Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2011-10-07 nr. 3348

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS1
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• Su ARŪNU GELŪNU kalbasi ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Asmenybių, tolygių gerai subrandintam vynui, beieškant

POLEMIKA 
• JONAS MIKELINSKAS.
Atvirumas istorijai ir Niurnbergo sindromas arba
Kodėl valstybės kūryba – ne visada vykusi?
2

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
Poetinio Druskininkų rudens almanacho žodžių dėlionės
• ZITA BARANAUSKAITĖ-DANIELIENĖ.
„Realybė egzistuoja tik per patirtį“
 MARIUS PLEČKAITIS.
Raidės išdavikės
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

TEATRAS 
• Spektaklio „Chaosas“ aktorius kalbina DAIVA ŠABASEVIČIENĖ.
Paveikti žiūrovus tiesa
• DOVILĖ ZELČIŪTĖ.
„Miranda“ – laisvės vizija

MUZIKA 
• MAGDALENA DZIADEK.
Chopino juokas

DAILĖ 
• KAROLINA TOMKEVIČIŪTĖ.
Vylingi pažadai
• KRISTINA STANČIENĖ.
Marta ir peizažas

PAVELDAS 
• JUOZAPAS BLAŽIŪNAS.
Į pranciškonų šventovę grąžintas restauruotas paveikslas
„Šv. Brunonas. Stebuklas bažnyčioje“

POEZIJA 
• VALDAS DAŠKEVIČIUS
• DEIMANTĖ DAUGINTYTĖ
• REGIMANTAS ŽILYS

PROZA 
• VIRGINA ŠUKYTĖ.
Šunų močia

VERTIMAI 
• GEORGIJUS LOBŽANIDZĖ.
Arabų kalbos mokytojas

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Pažadinimas
1

SKELBIMAI 
• Vertimo konkursas ir kūrybinio rašymo seminaras „Rašyti kaip K“
• Pradedančiųjų vertėjų iš italų kalbos dirbtuvės

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Sėdėčiau aš gal scenoj,
arba Žilvino Andriušio kriterijai
• Tu Lietuva, tu mano...

DE PROFUNDIS
„Menininkas yra tas, kuris sako: tasai žmogus protingai kalba,
bet pats yra kvailys.“ Witoldas Gombrowiczius
 
• Proto muštynės

DAILĖRAŠTIS
LDS informacinis priedas
 
• LIJANA ŠATAVIČIŪTĖ.
Redukcija Kaune: jau penktą kartą
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Autoportretas: neribotos galimybės aplenkti laiką
• KRISTINA STANČIENĖ.
Paviršiaus galia
• MARIJA GUDELYTĖ.
Kas svarbu moterims dailininkėms?
• Kęstučio Grigaliūno kūrybos pristatymas Švedijoje
• In memoriam
KONSTANTINAS BOGDANAS (1926–2011)
• Informacija
• Jubiliejai
• Parodos LDS galerijose

Šatėnų prieglobstis 
• Septyniasdešimt septintoji savaitė5

KNYGOS

Raidės išdavikės

MARIUS PLEČKAITIS

[skaityti komentarus]

Šinkariukas T. KAIP VAIKAI.
– Kaunas: Kitos knygos, 2011.

Prieš porą metų perskaitęs Tomo Šinkariuko „Šokį“ („Kitos knygos“, 2008), tariausi radęs rimtą S. Becketto sekėją, gebantį kokybiškai valdyti siurrealistinę dvasią ir būties postmodernizmą. Iš tiesų Lietuvos novelių, pjesių kontekste T. Šinkariuko „Šokis“ iškart užėmė aukštą vietą.

Kitokios nuotaikos apniko atsivertus naująją šio autoriaus knygą „Kaip vaikai“ („Kitos knygos“, 2011). Nedidelė, dvie­jų šimtų puslapių knygelė žadėjo būti puikus Krišnos skanėstas po sunkesnių skaitalų. Deja, teko nusivilti. Laukta mistika nesugebėjo išbristi iš nykios buities, stringantis neišmoningas stilius neleido įsijausti į pasakojimą, o fantazijos trūkumas (keista, nes ankstesniuose T. Šinkariuko tekstuose to nepastebėjau) galutinai nugramzdina knygą. Atrodo, lyg ji būtų parašyta per savaitę, ir toli gražu ne pačią mūziškiausią.

Jei „Šokis“ žaidė su aplinka, naudodamas transformacijas ir tapsmus, netikėtumų ir mistikos žaismes, tai „Kaip vaikai“ užsidaro savyje, rašytojo patirtyse, ir sunkiai, kaip ligota moteris, gimdo mintis ir prasmę. Tekstas be studento, tėvo, kaimyno, jo dukros bei paties Tomo Šinkariuko daugiau nieko ir nesukuria. Tai tarsi skendimas vakuume, grimzdimas į ne-būtį. Gal tokia ir buvo autoriaus mintis, tačiau beprasmybę ir lėkštumą galima pavaizduoti kur kas charizmatiškiau. Laikau tai skubotu profesionalo darbu, nors ir remtu Kauno savivaldybės.

Nesąmoningai norisi knygą „Kaip vaikai“ pavadinti silpnesne, nykesne Sigito Pa­rulskio „Sraigė su beisbolo lazda“ („Baltos lankos“, 2006) seserimi. Galgi tai susiję su viršeliu – klaikiai išsižiojusia kauke žalsvame fone (paties T. Šinkariuko piešinys ir Marijos Mlinkauskaitės dizainas), kai vyresnioji sesuo pasidabinusi šėtoniška lėlytės galva nusuktu žvilgsniu.

Kad ir kaip būtų, literatūros mėgėjams knyga „Kaip vaikai“ vis dėlto gali būti įdomi: kartkartėmis norisi perskaityti ilgėlesnį kūrinį, jau ne novelę ar pjesę. Tai tekstas, kuriame stengiamasi suvaldyti paskirų filosofų gijas. Kaip tai pasisekė, galite įvertinti ir jūs.


 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 1 iš 2 
20:30:29 Oct 9, 2011   
Sep 24 Oct 24
Sąrašas   Archyvas   Pagalba