Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-16 nr. 3190

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Romas Daugirdas.
AKTAS
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKOS KONKURSAS 
• Stasys Stacevičius.
(NE)BADAS
4

AKTUALIJOS 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 2008
• DU APUOKU2

KNYGOS 
• „ŽANGADA“
• „DUBLINIEČIAI“
• „SMOKAS BELJU“
• „GYVENIMO RITMAS“
• Benediktas Januševičius.
ŠIANDIENOS POETAI RAŠO APIE VILNIŲ IR ANGELUS
5
• Ieva Steponavičiūtė–Alekiejūnienė.
BEVEIK DETEKTYVINĖ ASTRIDOS LINDGREN KNYGŲ APIE SEKLĮ KALĮ VERTIMŲ ISTORIJA
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• XVIII TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „ŠYPSOS LĖLĖS IR VAIKAI“
• NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA: „DEKALOGAS“ DABAR“
• SCENOJE – PASAULINIO GARSO RAŠYTOJO KŪRINYS1

DAILĖ 
• „PROJEKTINIO“ MĄSTYMO PADARINIAI2
• Aloyzas Stasiulevičius.
PARYŽIETIS IŠ PANDĖLIO
32

MUZIKA 
• „MUZIKA – PASĄMONĖS KALBA“2
• Ala Bendoraitienė.
POMORSKIO IR ČIURLIONIO KVARTETAI

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS3
• NERIJUS CIBULSKAS4

PROZA 
• Herkus Kunčius.
RAŠYTOJO M. G. LAIŠKAI PAREIGŪNUI SVAJŪNUI
4

VERTIMAI 
• Charlie Fish.
VYRAS, KURIS VEDĖ SAVE
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• STOP’ AS. AR KADA NORS ESI BUVĘS PSICHIATRINĖJE LIGONINĖJE?3
• MOKSLEIVIŲ POEZIJOS SKAITYMAI „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“
• „LITERATŪRINIS PAVASARIS“ VILNIAUS PEDAGOGINIAME UNIVERSITETE
• PASIRODĖ NAUJAS KETVIRČIO ŽURNALAS – „KELIONĖ SU BERNARDINAI.LT“

IN MEMORIAM 
• „ESU LAIMINGAS, KAD ATRADAU PRANĄ DOMŠAITĮ“
• NATALIJA MANIKIENĖ 1922 12 31–2008 05 11
• PRANAS PIAULOKAS 1945 06 02–2008 05 12

KRONIKA 
 LAIKO ĮKAITAI

DE PROFUNDIS 
• Vladimir Šinkariov.
MAKSIMAS IR FIODORAS
1
• Arnas Varnas.
BRIAUNUOTI KETUREILIAI
4

KRONIKA

LAIKO ĮKAITAI

savaitė su TV

[skaityti komentarus]

iliustracija

Televizija neleidžia ištrūkti iš laiko gniaužtų. Vos estrados žinovas, laidos „Švieski man vėl“ (TV 3) teisėjas Kazimieras Šiaulys spėjo įsidarbinti Justiniškių seniūnu Vilniuje, tačiau dainų neužmiršo, „Savaitė“ (LTV) jau stuksena: artėja seimo rinkimai, ir kandidatai negali „estradinti“ publikos už dyką. Įdomu, kaip Arūnas Valinskas išsivers be „žvaigždžių“? Darius Kuolys „Sankirtose“ (LTV 2) kutrina socialdemokratus: ko daugiau – pergalių ar pralaimėjimų? Visi viską lyg ir žino, bet geriausią atmintį išsaugojo Česlovas Juršėnas. Jis ir naujai iškeptiems komentatoriams bei apžvalgininkams – kietas riešutėlis.

Karšta savaitė ir pasaulyje. Rusija per televiziją demonstravo karinę galią ir valstybinį patriotizmą. LTV 2 rodė „Pangėjos dieną“ –­ 4 valandų globalinio patriotizmo laidą. Kariniai paradai ekrane panašūs nuo dokumentininkės Lenie Riefenstahl laikų: marširuojanti geometrija ir patriotiški maršai. Maskvoje jų pagrota net 35 per vieną valandą. Bet vadai dabar stovi žemai, ne taip, kaip Hitlerio ir Stalino laikais. Veiksmas tiesioginis, tad visada įtartini atsitiktinumai. Tikrinu, ar iš tikrųjų paradą sveikinantis generolas 52 minutes laiko iškėlęs ranką prie kepurės. Kodėl susvyravo ir įsikibo į priekinį stiklą gynybos ministras, nors visą laiką važiuojančiame automobilyje turėjo stovėti tiesus it styga. Jis buvo be uniformos, bet paraduojantieji demonstravo ir karo laikų uniformą, ir net būsimą. Mados dabar aktualu. Kadras su vadais virpėjo, nes, matyt, buvo pritrauktas iš toli. O gal žemę drebino kareiviški batai ir tankų vikšrai? Lėktuvų praskrido daugiau negu paukščių. Pastarieji skraido laisviausiai nuo pat danų režisieriaus C. Dreyerio filmo „Žanos d’Ark kančios“ laikų, kai jie simbolizavo laisvę.

Globalioje erdvėje atsitiktinumų buvo mažiau, nors „Pangėjos diena“ buvo transliuota iš JAV, Anglijos, Indijos ir Afrikos. Mat iš anksto pasirūpinta ilgesniais ar trumpesniais filmais, kuriuos sukūrė visi, kas turi videokamerą ar mobilųjį telefoną. Susiuntė apie du su puse tūkstančio filmukų. Buvo ir lietuvių, bet į finalą nepateko. Vaizduojama viskas, kas suartina žmones – meilė, laisvė, laimė, šypsena ir ašara. Savotiškas pasaulio anketavimas gausybe atsakymų į tą patį klausimą, kaip dokumentinį kiną pamėgo dar prancūzų „naujosios bangos“ laikais. Žavėjo trumpumas ir šmaikštumas, kaip ir mūsiškė „Pravda per vieną minutę“. Vokiečiai vaidino „sugedusį telefoną“: vaikai ratu vienas kitam šnabždėjo į ausį, kad Paulius niekada nesiprausia. Paskutinis sumanė, kad berniuką įsimylėjo kaimynė. Ši pakštelėjo į žandą tamsiaodžiui Pauliui. Mūsų vertėjai ir komentatoriai, nors vertė lėtai ir praleido daug teksto, bet rado laiko įgelti: Lietuvai aktualus filmukas. Lietuvį madinga net ir namie tapyti rasistu. Gal nebeskiriame provokacijos nuo tikrovės? Kad kino aktorė Penelopė Cruz gauna 15 milijonų dolerių už vieną filmą, komentavo užsieniečiai. Kuo būsi apšauktas, jei pamąstysi, kad ji galėtų padėti ligų, karo ir bado iškamuotai Afrikai? Kuo globalizmo propaganda skiriasi nuo prievarta brukto internacionalizmo? Panieka nacionalinėms vertybėms ar užmaršumu?

Reljefingiau, sudėtingiau ir įdomiau pasaulis atsiveria mūsų tarptautiniuose festivaliuose: „Kino pavasaryje“, „Scanoramoje“, Vilniaus dokumentinių filmų forume. Šiemet „Kino pavasaryje“ režisieriaus Tomo Tamošaičio ispaniškai lietuviškas filmas „Ispanų kalba suaugusiesiems“ daug kuo pralenkė daugiavalandines „Pangėjos dienas“. Jis tikroviškai atskleidė dramatiškas ir komiškas europiečių ir afrikiečių santykių puses. Atvykėliai mokosi ispanų kalbos, bet mokytojai sunku susikalbėti su jais ne tik dėl mentaliteto, bet ir dėl kultūrinių tradicijų skirtumų. Kaip atvykusiesiems užsidirbti pinigų mokslams, kaip išvalyti ir išblizginti katės dantis specialiais šepetėliais? Gal ne visi turi už ką ir savo dantis prakrapštyti? Panašiai atvykėliai mokomi ir G. Makarevičiaus filme „Žiemos paralelės“, kuris ką tik gavo pagrindinį prizą Lugano (Šveicarija) kino festivalyje ir apie kurį gražiai kalbėta „Kultūros naujienose“ (LTV). Pasitvirtino prieš kurį laiką „Literatūroje ir mene“ išsakyta režisieriaus nuomonė, kad kinas jį domina ne šiaip sau.

„Pangėjos dienos“ džiūgavo: filmuoti dabar gali kiekvienas. „Kultūrinė revoliucija“ (RTR „Planeta“) diskutavo, ar kino menas mirė visiems laikams. Kino kritikė Natalija Ivanova paskelbė kino mirtį. Nebėra garsių režisierių, jų vietą užkariavo prodiuseriai, kurių rūpestis vienas – kalti pinigus. Kaip ir televizijoje, kinas vaikosi reitingų. Sunyko kino kalba, daug tuščio tarškėjimo. Optimistai nepasidavė: Rusijoje yra nereitinginių režisierių – A. Sokurovas, K. Muratova, A. Germanas. Pastarojo naujo filmo keliolika metų laukia ir penkiasdešimtmetį atšventęs režisierius Algimantas Maceina, nes yra ten suvaidinęs trumpą vaidmenuką. Lietuviai neprarado vilties: sugalvojo „Sidabrines gerves“ už geriausius kino ir televizijos filmus. Apdovanojimų bus daug, ir birželio pirmąją LNK švęsime ne tik Tėvo, bet ir kino dieną. Lietuviai kino nelaisvėje? Laikas parodys, ar savi „Oskarai“ gali išgelbėti Lietuvos kiną.

Skirmantas Valiulis

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
1:51:52 Oct 3, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba