Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-06 nr. 2953

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEPANAS RUDANSKIS10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠ PENKIOLIKOS METŲ PERSPEKTYVOS
• Viktorija Daujotytė.
VYTAUTO MARTINKAUS KūRYBOS VAKARAS
1
• Dalia Striogaitė.
STEIKIME KLAIDŲ BANKĄ
3

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• Jolanta Sereikaitė.
EILĖRAŠČIO TAUTYBĖ
1

PROZA 
• Iš būsimos knygos "Nebaigtas žmogus".
KAZYS SAJA
2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• DONALD BARTHELME

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
UGNIASPALVIAI LAPIUKAI
2

KNYGOS 
• Arvydas Genys.
KREGŽDUTĖ, PAKYLĖJUSI LYRIKOS DANGŲ
• Dalia Kuizinienė.
SPALVOTAS NATIURMORTAS POETINIO PASAULIO ŽEMĖLAPYJE
• NERINGOS M.
• ŽAIDIMAS GRAŽIAIS PAVIRŠIAIS
• IR NĖRA SVARBU2
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
 Vydas Dolinskas.
SVARBIAUSIA MINDAUGO KARALYSTĖS RELIKVIJA VILNIUJE
1

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
"GRAFIKA`03"

KINAS 
• Kino režisierių Audrių Stonį mandagiai kamantinėja kino mėgėjas Ričardas Šileika.
AUDRIUS STONYS
3

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NAMAI, PILNI MUZIKOS
3
• Giedrė Kaukaitė.
PADĖKA BENDRUOMENĘ GAIVINANTIEMS
3
• Rytis Jokūbaitis.
KAPELMEISTERIS
• Jonė Fridmanaitė.
DRUSKININKŲ VASARA SU M.K.ČIURLIONIU
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ilzė Bathos.
KINEMATOGRAFINĖ VALPURGIJOS NAKTIS,
6
• POKALBIS SU LENKų "LėLININKU"1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "GRAŽIAUSIA MAN - PRIKALTAS KRISTUS"18

PAŽINTYS 
• Sigitas Rudzevičius (SIG ROMP).
HUMANIKA
2

KRONIKA 
• Erika Drungytė.
"MEDITACIJOS" PIEŠTUKU IR TEPTUKU
• NUOSTABIAUSI "LIETUVIŲ NAMŲ" ŽELMENYS
• Elvyra Markevičiūtė.
POETINIO TEATRO PAIEŠKA
• FILMų INDEKSAVIMO KOMISIJA
• LNOBT SIEKIS - DINAMIŠKAS TEATRAS
• in memoriam.
RASA ANDRAŠIŪNAITĖ
• Ridas Viskauskas.
TEATROBUSU PER PASAULĮ

SKELBIMAI 
• KARALIENĖS MORTOS PREMIJA2
• BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAI
• RAŠYTOJŲ IR VERTĖJŲ NAMAI

DE PROFUNDIS 
• Petras Dirgėla.
TRAKTATAS APIE VYTAUTĄ MARTINKŲ
1
• ESI6
• ČERNIAUSKAS SAPNUOJA SLIEKUS
• ALVYDAS ŠLEPIKAS1

PAVELDAS

SVARBIAUSIA MINDAUGO KARALYSTĖS RELIKVIJA VILNIUJE

Vydas Dolinskas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Lietuvos karaliaus Mindaugo 1255 m. spalio mėn. donacinis raštas Livonijos ordinui

1253 m. vasarą, greičiausiai liepos 6 d., anot prof. Edvardo Gudavičiaus, Lietuvos valstybės suvienytojas vyresnysis kunigaikštis Mindaugas, prieš dvejus metus lotynų apeigomis priėmęs krikštą, popiežiaus Inocento IV (1243-1254) valia buvo karūnuotas pirmuoju ir vieninteliu Lietuvos karaliumi. Brangias ir meniškas karūnas, sukurtas Rygos auksakalių, bei kitas karališkąsias insignijas Mindaugui ir jo žmonai Mortai atvežė Livonijos ordino magistras Andrius Štirietis (Stirland). Popiežiaus legato teisėmis Mindaugą ir jo žmoną vainikavo Kulmo vyskupas Heidenreichas. Jam turėjo asistuoti dar bent du vyskupai. Tiksliai nežinoma, kur įvyko iškilmingas karūnavimo aktas, tačiau pastarųjų metų Vilniaus arkikatedros bazilikos požemių tyrinėjimų duomenys ir dr. Napoleono Kitkausko išvados liudija, kad jau XIII a. viduryje šioje vietoje būta bažnyčios, kurią būtų galima identifikuoti su rašytiniuose šaltiniuose minima Mindaugo statyta katedra. Tiesa, karūnacija išimtiniais atvejais galėjo vykti nebūtinai bažnyčioje, bet ir po atviru dangumi. Prieš pusę amžiaus minint Lietuvos karaliaus Mindaugo krikšto ir karūnavimo 700 metų jubiliejų, apie šias vainikavimo aplinkybes plačiau yra rašę prof. Zenonas Ivinskis ir vokietis prof. Manfredas Hellmannas. Tuo pat metu ukrainiečių išeivių meno istorikas dr. Michailo Hocis (Mychajlo Hocij) bandė atskleisti Mindaugo karūnos likimo klausimą, teigdamas, jog Plocko katedroje (Lenkija) esančio šv. Zigmanto Burgundiečio relikvijoriaus karūna, datuojama XIII a. 2 ketvirčiu, galėjusi būti Mindaugo karūna. Tačiau lenkų istorikai ir menotyrininkai šią karūną priskiria Mazovijos kunigaikščiui Konradui I.

Puikiai pasinaudojęs tarptautine padėtimi, pademonstravęs neeilinius diplomatinius sugebėjimus, mokėjęs pasirinkti tinkamus patarėjus ir suvokti katalikiškosios Europos politinę sistemą, karalius Mindaugas vienareikšmiškai nubrėžė Lietuvos orientacijos į Vakarus vektorių, įvedė Lietuvą į krikščioniškosios Europos valstybių tarpą kaip lygiavertį politinį partnerį jau pasibaigus taikių misijų epochai. Taip valdovas atvėrė Lietuvai galimybes pasinaudoti lotyniškosios civilizacijos vaisiais - pažinti tikėjimo tiesas, raštą, mokslą, meną. Mindaugo rūpesčiu buvo įkurta pirmoji Lietuvos vyskupija, pavaldi tiesiogiai Šventajam Sostui, pastatyta pirmoji katedra, pirmuoju Lietuvos vyskupu įšventintas Livonijos ordino vienuolis Kristijonas, supažindinęs Lietuvos valdovą su krikščioniškomis tiesomis ir parengęs Krikšto sakramentui. Remiamas Livonijos magistro Andriaus Štiriečio ir palaikydamas itin draugiškus santykius su popiežiumi Inocentu IV, Mindaugas pasiekė, kad Lietuvos Karalystė būtų paimta Šventojo Sosto globon, o Lietuvos sosto įpėdiniu karūnuotas jo sūnus. Taip prieš 750 metų karalius Mindaugas tiesė Lietuvos integracijos į krikščioniškąją Europą kelius, o jo vardas tapo Lietuvos europėjimo simboliu, koks Europos vienijimuisi tapo Karolio Didžiojo vardas. Deja, krikščioniškajai valstybei - Lietuvos Karalystei - tąkart buvo lemta gyvuoti vos dešimtmetį. 1263 m. nužudžius karalių Mindaugą ir jo artimuosius, naujos galutinės Lietuvos atsivertimo bangos teko laukti daugiau nei 100 metų. Mindaugo epochos svarbą Lietuvos istorinei raidai bei šiandienos savivokai liudija ir didelis autoritetingiausių Lietuvos mokslininkų - nuo kun. dr. Jono Totoraičio bei kun. dr. Juozo Stakausko XX a. pradžioje iki prof. Edvardo Gudavičiaus ir prof. Mečislovo Jučo - darbai ir dėmesys.

2003 m. Lietuva prisimena ir iškilmingai mini savo pirmojo bei vienintelio karaliaus Mindaugo lemtingą žingsnį krikščioniškosios Europos link, pažymi valdovo karūnavimo ir Lietuvos Karalystės 750 metų jubiliejų. Lietuvos dailės muziejus didžiausią pastarųjų metų savo veiklos projektą - Lietuvos tūkstantmečio programos monumentalią sakralinės dailės parodą "Krikščionybė Lietuvos mene", atidarytą Šventųjų 2000 metų pradžioje (1999 m. gruodžio 28 d.) Taikomosios dailės muziejaus rūmuose, skyrė ne tik didžiajam Kristaus Gimimo jubiliejui, bet ir Lietuvos karaliaus Mindaugo krikšto (1251) ir karūnavimo (1253) 750 metų sukakčiai. Stengiantis kuo išsamiau ir įtaigiau pristatyti Lietuvos karaliaus pasirinkimą, Lietuvos atsivertimą į krikščionybę, parodoje buvo sukaupta ir pirmą kartą Lietuvoje parodyta didesnė dalis šiandien žinomų karaliaus Mindaugo epochos rašytinių istorijos šaltinių, ikonografinės medžiagos iš Lietuvos ir užsienio (Vatikano, Berlyno, Rygos, Krokuvos) kultūros paveldo institucijų. Tai paties Lietuvos karaliaus raštai ir jų projektai, popiežių bulės, nedaugelis Lietuvoje išlikusių Mindaugo epochos rašto bei dailės paminklų, taip pat vėlesni dokumentai, meno kūriniai, menantys Mindaugo krikštą ir karūnavimą, liudijantys šių reikšmingų tautos ir valstybės gyvenimo faktų šimtmečiais nenykstančią svarbą bei atminimą. Karaliaus Mindaugo ir krikščioniškosios Lietuvos valstybės temą parodoje užbaigia JAV lietuvių išeivių dailininkų (Vytauto Kašubos, Adomo Varno, Adolfo Valeškos, Anastazijos Tamošaitienės) apie 1951-1955 m. sukurti kūriniai, skirti Mindaugo karūnavimo 700 metų jubiliejui.

iliustracija
Adomo Varno paveikslas, skirtas Mindaugo karūnavimo 700 metų jubiliejui

Ypatingą vietą Lietuvos karaliaus Mindaugo epochos autentiškų relikvijų tarpe užima 1255 m. spalio mėn. lotynų kalba surašytas raštas, kuriuo Lietuvos valdovas dovanojo Livonijos ordinui - krikšto ir karūnavimo tarpininkui - Sėlos žemę. Tai vienintelis išlikęs dokumentas, patvirtintas valdovo antspaudu. Nors antspaudas gerokai pažeistas, nutrupėjęs įrašas, arba vadinamoji legenda, jo skritulio pakraštyje, jame nesunku įžvelgti soste sėdintį karūnuotą karalių, rankose laikantį savo valdžios simbolius - skeptrą bei valdžios obuolį. Pergamento lotyniškas tekstas pradedamas iškalbinga tituluote: "Mindaugas, Dievo valia pirmasis Lietuvos karalius..." Dokumento turinio autentiškumą patvirtina 1257 m. popiežiaus Aleksandro IV (1254-1261) bulė. Žymus lenkų šaltinotyrininkas ir vidurinių amžių diplomatikos specialistas prof. Karolis Maleczyńskis, bene pirmasis išsamiau tyrinėjęs karaliaus Mindaugo raštus, taip pat neabejojo dokumento teksto turinio autentiškumu ir to meto rašysenos tikslumu. Todėl šis antspauduotas dokumentas yra svarbiausia išsaugota ir šiandien žinoma istorinė relikvija, susijusi su vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo asmeniu. Nuo pat parodos "Krikščionybė Lietuvos mene" atidarymo joje buvo eksponuojama šio karaliaus Mindaugo rašto faksimilė bei antspaudo replika, sukurta Lietuvos dailės muziejaus P.Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centro restauratorės Bronės Kunkulienės.

Minint Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, 2003 m. liepos 3-20 d. Taikomosios dailės muziejuje bus pristatomas ir šios unikalios Mindaugo Lietuvos relikvijos originalas, kurį parodai skolina Slaptojo Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyvo (Geheimes Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz; Vokietija, Berlynas) direktorius dr. Jürgenas Kloosterhuisas. Unikalų pergamentą į Vilnių specialiame konteineryje atlydės archyvo restauravimo centro vadovas Hinrichas Petersas. Tai jau antrasis Lietuvos dailės muziejaus ir Slaptojo Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyvo kultūrinių mainų projektas po 2002 m. rudenį surengtos Jono Bretkūno Biblijos vertimo rankraščių ekspozicijos.

1255 m. karaliaus Mindaugo dovanojimo raštas ilgus šimtmečius buvo laikomas Karaliaučiaus valstybiniame archyve, sukaupusiame didžiulį Vokiečių ordino ir vėlesnės Prūsijos valstybės dokumentų rinkinį. Baigiantis II pasauliniam karui, Karaliaučiaus archyvas buvo evakuotas, bet suskaidytas į dvi dalis, kaip ir pati Vokietijos valstybė. Po Vokietijos suvienijimo visas išlikęs Karaliaučiaus archyvas sutelktas sostinėje. Lietuvos karaliaus Mindaugo raštas kartu su kitais seniausiais pergamentais pokaryje buvo saugomas Vakarų Vokietijoje - Getingene, vėliau perkeltas į Berlyną. Čia yra ir dar vienas karaliaus Mindaugo dovanojimo aktas; juo 1259 m. valdovas tam pačiam Livonijos ordinui dovanojo Dainavos, Skalvos ir Žemaitijos sritis, kurios anksčiau dar nebuvo paskirtos vyskupui Kristijonui. Tačiau šis dokumentas neturi antspaudo, išlikę tik jį galėję laikyti siūlai. Be to, tyrinėtojai abejoja ir paties 1259 m. rašto autentiškumu.

Svarbiausia Mindaugo karalystės, ankstyvosios Lietuvos valstybės, relikvija, skelbusi žinią Europai apie Lietuvą, - 1255 m. dovanojimo raštas su antspaudu - po 750 metų vėl trumpam grįžta į europėjančią ir Mindaugo pramintu taku einančią bei savo pirmojo karaliaus priesakus vykdančią Lietuvą, paliudydama ilgaamžį krikščioniškosios Lietuvos valstybės egzistavimą, jos tarptautinį pripažinimą, kultūrinius saitus su lotyniškąja Europos civilizacija, neeilinius genialaus valdovo Mindaugo nuopelnus valstybinei ir tautinei konsolidacijai. Šis 1255 m. karaliaus Mindaugo raštas Lietuvos visuomenei taip pat bus pristatytas specialiu leidiniu. Jame ketinama paskelbti dokumento, jo antspaudo, kitų karaliaus Mindaugo epochos rašto ir dailės paminklų reprodukcijas bei vėlesnių laikų ikonografinę medžiagą. Čia bus publikuojamas ir senosios Lietuvos valstybės lotyniškojo kultūros klodo tyrinėtojos bei vertėjos, Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorės Eugenijos Ulčinaitės atliktas 1255 m. dokumento vertimas į lietuvių kalbą. Jį palydės Vilniaus universiteto istorijos profesoriaus Edvardo Gudavičiaus pastabos bei palyginamieji pavyzdžiai, rodantys, kaip Mindaugo raštas atitinka to meto diplomatikos tradicijas, ir Lietuvos heraldikos tyrinėtojo, Lietuvos istorijos instituto darbuotojo dr. Edmundo Rimšos studija apie 1255 m. Mindaugo rašto antspaudo autentiškumo problematiką.

2003 m. minėdamas karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejų, Lietuvos dailės muziejus parodoje "Krikščionybė Lietuvos mene" greta autentiško 1255 m. karaliaus Mindaugo rašto eksponuos ir kitų lituanistinių istorijos ir meno vertybių iš Vakarų ir Vidurio Europos muziejų, bibliotekų, archyvų bei kitų kultūros paveldo institucijų reprodukcijas, parodančias šimtametį Lietuvos krikščionėjimo procesą, integraciją į krikščioniškosios Europos lotyniškosios civilizacijos erdvę, krikščioniškosios Lietuvos XIII-XVI a. paskleistus Europai ženklus.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:25:35 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba