nors atsakingi. Jūs žinote, ką aš turiu omeny. Bet visi medeliai nudžiūvo. Apelsinmedžiai. Nežinau, dėl ko jie nudžiūvo, - nudžiūvo, ir tiek. Gal jiems netiko dirva, arba gal sodinukai, kuriuos gavome iš medelyno, nebuvo patys geriausi. Parašėme dėl to skundą. Surinkome trisdešimt mokinių, kiekvienam davėme pasodinti po mažytį medelį, o rezultatas - trisdešimt nudžiūvusių sodinukų! Mokiniai žiūri į tuos mažus rudus stagarus - slegiantis vaizdas.

Nesijaustume taip blogai, jeigu tik porą savaičių prieš tą istoriją su medeliais nebūtų kritusios visos gyvatės. Tik aš manau, kad gyvatės, na… gyvatės pakratė kojas dėl tos priežasties, kad… jūs prisimenat, keturias dienas vyko streikas, buvo išjungtas boileris. Taigi galima paaiškinti. Streikas - galim vaikams paaiškint, jog viskas įvyko dėl jo. Noriu pasakyti, kad jų tėvai - ne vienas iš jų - neleido vaikams peržengti piketuotojų linijos, todėl jie patyrė, kad vyksta streikas ir ką tai reiškia. Taigi, kai reikalai vėl nuplaukė savo tėkme ir mes radome tas gyvates, jie per daug nesusijaudino.

Vaistinių žolelių parkas - jis tikriausiai buvo per daug laistomas, ir dabar jie bent žino, kad per daug vandens žolelėms kenkia. Vaikai labai sąžiningai rūpinosi žolelių parku, ir kai kurie iš jų tikriausiai… žinote, kai mes nematėme, jas dar laistė papildomai. O, galimas dalykas… na, aš nenorėčiau galvoti apie sabotažą, nors mums ir atėjo į galvą tokia mintis. Turiu omeny, tokia mintis mums dingtelėdavo. Galbūt mes taip manėme dėl to, kad prieš tai krito tie šokliai, ir baltosios pelytės krito, ir ta salamandra… na, dabar jie jau žino, kad negalima nešioti gyvūnų plastmasiniuose maišeliuose…

Žinoma, mes tikėjomės, kad kris ir tropinės žuvytės, - tai mūsų nenustebino. Tos prašmatnuolės - tik žvilgtelėk į jas žvairai, ir jau išvertusios pilvus paviršiuj! Tačiau mokymo programa buvo taip sudaryta, kad tuo metu kaip tik reikėjo mokinius supažindinti su tropikų žuvimis, ir mes nieko negalėjome padaryt - taip kiekvienais metais, stenkis kuo greičiau išbrist iš viso šito…

Kad kada nors auginsime šuniuką, mes net nebuvom numatę.

Kad kada nors auginsime šuniuką, mes net nebuvom numatę, tačiau kaip tik šuniuką Merdokų mergaitė pamatė vieną dieną po Gristedo sunkvežimiu. Ji labai išsigando, kad ratai gali pervažiuoti jį, kai vairuotojas iškrovęs prekes pajudės. Todėl pasiguldė jį kuprinėj ant knygų ir atsinešė į mokyklą. Taigi jau turėjome tą šuniuką. Kai tik pamačiau jį, aš pagalvojau, o Dieve, galiu kirst lažybų, kad jis pagyvens čia gal dvi savaites, o paskui… Taip ir atsitiko. Klasėje šuniukų iš viso negalima laikyti, taisyklėse net toks punktas įrašytas, bet kaip tu pasakysi vaikams, kad jie negali laikyti šuniuko, kai šuniukas jau čia visiems prieš akis, laksto po klasę ir am am amsi. Jie pavadino šuniuką Edgaru - tai yra pavadino mano vardu. Tai buvo jiems džiaugsmo! Laksto paskui jį ir klykia: "Edgarai, pas mane! Geras Edgaras!" Paskui juokiasi taip, kad jiems net šonai plyšta. Juos džiugino to vardo dviprasmybė. Man pačiam irgi patiko. Visai nepykstu, kai iš manęs juokiasi. Jie padarė jam nedidelį namelį pagalbinių mokymo priemonių ir visokių smulkmenų spintoje. Nežinau, nuo ko jis padvėsė. Spėju, kad susirgo šunų maru. Tikriausiai nebuvo paskiepytas. Išnešiau jį iš spintos, kol vaikai dar nesusirinko į pamokas. Patikrindavau tą spintą kiekvieną rytą, reguliariai, kadangi žinojau, kas turi atsitikti. Atidaviau jį sargui.

O paskui atėjo eilė tam našlaičiui iš Korėjos, kurį klasė įvaikino, dalyvaudama programoje "Padėkime vaikams", ir visi vaikai atnešdavo kas mėnesį po ketvirtuką - štai tokia veikė sistema. Ir tas dalykas baigėsi nesėkmingai. Mažojo korėjiečio vardas buvo Kinas - gal mes jį įsūnijome per vėlai, arba jau pats nežinau, kas galėjo pakenkti. Laiške, kurį vėliau gavome, mums neparašė mirties priežasties, tik pasiūlė, kad mes įsivaikintume kitą, ir atsiuntė kelias įdomias bylas. Bet mums jau praėjo noras. Klasė tai išgyveno sunkiai, vaikai net pradėjo (taip tiktai spėju, niekas man tiesiai į akis to nepasakė) įtarinėti, jog toje mokykloje kažkas negerai. Bet, mano nuomone, nieko itin bloga mūsų mokykloje nebuvo, - esu matęs ir geresnių, ir blogesnių mokyklų. Tiesiog stojo kažkoks nesėkmingas laikas. Pavyzdžiui, mirė nepaprastai daug tėvų. Rodos, du širdies priepuoliai, dvi savižudybės, vienas paskendo, keturi - visi drauge - žuvo per automobilio avariją. Vienas insultas. Taip pat laikėsi, kaip įprasta, didelis senelių mirtingumo procentas, o gal šiais metais jis buvo ir didesnis negu paprastai.

Ir pagaliau - tragedija!

Ta tragedija atsitiko tada, kai Metju Veinas ir Tonis Mavrogordou žaidė netoli pamatų duobės, kurią iškasė naujam federaciniam pastatui. Ant duobės krašto buvo sukrautos rietuvės tų, žinote, ilgų medinių sijų. Buvo iškelta kriminalinė byla, teismo procesas vis dar tęsėsi - tėvai vienu balsu tvirtina, kad sijos buvo sukrautos labai blogai.

Man sunku spręsti, kas tiesa, o kas ne. Tai buvo keisti metai.

Aš pamiršau paminėti Bilio Brandto tėvą. Jis, deja, buvo nudurtas peiliu, kai savo paties namuose susikibo su užsimaskavusiu įsilaužėliu.

Vieną dieną klasėje kilo diskusija. Vaikai paklausė manęs, kur jie visi dingo: medeliai, salamandra, tropinės žuvytės, Edgaras, tėveliai ir mamytės. Metju ir Tonis, kurgi jie dingo? Tiktai atsakinėjau: "Aš nežinau, aš nežinau". Ir jie paklausė: "O kas žino?" Aš atsakiau: "Niekas nežino". Tada jie paklausė, ar mirtis teikia prasmę gyvenimui. Aš atsakiau, ne, gyvenimas teikia prasmę gyvenimui. Tada jie paklausė, ar ne mirtis, laikoma esmine nuline atskaita, padeda peržengti savaime suprantamą kasdienybės pilkumą tokia kryptimi, kad vestų į…

- Taip, galbūt, - sutikau aš.

- Mums nepatinka, - nukirto jie.

- Ir man, - pritariau.

- Baisi gėda! - suklykė vaikai.

- Žinoma, - pasakiau.

- Tai jūs dabar pasimylėkit klasėj su Helena, kad mes galėtume pamatyt, kaip tai daroma!

(Helena - mūsų mokytoja, stažuotoja.)

- Jau tiek ir tiek prisiklausėm, - skundėsi vaikai, - bet niekada šito nematėm.

Atsakiau, kad mane išmestų iš darbo ir kad tai niekada (arba beveik niekada) nedemonstruojama.

Helena tuo metu žiūrėjo pro langą.

- Prašom, labai prašom, - nenusileido jie, - pasimylėkit su Helena. Mes neturim jokio vertingo patyrimo - nebijom!

Pasakiau, kad jiems nėra ko bijoti (nors pats dažnai bijau) ir kad vertybės - visur aplinkui.

Helena priėjo ir apkabino mane. Pabučiavau ją keliskart į kaktą. Mes laikėm vienas kitą glėby.

Vaikai buvo sujaudinti.

Tada pasigirdo beldimas į duris, aš atidariau jas, ir į klasę įšuoliavo naujas šoklys. Vaikai pasveikino jį džiaugsmo šūksniais.

Vertė JERONIMAS BRAZAITIS

______________

Versta iš: Donald Barthelme. AMATEURS. - N.Y.: 1976.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:25:42 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba