Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-06-06 nr. 2953

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEPANAS RUDANSKIS10
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
IŠ PENKIOLIKOS METŲ PERSPEKTYVOS
• Viktorija Daujotytė.
VYTAUTO MARTINKAUS KūRYBOS VAKARAS
1
• Dalia Striogaitė.
STEIKIME KLAIDŲ BANKĄ
3

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS

POEZIJOS PAVASARIO KONFERENCIJA 
• Jolanta Sereikaitė.
EILĖRAŠČIO TAUTYBĖ
1

PROZA 
• Iš būsimos knygos "Nebaigtas žmogus".
KAZYS SAJA
2

VERTĖJO PUSLAPIS 
• DONALD BARTHELME

LITERATŪRA 
• Jūratė Sprindytė.
UGNIASPALVIAI LAPIUKAI
2

KNYGOS 
• Arvydas Genys.
KREGŽDUTĖ, PAKYLĖJUSI LYRIKOS DANGŲ
• Dalia Kuizinienė.
SPALVOTAS NATIURMORTAS POETINIO PASAULIO ŽEMĖLAPYJE
• NERINGOS M.
• ŽAIDIMAS GRAŽIAIS PAVIRŠIAIS
• IR NĖRA SVARBU2
• NAUJOS KNYGOS

PAVELDAS 
• Vydas Dolinskas.
SVARBIAUSIA MINDAUGO KARALYSTĖS RELIKVIJA VILNIUJE
1

DAILĖ 
• Mikalojus Vilutis.
"GRAFIKA`03"

KINAS 
• Kino režisierių Audrių Stonį mandagiai kamantinėja kino mėgėjas Ričardas Šileika.
AUDRIUS STONYS
3

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
NAMAI, PILNI MUZIKOS
3
• Giedrė Kaukaitė.
PADĖKA BENDRUOMENĘ GAIVINANTIEMS
3
• Rytis Jokūbaitis.
KAPELMEISTERIS
• Jonė Fridmanaitė.
DRUSKININKŲ VASARA SU M.K.ČIURLIONIU
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Ilzė Bathos.
KINEMATOGRAFINĖ VALPURGIJOS NAKTIS,
6
 POKALBIS SU LENKų "LėLININKU"1

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "GRAŽIAUSIA MAN - PRIKALTAS KRISTUS"18

PAŽINTYS 
• Sigitas Rudzevičius (SIG ROMP).
HUMANIKA
2

KRONIKA 
• Erika Drungytė.
"MEDITACIJOS" PIEŠTUKU IR TEPTUKU
• NUOSTABIAUSI "LIETUVIŲ NAMŲ" ŽELMENYS
• Elvyra Markevičiūtė.
POETINIO TEATRO PAIEŠKA
• FILMų INDEKSAVIMO KOMISIJA
• LNOBT SIEKIS - DINAMIŠKAS TEATRAS
• in memoriam.
RASA ANDRAŠIŪNAITĖ
• Ridas Viskauskas.
TEATROBUSU PER PASAULĮ

SKELBIMAI 
• KARALIENĖS MORTOS PREMIJA2
• BALTIJOS ASAMBLĖJOS APDOVANOJIMAI
• RAŠYTOJŲ IR VERTĖJŲ NAMAI

DE PROFUNDIS 
• Petras Dirgėla.
TRAKTATAS APIE VYTAUTĄ MARTINKŲ
1
• ESI6
• ČERNIAUSKAS SAPNUOJA SLIEKUS
• ALVYDAS ŠLEPIKAS1

JAUNIMO PUSLAPIS

POKALBIS SU LENKų "LėLININKU"

JAUNŲ LĖLININKŲ PERSPEKTYVA - TARPTAUTINIAI PROJEKTAI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Marekas Waszkielis
Nuotrauka iš Kauno lėlių teatro archyvo

UNIMA Edukacijos komiteto prezidentą ir Varšuvos Aleksandro Zelwerowicziaus teatro akademijos Bialistoko lėlių teatro fakulteto prorektorių dr. Mareką Waszkielį kalbino Ridas Viskauskas.

Dr. Marekas Waszkielis gegužės 10-14 d. viešėjo Kaune, kur vyko XII Baltijos šalių lėlių teatrų festivalis. Svečias, kalbėdamas su lėlininkais tema "Profesionalių lėlininkų ugdymo problemos", akcentavo aukštųjų teatro mokyklų ryšį su teatrais bei tarptautinių projektų svarbą jaunų lėlininkų savarankiško kelio pradžioje.

Prašyčiau, kad trumpai papasakotumėte apie save. Kaip susiejote savo veiklą su lėlių teatru?

8-o dešimtmečio viduryje baigiau lenkų filologiją Varšuvos universitete. Vienerius metus dirbau režisieriaus asistentu lėlių teatre, kur pažinau lėlių teatro "virtuvę". Vėliau pradėjau dirbti Lenkijos mokslų akademijos Meno institute kaip lėlių teatro specialistas. Daugelį metų buvau ketvirtinio žurnalo "Pamiętnik Teatralny" ("Teatro dienoraštis") vyriausias redaktorius. 25 metus dėstau lėlių teatro istoriją Varšuvos teatro akademijoje. Pastaruosius penkerius metu esu Bialistoko lėlių teatro fakulteto prorektorius. Jei lieka laiko, rašau spektaklių recenzijas.

Yra tekę dirbti UNIMA komisijose, kurių veikla siejosi su mokslu, publikacijomis. Dabar vadovauju Edukacijos komisijai.

Atleiskite už nekorektišką klausimą: kokia prasmė (ir nauda) lėlininkams, kad jie priklauso UNIMA?

O kokia nauda, kad mes priklausome kokiai nors valstybei, išpažįstame vieną kurią nors religiją?.. UNIMA leidžia įvairių šalių lėlininkams megzti ryšius, bendrauti, keistis informacija, kurti bendrus projektus. Žinoma, pastaruoju laiku lengviau - ribos tarp daugelio šalių neegzistuoja. Tad kai ką galima nuveikti ir be UNIMA. Vis dėlto didesnius tarptautinius projektus, festivalius lengviau organizuoti per nacionalinius UNIMA centrus. Vieno žmogaus (ar teatro) galios menkesnės. Pavyzdžiui, Lenkijoje nacionalinio UNIMA centro dėka mums pavyksta jau bemaž 20 metų leisti žurnalą "Teatr Lalek". Joks teatras to padaryti neįstengtų.

Mano nuomone, kaip ir kitos tarptautinės organizacijos (tarkim, JTO, UNESCO), pastaruoju metu UNIMA išgyvena savotišką krizę. Baigėsi viena epocha, ir niekas tiksliai nežino, kaip toliau veikti.

Kaip Jūsų šalyje lėlininkai tampa UNIMA nariais? Kokie atrankos kriterijai?

UNIMA - labai atvira organizacija nuo pat jos įkūrimo pradžios (1929 m., Praha). Į ją priimami ne tik iš lėlių teatro duoną valgantys profesionalai, bet ir kritikai, teoretikai ir šiaip lėlių teatro mylėtojai, rėmėjai. Kiekvienoje šalyje - sava situacija. Lenkijoje, pavyzdžiui, stojant į UNIMA, reikia rašyti motyvuotą prašymą, gauti kito nario rekomendaciją. Žinoma, tai formalumai… Svarbu ir tai, kuo stojantysis gali būti naudingas UNIMA ir lėlių teatrui plačiąja prasme. Jei nėra akstino daryti ką nors kartu, kam tuomet priklausyti organizacijai?

iliustracija
Turku (Suomija) dailės akademijos Lėlių teatro fakulteto studentai žaidžia su lėlėmis

Gal pristatytumėte UNIMA Edukacijos komiteto veiklą.

UNIMA, kaip tarptautinė organizacija, veikia per komitetus. Yra įvairių komitetų. Tarkime, Mokslo komitetas buria teatrologus, rengia konferencijas. Kultūrinių mainų komitetas vienija festivalių direktorius. (Beje, šis komitetas inicijavo, kad festivalius galėtų stebėti ir jauni lėlininkai. Aišku, kelionės išlaidas dengia patys lėlininkai, bet pragyvenimo išlaidas festivalių metu apmoka festivalių rengėjai.)

Edukacijos komitetas padeda įvairių tipų lėlių teatro mokykloms ieškoti tarpusavio kontaktų, keistis dėstytojais, studentais. Pavyzdžiui, 2002-aisiais Bialistoke surengėme tarptautinį lėlių teatro mokyklų festivalį, kuriame dalyvavo apie 20 lėlių teatro mokyklų. (2004 metais toks festivalis vėl vyks Bialistoke, o 2006-aisiais - Suomijoje, vėliau - Čekijoje.) Kitų metų pradžioje ketiname išleisti informacinį leidinį, kuriame atsispindėtų įvairios lėlių teatro mokyklos. Taip pat pradėjome organizuoti vasaros metu tarptautines mokyklas, kurioms vadovauja žymiausi lėlių teatro kūrėjai. Štai Bialistoke šiemt rinksis jauni lenkų ir anglų lėlininkai. Svarbiausia - ieškoti kontaktų.

Lenkija, palyginus su Lietuva, didžiulė šalis. Lėlininkus ruošia net dvi aukštosios mokyklos. Didelė teatro rinka sąlygoja ir didesnes jaunimo kūrybos, darbo galimybes. Ką patartumėte mūsų jauniems lėlininkams, kurie baigs studijas Klaipėdos universitete? Valstybiniai lėlių teatrai, žinia, naujų aktorių etatų nesteigs. Jų trupės dramos studijas baigusiais aktoriais keičiasi pamažu. Kurti mobilias nedideles privačias trupes ir gyventi iš spektaklių vaikams? Ar kūrybiškumo požiūriu tai perspektyvu?

Vakaruose populiarios įvairios tarptautinės lėlininkų laboratorijos, kurios padeda plėsti profesijos akiratį. Nereikia manyti, kad jei "esi profesionalas", tai "viską žinai apie lėlių teatrą". Krypčių, stilių, technikų - daugybė. Štai mūsų mokykloje mokosi keletas studentų iš Vengrijos, Čekijos, Slovakijos. Be to, yra galimybė sudaryti studentams (turintiems profesijos pagrindus) individualias programas keliems semestrams. Žinoma, turi būti pasirašyti susitarimai tarp aukštųjų teatro mokyklų ar nacionalinių UNIMA centrų.

Kai valstybė nėra turtinga ir sunku tikėtis iš jos paramos, jauniems lėlininkams svarbu išmokti rengti nedidelius tarptautinius projektus, kuriuos galėtų iš dalies finansuoti įvairūs tarptautiniai fondai. Juk lėlių teatras - ne vien vaikams vaidinantis repertuarinis teatras. Egzistuoja ir kitos formos. Svarbiausia - rasti savo nišą.

 

Skaitytojų vertinimai


30725. as :-) 2006-08-05 19:50
Savo svajones taip pat sieju su teatru dabar as dar gyvenu kaime, todel neturiu galimybes ka nors su teatru padaryti...Man ypac patiko sie zodziai kad: ,,Lietuva maza valstybe paalyginus su Lenkija todel sunkiai galetumeme isgyventi is aktoriaus pinigu nes nera steigiama tatro bei kino studiju, o pakeisti kitus aktorius tai taip pat labai sunku``.Mane tikrai jaudina sie bei is aplinkiniu zmoniu isgirsti tokie zodziai.Bet as nesuprantu jai man teatras vosas gyvenimas man sunku jo atsisakyti, nors zinau kad is to bus sunku pragyventi.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
21:25:32 Oct 9, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba