Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-04-16 nr. 3280

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STASYS STACEVIČIUS.
39

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

EX PROFESSO 
• Architektas prof. GINTARAS ČAIKAUSKAS.
Būdingi prieštaravimai, formuojant viešąsias erdves
1

KNYGOS 
• RITA IVINSKYTĖ.
Didelis miestas mažoje literatūroje, arba miestietiškos peripetijos Justo Piliponio romane „Amžinas žydas Kaune“
2
• DIANA DUNAJEVIENĖ.
Ramumos mokykla
3
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

KINAS 
• ZITA MAŽEIKAITĖ.
„Fani ir Aleksandras“ – nuo filmo iki romano

TEATRAS 
• RŪTA JAKUTYTĖ.
Senatvė dviem

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Menininkai dokumentiniame kine
2

FOTOGRAFIJA 
 GABRIELĖ KUIZINAITĖ.
Algimantas Kezys: tarp fotografijos ir kino
2

DAILĖ 
• KRISTINA STANČIENĖ.
Tiesiog piešiniai...
2

MUZIKA 
• SIMONA SMIRNOVA.
Šiuolaikinės operos festivalis
5

PAVELDAS 
• AUŠRA LISAUSKIENĖ.
Knyga apie talentingąjį grafiką Algį Kliševičių

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS.
Iš „Trieilių“
11

PROZA 
• RITA LATVĖNAITĖ-KAIRIENĖ.
Civilizuotos mintys apie karvę.
Jėgos aitvarai
5

VERTIMAI 
• WOLFGANG BORCHERT.
Šišifaš, arba mano dėdės kelneris
8

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Sąžinė

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Čiuku čiuku

KRONIKA 
• „Erdvė tarp mūsų“
• Antano Miškinio premija

IN MEMORIAM 
• Katynės tragedija pasikartojo...
• Keletas nenupieštų Antano Viliaus Jurkūno medžių
• JANINA PLEŠKŪNIENĖ
1920 09 23–2010 04 07
• EDVARDAS ANTANAS VAITKUS
1937 07 27–2010 04 06
1

PAŠTO DĖŽUTĖ 
• Vydūno fondo (Čikaga) dovana VU bibliotekai

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IGOR JARKEVIČ.
Rašytojo istorija

Šatėnų prieglobstis 
• Ketvirtoji savaitė5

FOTOGRAFIJA

Algimantas Kezys: tarp fotografijos ir kino

GABRIELĖ KUIZINAITĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Algimantas Kezys
Vestminsterio abatija,
Londonas
Iš fotografijų ciklo
„Miestovaizdžiai“

Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje „101“ veikė lietuvių išeivijos fotomenininko Algimanto Kezio paro­da „Miestovaizdžiai“. Tai ne pirmoji A. Kezio paroda Lietuvoje. Kaune šį kartą kelių dienų renginių cikle surengta ir jo dokumentinių filmų peržiūra.

A. Kezys gimė 1928 10 28 Vištytyje, Vilkaviškio apskrityje. Menininko kelias driekėsi iš Vištyčio per Vilnių, Vokietiją, Ameriką ir vėl atvedė į Lietuvą. 1944 m. A. Kezys pasitraukė į Vokietiją. 1950 m. atvyko į JAV ir įstojo į Jėzuitų ordiną, 1961 m. buvo įšventintas kunigu. 1966 m. Loyolos universitete Čikagoje įgijo filosofijos magistro laipsnį.

A. Kezio veiklos ratas platus – jis yra fotomenininkas, rašytojas, leidėjas, pa­ro­dų organizatorius, filmų kūrėjas. Menininkas aktyviai dalyvauja išeivijos kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje, tarptautinėse parodose, rengia personalines parodas, leidžia knygas ir katalogus. 1966 m. įsteigė lietuvių fotoarchyvą ir jam vadovavo. 1976 m. įsteigė Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklą, 1980 m. galeriją, yra aktyvus Amerikos lietuvių spaudos ir televizijos talkininkas. 1974–1977 m. buvo Jaunimo centro Čikagoje direktorius. Surengė nemažai lietuvių išeivijos dailininkų, fotomenininkų parodų, išleido jų katalogus. Kaip fotomenininkas, A. Kezys debiutavo 1963 m., pristatęs pirmąją savo parodą Lietuvių jaunimo centre Čikagoje. 1965 m. jo fotografijos buvo eksponuojamos Čikagos meno institute (The Art Institute of Chicago). Vėliau surengė parodų įvairiuose muziejuose Amerikoje, Kanadoje, Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Lietuvoje, Latvijoje.

A. Kezio kūrybinė biografija glaudžiai siejasi su Lietuva: čia surengta keliolika parodų, Lietuvos muziejams ir archyvams dovanotos fotografijos, dokumentinių filmų kolekcijos. Už fotografijos meną autorius apdovanotas JAV LB Kultūros tarybos premija ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 1992 m. A. Keziui suteiktas Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas.

VDU menų galerijoje „101“ veikusi A. Kezio paroda „Miestovaizdžiai“ – galimybė dar kartą žvilgtelėti į fotomenininko kūrybą. Parodoje eksponuotos iki 2004 m. sukurtos nespalvotos fotografijos, liudijančios fotomenininko įsiklausymą į architektūrą, natūros ir civilizacijos santykį, didmiesčio detalių skambesį ir harmoniją. Ekspoziciją papildė menininko albumai ir vienas pirmųjų autoriaus fotoaparatų „Leica“, menantis fotomenininko kūrybos pradžią.

Parodoje pristatyti autoriaus kelionių po pasaulį įspūdžiai. Tai tarsi fotografinis dienoraštis. Ekspozicija suskaidyta į ciklus, juose grupuojami kelionių po Angliją, Meksiką, Ispaniją, JAV vaizdai. Autoriui svarbu ne dokumentiškai fiksuoti lankomas šalies vietas ir žmones, bet perteikti kelionės metu patirtus įspūdžius, transformuoti juos, įsiklausant į detalę, fragmentą, atskleidžiant pastato, gatvės ar žmogaus charakterį. Įvairiais laikotarpiais sukurtų A. Kezio darbų objektu tampa ne tik vienos ar kitos šalies architektūra, bet ir jos fragmentai, netikėtos jungtys ir paralelės, pereinant nuo nespalvoto fotografinio vaizdo prie spalvinių fotografikos vaizdų. Savitu „Miestovaizdžių“ skiriamuoju bruožu tampa portreto žanras, autorių domina netikėta veido išraiška ar žvilgsnis, nuotaika, port­retuose ryškios etninės charakteristikos. Parodoje eksponuojamos klasikinės nespalvotos fotografijos.

Lietuviškosios fotografijos kontekste A. Kezio darbai išsiskiria filosofiškumu: kiekviename kūrinyje šis menininkas stengiasi išsakyti požiūrį į aplinką, žmones. Jo fotografijos išsiskiria formos ir turinio vienovės paieška, apgalvota kompozicija, estetiškumu.

Naujiena A. Kezio gerbėjams Lietuvoje tapo Kaune pristatyti jo dokumentiniai filmai, kuriuose įprasminta išeivijos visuomeninė ir kultūrinė veikla. Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius kurti filmai primena skautų stovyklas, teatrinių sambūrių spektaklių akimirkas, pristato asmenybes. A. Kezio dokumentinių filmų pristatymas įvyko kovo 17 dieną.

Prieš kelerius metus autorius Lietuvių išeivijos institutui padovanojo savo filmų kolekciją. Lietuvių išeivijos institutas rengia antrą jų peržiūrą. A. Kezys save laiko kino mėgėju: „Mano mėgėjiškumas sulaukdavo neužtarnauto dėmesio ir pagyrų. (...) aš joks filmininkas, pradėjau kaip paprastas fotografas, o mano gerbėjai mane stūmė pradėti filmuoti, girdi, jei jis neblogai fotografuoja, tai gali neblogai ir filmuoti. O taip nėra. Tai dvi gana skirtingos technikos.“

Autobiografinėje knygoje menininkas prisimena, kad pirmasis apie būtinybę kurti dokumentinius filmus apie lietuvių išeivių veiklą prabilo tuometinis „Draugo“ kultūrinio priedo redaktorius, poetas Kazys Bradūnas. Jis pasiūlė Lietuvių fotoarchyvui imtis šios veiklos, apie tai 1967 m. rašė minėtame leidinyje. Po šių raginimų aktyvesnieji lietuviai ėmė rinkti lėšas, daug padėjo Jurgis Janušaitis, „Paramos“ maisto produktų parduotuvės Čikagoje savininkas. Už jo iš klientų bei bičiulių surinktus pirmuosius 800 dolerių buvo nupirkta filmų, apmokėta A. Kezio kelionė į Peace Dale, kur buvo nufilmuotas rašytojas Mykolas Vaitkus. JAV lietuvė Stasė Semėnienė, subūrė specialų komitetą garsiniam filmavimo aparatui pirkti, pakvietė mecenatą Johną G. Evansą, Janiną Grybauskienę, Birutę Briedienę, Jurgį Janušaitį. Komitetas lėšas rinko įvairiais būdais: buvo siuntinėjami aukų lapai, pinigai buvo aukojami renginių metu, J. Janušaitis užsiėmė būsimųjų dokumentinių filmų reklama spaudoje ir radijuje. Po kelerių metų nupirkta aparatūra, pradėtas darbas. Pasak A. Kezio, „kelerius metus trukusi veikla visiems komiteto nariams paliko gražius prisiminimus. Jautėme, kad susigyvenome kaip viena šeima, darniai siekianti to paties tikslo ir laukianti pasirodančių rezultatų, kaip motina gimstančio kūdikio“. Pirmąjį filmą režisuoti buvo pakviesta Birutė Pūkelevičiūtė, filmavo A. Kezys. Filmavimo grupei kilo sumanymas sukurti dvylikos filmų ciklą apie išeivijos lietuvius, vėliau sumanymas kito. Šių filmų sukurta per dešimt – apie poetą Joną Aistį, vargonininką, chorvedį Juozą Brazaitį, pedagogę Magdaleną Galdikienę, grafiką Viktorą Petravičių ir daugelį kitų. Juos papildo filmai apie JAV akademinį lietuvių skautų sąjūdį, ateitininkų veiklą, lietuvius jėzuitus, Pensilvanijos lietuvių angliakasius ir jų dainas, Los Andželo lietuvių bendruomenę, teatrinio sambūrio „Antras kaimas“ veiklos akimirkos, įvairių renginių fragmentai, interviu. Aštuntojo XX a. dešimtmečio pabaigoje Lietuvių fotoarchyvo filmų gamyba sulėtėjo. A. Kezio dokumentika –­ neįkainojama medžiaga istorikams, išeivijos kultūros tyrinėtojams.

 

Skaitytojų vertinimai


64419. zigmas :-) 2010-11-18 15:46
;)

64420. Krikdemas albinas :-) 2010-11-18 15:48
Man tai labai patiko, net nusipirkau kalendoriu, gal zinot kur gauti albuma?

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
2:00:24 Oct 3, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba