Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-06 nr. 2953

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEPANAS RUDANSKIS10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠ PENKIOLIKOS METŲ PERSPEKTYVOS
• Viktorija Daujotytė.
VYTAUTO MARTINKAUS KūRYBOS VAKARAS
1
• Dalia Striogaitė.
STEIKIME KLAIDŲ BANKĄ
3

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• Jolanta Sereikaitė.
EILĖRAŠČIO TAUTYBĖ
1

PROZA 
• Iš būsimos knygos "Nebaigtas žmogus".
KAZYS SAJA
2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• DONALD BARTHELME

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
UGNIASPALVIAI LAPIUKAI
2

KNYGOS 
• Arvydas Genys.
KREGŽDUTĖ, PAKYLĖJUSI LYRIKOS DANGŲ
• Dalia Kuizinienė.
SPALVOTAS NATIURMORTAS POETINIO PASAULIO ŽEMĖLAPYJE
• NERINGOS M.
• ŽAIDIMAS GRAŽIAIS PAVIRŠIAIS
• IR NĖRA SVARBU2
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
SVARBIAUSIA MINDAUGO KARALYSTĖS RELIKVIJA VILNIUJE
1

DAILĖ 
 Mikalojus Vilutis.
"GRAFIKA`03"

KINAS 
• Kino režisierių Audrių Stonį mandagiai kamantinėja kino mėgėjas Ričardas Šileika.
AUDRIUS STONYS
3

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NAMAI, PILNI MUZIKOS
3
• Giedrė Kaukaitė.
PADĖKA BENDRUOMENĘ GAIVINANTIEMS
3
• Rytis Jokūbaitis.
KAPELMEISTERIS
• Jonė Fridmanaitė.
DRUSKININKŲ VASARA SU M.K.ČIURLIONIU
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ilzė Bathos.
KINEMATOGRAFINĖ VALPURGIJOS NAKTIS,
6
• POKALBIS SU LENKų "LėLININKU"1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "GRAŽIAUSIA MAN - PRIKALTAS KRISTUS"18

PAŽINTYS 
• Sigitas Rudzevičius (SIG ROMP).
HUMANIKA
2

KRONIKA 
• Erika Drungytė.
"MEDITACIJOS" PIEŠTUKU IR TEPTUKU
• NUOSTABIAUSI "LIETUVIŲ NAMŲ" ŽELMENYS
• Elvyra Markevičiūtė.
POETINIO TEATRO PAIEŠKA
• FILMų INDEKSAVIMO KOMISIJA
• LNOBT SIEKIS - DINAMIŠKAS TEATRAS
• in memoriam.
RASA ANDRAŠIŪNAITĖ
• Ridas Viskauskas.
TEATROBUSU PER PASAULĮ

SKELBIMAI 
• KARALIENĖS MORTOS PREMIJA2
• BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAI
• RAŠYTOJŲ IR VERTĖJŲ NAMAI

DE PROFUNDIS 
• Petras Dirgėla.
TRAKTATAS APIE VYTAUTĄ MARTINKŲ
1
• ESI6
• ČERNIAUSKAS SAPNUOJA SLIEKUS
• ALVYDAS ŠLEPIKAS1

DAILĖ

"GRAFIKA`03"

Mikalojus Vilutis

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jonas Čepas. "Be pavadinimo". 2000

Aplankiau parodą "Grafika`03", žiūrėjau laidą apie šį renginį. Nebuvau parodos aptarime, bet žinau, apie ką buvo kalbama.

Įprastas mano įspėjimas - rašau ne tiesą, bet savo nuomonę.

Parodos pagrindas - tradicinė vaizduojamojo meno samprata. Dauguma estampų autorių sėkmingai kuria jau esamais stiliais, neperžengdami šių stilių ribų. Kai kurių autorių darbuose dominuoja pasaulyje paplitę kūrybiniai metodai ir meistriškumas, ir tai sudaro pagrindinę darbų vertę.

Daug išoriškai dailių, desertinių darbų. Dailininkai savo kūryboje nevengia atviro grožio - retas atvejis šiais laikais. Jų darbai nesukrečia iki sielos gelmių, bet teikia džiaugsmą autoriams ir žiūrovams. Tai daug.

Yra autentiškos kūrybos iš "vidaus į išorę", bet ne iš "išorės į išorę". Taip kuria keli vyriausios kartos dailininkai ir keletas pačių jauniausiųjų. Stiprūs, nervingi Jono Čepo estampai - vieni geriausių parodoje. Mįslingi, gaivališki Kristinos Daniūnaitės darbai. Po brutaliu paviršiumi slypi daug jausmo. Brandūs Mato Dūdos ofortai. Laurynas Liberis rodo ne pačius geriausius savo darbus. Tai - įdomus dailininkas. Jo kūrybos koncepcija yra tik pagrindas inteligentiškam, estetiškam, bet ne lėkštam vaizdui sukurti. Vyresni grafikai ir jų kūriniai man per daug gerai pažįstami. Visą gyvenimą aš esu kartu su jais. Sunku bešališkai vertinti artimus žmones ir jų darbus. Ir nėra reikalo. Šių dailininkų darbai patys kalba tiems, kurie girdi.

Kol kas dominuoja viduriniosios kartos ir kai kurių vyriausių kūryba, bet atrodo, kad po ilgokos pertraukos jaunų menininkų dėka grafikos menas eina gilesnės prasmės link.

Iliustracijų ekspozicija rodo, kad Lietuvoje yra pasaulinio lygio knygos menininkų. Gaila, kad knygynuose taip nedaug leidinių su šių dailininkų iliustracijomis. Rimta Arvydo Každailio paroda. Taurūs, pagarbos verti darbai. Autorius demonstruoja ne save, bet kuria savo šaliai.

Žavi popieriaus meno paroda. Autoriai dirba savo ir žiūrovo džiaugsmui, nebandydami kurti amžinųjų vertybių ir sunkiasvorių darbų. Talentingo skulptoriaus Arvydo Ališankos darbai teikia ekspozicijai solidumo.

Dailininkų knygų paroda įdomi kaip sportinės varžybos - kas toliau nubėgs nuo tradicinės knygos funkcijos. Primena fejerverką. Iš pradžių - įspūdis, po to - nieko. Dailininkų knygos - pati efektyviausia parodos dalis.

Paroda manęs nesužavėjo, bet ir nenuvylė. Manau, grafikai, ypač kuriantys estampus, yra laisvesni, ne tokie nuolankūs madai kaip kitų dailės šakų atstovai. Nepaisant kūrybinių metodų ir darbų įvairovės, paroda santūri, nerėksminga. Grafikai nesistengia šokiruoti ir priblokšti seniai šokiruotą ir priblokštą žiūrovą. Yra parodoje didžiulio formato darbų - duoklė ŠMC ir epochai, kurioje kiekybė svarbesnė už kokybę. Kadaise Alfonsas Andriuškevičius sakė, kad grafikos parodos būtų pakenčiamos, jei ten būtų televizorius. Dailininkų knygų parodoje yra televizorius - duoklė dailės kritikams. Bet šios rūšies eksponatai nedominuoja parodoje.

Sauliui Valiui gerai pavyko sutvarkyti ekspozicijos erdvę; jis stengėsi kuo geriau parodyti kūrinius, bet ne savo, kaip architekto, sugebėjimus.

Parodoje buvau tuoj po atidarymo, bet iki šiol prisimenu joje matytus kūrinius. Mano gyvenime tai retas atvejis, kalbant apie parodas ŠMC. Reikia pasakyti ačiū rengėjams - Ramunei Vėliuvienei, Nijolei Šaltenytei, Elvyrai Katalinai Kriaučiūnaitei, Kęstučiui Vasiliūnui. Šie žmonės aukojo savo laiką ir energiją bendram reikalui. Tyli, nesavanaudiška veikla, be kurios nebūtų kultūros.

TV laidoje "Kultūros namai" Ramunė Vėliuvienė santūriai pristatė parodą, neprimesdama savo nuomonės, bet leisdama žiūrovams patiems spręsti.

Man labai patiko rami, puikiai argumentuota Sauliaus Valiaus kalba. Pritariu Sauliaus skeptiškam požiūriui į kuruojamas parodas, kurių lygis priklauso nuo vieno žmogaus skonio. O jeigu to skonio nėra? Jeigu kuratorius apskritai meną painioja su kažkuo kitu? Meno kūrinys yra uždara forma, neperžengianti savo ribų. Kūrinio poveikis žiūrovui nepriklauso nuo aplinkos. Parodos visuma nėra reikšminga. Reaguojama į atskirą paveikslą. Teminės parodos niekuomet nebūna vykusios, nes dailininkai dirba specialiai joms, o ne vidinio poreikio verčiami.

Ramunės ir Sauliaus kalbos atspindėjo nuoširdžią, nepretenzingą parodos dvasią. Kęstutis Vasiliūnas turi aiškią ir tvirtą nuomonę apie meną ir drąsiai ją reiškia, nors žino, kad jo nuomonė daug kam neįtiks. Grafikos paroda prasta, nes Europoje tokios parodos jau seniai neberengiamos, - teigia Kęstutis. Įprasta nuomonė apie grafiką ir ŠMC būdinga argumentacija. Lietuviams nedera turėti savo nuomonės politikos ir meno klausimais. Jiems duota vienintelė teisė - nuolankiai pritarti tam, kas vyksta Europoje. Tai patvirtina Edvardo Gudavičiaus teiginį, kad Lietuvos istorija - atsilikimo istorija.

Atrodo, kad pati ekspresyviausia renginio dalis buvo parodos aptarimas. Išklausiau diametraliai priešingas dailės kritikų ir grafikų šio įvykio traktuotes. Supratau, kad diskusija buvo audringa. Kalbėta apie šiuolaikiškumą, stagnaciją ir panašius dalykus. Kaip dažniausiai atsitinka įsikarščiavus - ginčas nukrypsta nuo esmės į nereikšmingus dalykus. Paklysta skirtingų požiūrių ir vertinimų brūzgynuose. Reikia grįžti ir pradėti nuo pradžių. Atrodo, Dievas baudžia menininkus už savęs sureikšminimą taip, kaip nubaudė Babelio bokšto statytojus.Menininkai nebesusišneka. Reikėtų kalbėtis viena kalba, išsiaiškinti, kokią reikšmę šiuolaikiškumas turi meninei kūrinio vertei. Paklausti savęs ir kitų - ar dabartinis menas yra vertingesnis, pavyzdžiui, už Renesanso meną. Jeigu vertingesnis - tai šiuolaikiškumas yra labai reikšmingas, jeigu ne - tai bereikšmis. Menas ir meno kūrinio esmė nepriklauso nuo laiko. Apie paveikslą galima pasakyti, kad jis buvo populiarus anksčiau, o dabar ne, tačiau negalima teigti, kad tai, kas buvo meno kūrinys vakar, dabar jau toks nebėra. Menas - sąvoka, apibrėžianti tam tikrų savybių visumą, skiriančią šį reiškinį nuo kitų. Šiuolaikiškumas nėra savybė, įeinanti į meno sąvoką. Kūrinio vertę lemia meno kiekis jame, bet ne forma ir priemonės, kuriomis menas materializuojamas. Šiuolaikiškumas, stagnacija, konservatyvumas nusako formą bei technines priemones ir su menu nieko bendra neturi. Mano galva, šiuolaikinio meno apskritai nėra, kaip nėra ir šiuolaikinės šilumos. Yra tik šiuolaikinės priemonės menui ir šilumai išgauti iš materijos. Šių priemonių nedera ignoruoti, bet nedera ir sureikšminti. Šiuolaikiškumas patrauklus neišprususiam žiūrovui ir naudingas dailininkui, kaip talento trūkumo kompensacija. Tačiau vertinti meno kūrinį pagal šią savybę yra tas pat, kaip vertinti vyną pagal butelio, kuriame jis yra, formą. Tai tik nereikšminga išorė. Tačiau žmonės išorę vertina labiau negu esmę. Konfucijus kalbėjo: "Aš dar nesutikau tokio, kuris vidines savybes brangintų taip, kaip išorinį grožį". Taip pat būdinga yra žmogui niekinti tai, ko jis nesuvokia, nes suniekinti yra daug lengviau, negu bandyti suprasti. Kad suprastum, reikia pastangų, o kartais ir jų neužtenka.

iliustracija
Kęstutis Vasiliūnas. "Raudonas paveikslas". 2003

Manau, šiuolaikiškumo, naujumo arba mados iškėlimas virš meniškumo yra logiškas. XX amžiuje dauguma europiečių apgyventų valstybių tapo demokratinės. Demokratija - daugumos valdžia mažumai. Klesti ta meno forma, kuri įtinka dominuojančiai visuomenės daliai - šiuo metu triumfuojančiai daugumai. Turbūt visi mąstytojai, kurie samprotavo apie meną, bent jau tie, kurių kūrinius skaičiau, teigia, kad meną gali suvokti tik vienetai. Dauguma apskritai neturi juslės šiam reiškiniui. Poetu gimstama, poezijos skaitytoju - taip pat. Kalbu tik apie žmonių santykį su menu, bet neskirstau jų į aukštesnes ir žemesnes rūšis. Vieni žmonės nesuvokia meno, bet suvokia kitus dalykus. Blogai tik, kai jie imasi vertinti meną. Masinį, "normalų" žmogų traukia naujumai, keistenybės, bet ne menas, kurio jis nejaučia. Jis būtinai nueis pažiūrėti moters su didžiausiu pasaulyje biustu, užsuks į parodą, kur rodoma stiklinė knyga arba skulptūra, padaryta iš mėsos. Jeigu mėsa yra tinkamiausia medžiaga autoriaus sumanymui įgyvendinti, skulptūra gali būti meno kūrinys. Jeigu kūrinio esmė yra ne vaizdas, bet tai, kad jis padarytas iš mėsos, - čia jau populizmas. Atsitiktinai užklydęs į parodos "Grafika 03" estampų salę, neradęs čia skulptūrų iš mėsos ir apskritai neišmanantis dailės abėcėlės daugumos atstovas paklaus - o kam gi šito reikia? Jeigu to paklaustų manęs apie mano darbus, paaiškinčiau, kad kūryba yra savitikslis procesas ne kam nors, o sau, ir kad "šito" reikia man. Net ne pačių darbų, bet paties proceso. Piešdamas paveikslus, aš patiriu dangiškus džiaugsmus ir pragariškas kančias. Aš gyvenu. Parodoje radau savo darbus, nes tikiuosi, kad gal atsiras bent vienas žiūrovas, kuris patirs nors dalelę to, ką aš patiriu piešdamas, ir man paplos. Bet svarbiausia - potyris kuriant, vienintelis vertinimo kriterijus.

Kalbu apie save, bet manau, kad dauguma estampus kuriančių grafikų mano panašiai. Estampo ekspozicija nėra pageidavimų koncertas, kur bandoma įtikti žiūrovams. Grafikai nedaro dėžučių, "nukreiptų į intelektą" (taip buvo apibūdintas skulptūros studento darbas pavasario VDA peržiūroje), ne todėl, kad neigtų šią įdomią meno formą, bet todėl, kad nenori. Jie meno ieško savyje, bet ne Europoje, kuria sau. Todėl jiems tenka "patiems groti ir patiems ploti". Grafikai neturėtų tikėtis, kad kas nors žavėsis jų asmenybių projekcijomis ant popieriaus, ir širsti, kad niekas jų viešai neliaupsina. Jie turėtų pasitenkinti Dievo dovana menininkams, kurią puikiai nusakė Hermanas Hesse, - skausmingu vienišo muzikavimo džiaugsmu. Valdančioji dauguma neprivalo liaupsinti ir lepinti dailininkų, kurie visiškai nesistengia jai įtikti ir kuria tiktai sau.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:25:38 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba