Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2008-05-16 nr. 3190

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Romas Daugirdas.
AKTAS
15
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

PUBLICISTIKOS KONKURSAS 
• Stasys Stacevičius.
(NE)BADAS
4

AKTUALIJOS 
• TARPTAUTINIS POEZIJOS FESTIVALIS POEZIJOS PAVASARIS 2008
• DU APUOKU2

KNYGOS 
• „ŽANGADA“
• „DUBLINIEČIAI“
• „SMOKAS BELJU“
• „GYVENIMO RITMAS“
• Benediktas Januševičius.
ŠIANDIENOS POETAI RAŠO APIE VILNIŲ IR ANGELUS
5
• Ieva Steponavičiūtė–Alekiejūnienė.
BEVEIK DETEKTYVINĖ ASTRIDOS LINDGREN KNYGŲ APIE SEKLĮ KALĮ VERTIMŲ ISTORIJA
• (PA)SKAITINIAI
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• XVIII TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „ŠYPSOS LĖLĖS IR VAIKAI“
• NAUJOSIOS DRAMOS AKCIJA: „DEKALOGAS“ DABAR“
• SCENOJE – PASAULINIO GARSO RAŠYTOJO KŪRINYS1

DAILĖ 
 „PROJEKTINIO“ MĄSTYMO PADARINIAI2
• Aloyzas Stasiulevičius.
PARYŽIETIS IŠ PANDĖLIO
32

MUZIKA 
• „MUZIKA – PASĄMONĖS KALBA“2
• Ala Bendoraitienė.
POMORSKIO IR ČIURLIONIO KVARTETAI

POEZIJA 
• VLADAS BALTUŠKEVIČIUS3
• NERIJUS CIBULSKAS4

PROZA 
• Herkus Kunčius.
RAŠYTOJO M. G. LAIŠKAI PAREIGŪNUI SVAJŪNUI
4

VERTIMAI 
• Charlie Fish.
VYRAS, KURIS VEDĖ SAVE
6

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• STOP’ AS. AR KADA NORS ESI BUVĘS PSICHIATRINĖJE LIGONINĖJE?3
• MOKSLEIVIŲ POEZIJOS SKAITYMAI „AUGAME KARTU SU EILĖRAŠČIU“
• „LITERATŪRINIS PAVASARIS“ VILNIAUS PEDAGOGINIAME UNIVERSITETE
• PASIRODĖ NAUJAS KETVIRČIO ŽURNALAS – „KELIONĖ SU BERNARDINAI.LT“

IN MEMORIAM 
• „ESU LAIMINGAS, KAD ATRADAU PRANĄ DOMŠAITĮ“
• NATALIJA MANIKIENĖ 1922 12 31–2008 05 11
• PRANAS PIAULOKAS 1945 06 02–2008 05 12

KRONIKA 
• LAIKO ĮKAITAI

DE PROFUNDIS 
• Vladimir Šinkariov.
MAKSIMAS IR FIODORAS
1
• Arnas Varnas.
BRIAUNUOTI KETUREILIAI
4

DAILĖ

„PROJEKTINIO“ MĄSTYMO PADARINIAI

[skaityti komentarus]

XIII Vilniaus tapybos trienalėje, kuri 2007 m. kovo 30–balandžio 29 d. vyko ŠMC, tapytojas LINAS LIANDZBERGIS apdovanotas „Literatūros ir meno“ premija. Kuo ypatingi prabėgę metai, menininko klausinėjo dailėtyrininkė RITA MIKUČIONYTĖ.

Vienas svarbiausių projektų, kuriuos įgyvendinai 2007 m., buvo tarptautinis performanso festivalis „Dimensija 0.99“. Tai jau ketvirtas tokio pobūdžio renginys, kurį kuravai su kolega Džiugu Katinu.

1995 m. surengtas pirmasis performanso festivalis „Kūno dimensija“ apskritai pristatė šią postmodernistinio meno rūšį lietuvių žiūrovams. 1997 m. „Dimensija 0“ supažindino su skirtingų kultūrų kontekstu, Rytų ir Vakarų Europos, Skandinavijos, Azijos menininkų darbais. 2006 m. festivalis „Dimensija 1“ siekė parodyti, ką kuria geriausi performanso meno atstovai ir reprezentavo Estijos, Baltarusijos bei Lietuvos menininkų kūrybą. Gal galėtumei trumpai pakomentuoti, koks buvo 2007 m. renginio tikslas?

„Dimensija 0.99“ vyko Vilniuje 2007 m. spalio 13–14 d. „Mulen Ružo“ kavinėje ant Tauro kalno. Kvietėme performanso Lietuvoje ir užsienyje pradininkus. Mūsų šaliai atstovavo buvusios grupės „Post Ars“ nariai, kurie vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo puoselėti šią meno rūšį –­­ Česlovas Lukenskas ir Aleksas Andriuškevičius. Dalyvavo Redas Diržys, Darius Gerasimavičius ir grupė „Damoi“, Džiugas Katinas, Antanas Jasenka ir aš.

Iš užsienio atstovų išskirčiau du autorius, kurių performansai lėmė šios meno rūšies pasaulinę raidą. Tai britų ir airių kilmės menininkas, garsus pedagogas, performanso grupės „Black Market International“ įkūrėjas ir iniciatyvus narys Alistaras McLennanas. Antrasis – ispanas Bartolomeo Ferrando, medijos menų profesorius, puoselėjantis poetinį performansą.

Šių menininkų kūryba atspindi skirtingas performanso kryptis. Airių ar britų performansai dažnai išsiskiria ilga trukme (veiksmas gali tęstis keliolika valandų ar net kelias paras) ir lėtoka, meditatyvia elgsena. Alistaras veiksmą grindžia vaizdu, judesiu, išorine atributika, o Bartolomeo – žodžiais, jų konstrukcijomis ir pasikartojimais, meistriškai ir estetiškai perteiktu žodiniu pranešimu.

Kuo išsiskiria lietuvių performansai? Ar galime kalbėti apie mūsų performanso mokyklą?

Lietuvių performanso mokyklos nėra, nes turime nedaug menininkų, kurie puoselėja šią meno rūšį. Kita vertus, pastebima didelė formų įvairovė, kurią lemia individualūs menininko interesai. Mūsų performansus galėčiau skirstyti nebent pagal dominuojantį – rytų (meditacija, ritualas) ar vakarų (racionalumas, socialinis angažuotumas) mentaliteto įkvėptą – veiksmą.

Lietuvoje performansai dažniausiai kuriami fragmentiškai, greta kitos raiškos –­ instaliacijų, objektų ar videomeno, o kitose šalyse nemažai menininkų kuria vien performansus, rengia jų festivalius (todėl turi išugdytą žiūrovą!) ir semiasi patirties, važinėdami iš vieno tarptautinio renginio į kitą.

Lietuvoje iki šiol performansų festivalis atrodo kaip kataklizmas. Be lėšų (mus palaiko LR kultūros ministerija) ir kultūros politikos nieko nepadarysime. Lengvai galėtume jungtis prie kaimyninių šalių (Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos) performansų tinklo. Tačiau Lietuvoje performanso meno plėtrą neretai stabdo neigiama vieša nuomonė, trūksta entuziastų, jaunimo, besidominčio šia veiksmo meno forma, kuri nėra finansiškai pelninga.

Pernai gruodį „Arkos“ galerijoje surengei antrą grupinę „Neformato“ parodą, kuri buvo skirta grafikai ir skulptūrai. Tai tęstinis projektas. Kuo tau patraukli ši idėja? Kurių autorių darbai patiko? Ar ketini ir ateityje šį sumanymą plėtoti?

Muzikai, apibūdindami savo kūrybą, dažnai vartoja terminą neformatas. Tai kūrinys, kuris išsiskiria netradicine forma, kitokiu komponavimo metodu, stilistika. Man patiko idėja, todėl sumaniau surengti kelias provokuojančias parodas „Arkos“ galerijoje. 2006 m. organizavau ekspoziciją „Neformatas I“, skirtą „anomalijoms“ tapyboje, o 2007 m. – grafikų ir skulptorių „užribio“ kūrybai.

Kalbinau menininkus atnešti kūrinių, kurie, jų manymu, būtų netipiški, t. y. išsiskirtų iš asmeninės kūrybos konteksto neįprasta tema, kitokia forma. Domino visos įmanomos kūrybos apraiškos, kurių paprastai iš baimės ar saugodami savo opiniją niekam nerodome. Norėjau, kad toks kūrinys keltų diskusijas, kada ir kaip yra peržengiamos meno ribos. Sumanymas pasiteisino, nes skatino nekomercinius plastinės kalbos ieškojimus, netikėtus dydžių ir technikų derinius bei jų įvairovę.

Nestandartine tema, įgyvendinimo būdu ir pomėgiu nustebino Orūnė Morkūnaitė, nutapiusi ir pagaminusi lėktuvėlių modeliukus. Provokuojantis buvo Audriaus Gražio kūdikio placentos atspaudas, Evaldo Janso mezginiai, Artūro Valiaugos fotografuotos abstrakcijos.

Džiaugiuosi, kad parodose pasirodė tarsi primiršti menininkai. Įsiminė Dariaus Basčio tapyti (o ne šiaudais kimšti, kaip esame pratę) meškiukai, Ingridos Umbrasaitės skaitmeninės grafikos darbai.

Prie konceptualiausių, nestokojančių humoro objektų priskirčiau Donato Jankausko (Duonio) rodytą savo barzdos plauką ir grupinį produktą – „Tinklų“ festivalio laureatų prizus, kuriuos pagal užsakymą sukūrė skulptorius Džiugas Jurkūnas, o į parodą atnešė A. Valiauga.

Šįmet gruodžio pradžioje „Arkoje“ planuoju surengti naują tapybos grupinę parodą „200 GB, arba tapau lygiai“, kurioje pasirodys autoriai, tapantys tradicinėmis technikomis, bet naudojantys kompiuterinę kalbą arba skaitmeninę ideologiją.

Pasaulyje garsėji bendradarbiaudamas su tapytojais Vilmantu Marcinkevičiumi ir Audriumi Gražiu. Daugelis iki šiol prisimena prieš pora metų „Vartų“ galerijoje jūsų bendro darbo ekspoziciją „Rezervatas“, kurio idėja sėkmingai plėtojama. Kuo sudominate užsienio žiūrovus?

Tavo minėtos parodos koncepcija peraugo į projektą „Nepriklausomos istorijos“, susijusį su nacionaliniu identitetu. Kiekvienas pasirenkame konkrečios šalies vėliavos spalvą ir savo braižu tapome atskirus 300 x 500 cm segmentus, kuriuos paskui kartu komponuojame. Prie mūsų trijų pagal aplinkybes prisideda videomenininkai Henrikas Gulbinas ir Artūras Jevdokimovas. Planuojame į projektą įtraukti kompozitorius ir muzikantus, kurie sukurtų garso takelį iš variacijų nacionalinio himno tema.

Tai nėra istorijos apie tautų nepriklausomybės arba išsivadavimo kovas. Projektas grindžiamas menininko apmąstymais apie nacionalines vertybes, kurias iliustruoja visiems žinomi atributai. Enciklopedines žinias transformuojame, bandydami pateikti savitą požiūrį į tautos istoriją. Šis menininko pasakojimas apie vieną ar kitą šalį skirtas ne turistui, o kitam menininkui.

Pernai IV tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje Taškente rodėme tapytas Lietuvos ir Uzbekijos vėliavų interpretacijas kartu su dviem videofilmais. Šiais metais „Nepriklausomos istorijos“ pristatytos Kijevo šiuolaikinio meno galerijoje „Soviart“, laukia parodos Peterburge ir Tbilisyje. Kitąmet turėtume projektą tęsti Vakarų kryptimi – Prancūzijoje ir Italijoje.

Organizuoji ir dalyvauji grupinėse parodose... Ar lieka laiko individualiai kūrybai?

Vertinu laiką, kai esu vienas su paveikslo idėja, kurią įgyvendinu savo rankomis. Man patinka tapyti. Projektinis mąstymas, matyt, taip yra paveikęs, kad kuriu darbų ciklus. Paprastai jungiu tris ar net keliolika paveikslų, atsižvelgdamas į ciklo tęstinumą ir ekspozicinę erdvę. Vis dar tapau temas „Konfeti“, „Kryžkelės“, „Iš rutuliukų gyvenimo“. Bet esu sumanęs ir naujų serijų...

 

Skaitytojų vertinimai


46916. pia frau2008-05-19 16:01
Bene stipendijos ar šiaip projektinių pinigų iš KM kaulys Linux, kad taip piarinasi? O Ritka gal dirba verslo vadybos srityje? Tandemas, vansi.

46959. sick2008-05-21 14:16
nera daznas publikaciju herojus Linas. man si interviu skaiyti buv o idomu.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 15 iš 15 
1:51:39 Oct 3, 2011   
Feb 2009 Jun 2014
Sąrašas   Archyvas   Pagalba