Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-04-16 nr. 3280

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
39

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

EX PROFESSO 
• Architektas prof. GINTARAS ČAIKAUSKAS.
Būdingi prieštaravimai, formuojant viešąsias erdves
1

KNYGOS 
• RITA IVINSKYTĖ.
Didelis miestas mažoje literatūroje, arba miestietiškos peripetijos Justo Piliponio romane „Amžinas žydas Kaune“
2
• DIANA DUNAJEVIENĖ.
Ramumos mokykla
3
 NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• ZITA MAŽEIKAITĖ.
„Fani ir Aleksandras“ – nuo filmo iki romano

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Senatvė dviem

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Menininkai dokumentiniame kine
2

FOTOGRAFIJA 
• GABRIELĖ KUIZINAITĖ.
Algimantas Kezys: tarp fotografijos ir kino
2

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Tiesiog piešiniai...
2

MUZIKA 
• SIMONA SMIRNOVA.
Šiuolaikinės operos festivalis
5

PAVELDAS 
• AUŠRA LISAUSKIENĖ.
Knyga apie talentingąjį grafiką Algį Kliševičių

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Iš „Trieilių“
11

PROZA 
• RITA LATVĖNAITĖ-KAIRIENĖ.
Civilizuotos mintys apie karvę.
Jėgos aitvarai
5

VERTIMAI 
• WOLFGANG BORCHERT.
Šišifaš, arba mano dėdės kelneris
8

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Sąžinė

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Čiuku čiuku

KRONIKA 
• „Erdvė tarp mūsų“
• Antano Miškinio premija

IN MEMORIAM 
• Katynės tragedija pasikartojo...
• Keletas nenupieštų Antano Viliaus Jurkūno medžių
• JANINA PLEŠKŪNIENĖ
1920 09 23–2010 04 07
• EDVARDAS ANTANAS VAITKUS
1937 07 27–2010 04 06
1

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Vydūno fondo (Čikaga) dovana VU bibliotekai

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IGOR JARKEVIČ.
Rašytojo istorija

Šatėnų prieglobstis 
• Ketvirtoji savaitė5

KNYGOS

NAUJOS KNYGOS

[skaityti komentarus]


„Mano tėvynė –­ prie jo širdies“:
Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštis ir laiškai

Parengė ir iš vokiečių k. vertė Vaidas Šeferis

Pirmąkart lietuviškai išleidžiamas Nepriklausomybės Akto signataro Jono Basanavičiaus žmonos dienoraštis ir laiškai – puiki galimybė rekonstruoti nelabai žinomą ir pažįstamą mūsų tautos patriarcho gyvenimo tarpsnį. Publikuojami 1883–1890 m. tekstai apima visą J. Basanavičiaus santuokinį gyvenimą: 1883 metų rudenį Prahoje jis susipažįsta su Ele, kurią veda 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje. Po beveik penkerių santuokos metų, 1889 m. vasario 28 d. Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė, pralaimėjusi kovą su džiova, miršta Lomo mieste, Bulgarijoje.

Skaitant jaunos, išsilavinusios moters dienoraštį ir laiškus, visai kitaip atrodo ir pats Basanavičius. Anot V. Šeferio, „esame įpratę įsivaizduoti J. Basanavičių kaip seną ir žilą, bet Prahos gatvėmis vaikščiojo jaunas elegantiškas vyras, veikiausiai nesiskundęs damų dėmesio stoka. Joks kitas šaltinis nepriartina mūsų prie J. Basanavičiaus taip išraiškingai, į pablyškusius tautos patriarcho skruostus grąžindamas gyvo žmogaus raudonį“.


Manfredas Žvirgždas. „Regimybės atspindžiai:
vizualumo poetika Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje“

A. Nyka-Niliūnas na­tū­raliai kvėpuoja pasaulinės kultūros oru ir, įveikdamas išeiviams įprastą nostalgišką rezignaciją, geba atskleisti naujas regimybės perspektyvas. Regimybė –­ tai optikos sričiai priklausantys fenomenai, nepatikrinami kitomis juslėmis, nors ir sužadinantys subjektui sinestezijos (juslių susiliejimo) lūkesčius. Aprašyti poetinės regimybės mirgėjimą, vizualumo poetikos paradoksus – šios knygos tikslas.


Viktorija Daujotytė. „Kalba ir jos menas“.
Filologiniai tyrimai ir patyrimai

Būtis paslaptinga, kalba mįslinga. Kalbos menas skleidžiasi būties ir kalbos sąlyčiuose. Susitinkame su patirties ženklinimais, juos suvokiame, interpretuojame. Garsi kalba pasigirsta iš tylos. Tylioji ir pasilieka tyloje. Kaip būtis yra įsupta nebūties, taip kalba – tylos. Kalbos horizontalė – sąsajos tarp žmonių, gamtos, daiktų. Kalbos vertikalė –­ šventumo atradimas, kalbinimas.

Poetinė kalba išlaiko ryšį su sakraline kalba, su būsenomis, iš kurių žmogus patiria ir pasitikėjimą, ir nerimą.

Kalba formuojasi kurdama ir kurdamasi, kūryba prasiskleidžia kalboje, iš kalbos, kiekvienos tautos kalbos savitumas, savo ruožtu, priklausomas nuo daugybės aiškesnių ir beveik neapčiuopiamų faktorių, genetiškai lemia kultūrą ir meną...


„Tegul meilė Lietuvos...“. Vincui Kudirkai – 150
Sudarė Rimantas Skeivys

Minint 150-ąsias V. Kudirkos gimimo metines, 2008 m. lapkričio 27–28 d. Vilniuje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Vinco Kudirkos veikla ir idėjos XX a.–XXI a. pr. Vidurio Rytų Europos kultūros sklaidoj“, kurios pranešimai pateikiami šiame leidinyje. Konferencijoje dalyvavę mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos atkreipė dėmesį į V. Kudirkos aktualumą XXI amžiuje, jo vietą europietiškųjų vertybių ir tradicijos kontekste.



Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
2:00:28 Oct 3, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba