Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-10-20 nr. 3114

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Donaldas Kajokas.
* * *
81
• KRONIKA1
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

LIETUVIŲ PEN CENTRO SKILTIS 
• ORHANAS PAMUKAS –­ NOBELISTAS 200616

POKALBIAI 
• KODĖL AŠ APIE TAI PRABILAU TIK DABAR, PO 60 METŲ?7

AKTUALIJOS 
• Liudvikas Jakimavičius.
SAVAITGALIS VARŠUVOJE
2
• LRS

KNYGOS 
• Ramutė Dragenytė.
ATMINTIES POEZIJA
• Alfredas Guščius.
KAI MOLIS TRUPA TARP PIRŠTŲ
• Nijolė Kepenienė.
NEIŠTARTUOSE ŽODŽIUOSE SLYPINTI POEZIJA
2
• PRISIMINIMAI APIE MANO LIŪDNĄSIAS KEKŠES
• IMPERIJOS MOTERIS37
• GAL GYVENSI TOLIAU AKMENY
• KNYGŲ APŽVALGA2
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• ANTANAS GUSTYS: KIEKVIENAS TURI GYVENTI SAVO GYVENIMĄ IR KURTI SAVO MUZIKĄ3

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
TEATRINĖ „KVĖPAVIMO TECHNIKA“ MINSKE: LINKSMAI IR BUČIUOJANTIS
1
• LĖLIŲ TEATRAS – PILNAMETYSTĖS SULAUKUSIEMS ŽIŪROVAMS

DAILĖ 
• Saulius Kruopis.
NIDOS PLENERO TILTAS PASIEKĖ VOKIETIJĄ
1

PAVELDAS 
• Regina Urbonienė.
VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJOJE – ROMO VIESULO MENINĖS VIZIJOS

POEZIJA 
• ALIS BALBIERIUS19
• EMILIJA LIEGUTĖ14

PROZA 
• Tomas Staniulis.
AVINĖLIO MALDA
5

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Valentinas Klimašauskas.
MERGAITĖ SU KRIAUŠĖMIS IR KALAŠNIKOVU1
5
• Ramūnas Čičelis.
ŠOKIS YRA VISKAS
1

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• Vilma Martinkėnaitė.
EDVARDO BULOU ESTETINĖS DISTANCIJOS PRINCIPAS
3

KRONIKA 
• GARSAI IR ATGARSIAI
• ROMEO IR DŽULJETOS SĖKMĖ MADRIDE
 PAMINKLAS LIETUVOS TREMTINIAMS
• KNYGOS MOKSLAS LIETUVOJE IR KITOSE BALTIJOS ŠALYSE

SKELBIMAI 
• „NAUJASIS AMŽIUS“ IEŠKO JAUNŲ AUTORIŲ
• ŠV. MIŠIOS UŽ MIRUSIĄ IŠEIVIJOS DAILININKĘ ELENĄ URBAITIS (URBAITYTĘ)

DE PROFUNDIS 
• GRASINTOJŲ BOMBA KATALOGAS1
• NEPUNKTUOTI RAZLIVO KONTRAFORSAI8

KRONIKA

PAMINKLAS LIETUVOS TREMTINIAMS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Jono Puožiaus nuotrauka

Birželio 14 d. sukako 65 metai nuo pirmųjų masinių Lietuvos gyventojų trė­mimų pradžios, kai per 18 tūkstančių iški­liausių Lietuvos žmonių Maskvos valia, vie­tos sovietinei administracijai pritarus, bu­vo išvežti į nuošaliausias Sovietų Sąjungos vietoves. 1942-aisiais daugiau kaip 3 tūkstančiai tremti­nių iš Altajaus krašto buvo iš­tremti į Jakutiją, prie Laptevų jūros. Šian­dien šią skaudžią patirtį liudija paminklas, kuris dar nepastatytas įgijo savo istoriją, tarsi atkartojančią tremtinių likimą.

Keletą metų Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ ir Jakutijos lietu­vių bendrijos „Gintaras“ iniciatyva buvo ruošiamasi Jakutsko mieste pastatyti pa­minklą Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems Jakutijoje. 2003 m. buvo gautas Jakutsko miesto mero pritarimas ir ga­rantija, kad bus paskirta vieta paminklui. Po ilgų dery­bų su Jakutsko miesto architektais 2004-aisiais buvo pritarta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro skulptoriaus Jono Jagėlos parengtam antrajam pamin­klo projekto variantui. 2005 m. birželio mėn. paminklas buvo pagamintas konkursą lai­mėjusios UAB „ Sonetas ir Ko“, pašventin­tas ir parengtas išsiųsti į Jakutską. Tačiau iš Lietuvos paminklas taip ir nepajudėjo...

Jakutsko miesto valdžia, gavusi Ru­sijos Federacijos Prezidento administraci­jos nurodymą, kad paminklas lietuviams tremtiniams nepageidautinas, pakeitė savo nuomonę ir atsisakė jį priimti.

Ilgai dabar jau Lietuvoje ieškojus tinkamos vietos, paminklas valstybės ir Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ surinktomis lėšomis pastatytas Vilniuje, Aukų gatvėje, šalia Geno­cido aukų muziejaus. Šis eksponatas po atviru dangumi bylos apie Lietuvos tremtinių dalią, simbolizuos Tautos kančią, Dvasios stiprybę ir Viltį...

Paminklo kompozicija primena lietuvio namuose buvusį medinį pastato­mą kryželį — įprastą lietuviškos kančios ir gyvybės simbolį. Po kelis kartus jakutų, lie­tuvių, rusų ir anglų kalbomis iškaltas teks­tas: „Lietuvos tremtiniams, kentėjusiems ir žuvusiems 1942–1956 m. Jakutijoje“ nenutrūkstama juosta sukasi aplink pamin­klą. Šis tekstas, kertantis pasvirusias šviesias ir tamsias vertikales, ir suku­ria simbolinį kryžių, primenantį Lietuvos tremtinių kančias amžinojo įša­lo žemėje.

Paminklo atidengimo ceremonijoje spalio 9 d. dalyvavo JE Prezidentas V. Adamkus, kardinolas A. J. Bačkis, Vilniaus meras A. Zuokas, Seimo narys A. Stasiškis, kiti garbūs svečiai ir visuomenės atstovai. Štai ką ten kalbėjo Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ pirmininkas Jonas Markauskas: „Jūsų Ekscelencija LR Prezidente, Eminencija Kardinole, garbieji Laisvės kovų dalyviai, tremtiniai, ponios ir ponai! Dalyvaujame iškiliame renginyje, paminklo atidengimo ceremonijoje. Paminklas, kaip mūsų skausmas, tvirtai remiasi į žemę, o pagarba ir meilė nekaltai nužudytiems kyla į dangų. Užrašas paminkle keturiomis kalbomis. Jis telegrafiškas, vienodas visomis kalbomis, bet bylojantis tarsi apie atskirus dalykus:

lietuviškai – apie praradimų skausmą ir viltį, kad niekad tai nepasikartos;

jakutiškai – apie pagarbą mus atjautusiai tautai, kuri taip pat buvo tremiama ir naikinama net savo tėvynėje; jakutų žemei, priėmusiai ir nepalaidotus mūsų kankinius;

rusiškai – apie galimybę per atgailą ir apsivalymą prisikelti;

angliškai – kad primintume pasauliui, jog buvome parduoti ir pusę amžiaus tarsi jo užmiršti. Išsivadavome patys, tada ir pasaulis mus vėl pripažino.

Neseniai gavau laišką iš Izraelio. Lietuviškai rašo litvakas Maršak Zvi: „...ten buvo (...) tremtinių visokių tautybių: iš Lietuvos lietuvių ir virš 60 šeimų žydų, iš Leningrado srities – suomių ir vokiečių. (...) Prieš keletą mėnesių radau internete, kad 1989 m. lietuvių delegacija Bykove pastatė paminklus tremtiniams iš Lietuvos – lietuviams ir žydams. Nors 1989-ais dar buvo tarybinė valdžia, paminklai pastatyti pagal tautinius papročius – su kryžiumi krikščionims ir šešiakampe žvaigžde – žydų tautine emblema – žydams (...), už ką aš ir kiti dar gyvenantys Izraelyje buvę tremtiniai (...) Jums (...) širdingai dėkingi“.

Kaip matote, statome paminklus ne iš keršto ar pykčio, o įamžindami atminimą. Nesame teisėjai, bet visur kvietėme susimąstyti. Nepatiko. Rusijos administracija paminklo nepriėmė. Tad ne žodžiai, o konkretūs veiksmai teliudija pasauliui dabartinį jos veidą.

Dabar šis paminklas įgavo kitą istorinę prasmę, jis simbolizuoja jau visų Lietuvos tremtinių dalią.

Esame dėkingi 13-ajai Vyriausybei, skyrusiai didžiąją dalį lėšų paminklo gamybai, Vilniaus miesto savivaldybei, suvokusiai jo svarbą ir pastačiusiai paminklą deramoje vietoje, visiems, kurie prisidėjo lėšomis ir savo nuoširdžiu, savalaikiu, nesavanaudišku darbu: paminklo kūrėjams – skulptoriui Jonui Jagėlai, architektui Algiui Vyšniūnui, paminklo gamintojams – UAB „Sonetas ir Ko“, kantriai kartu su mumis tikslo siekusiems TMID, LGGRTC žmonėms.

Mes, tremtiniai, tikimės, kad šis paminklas garbioje ir simboliškoje vietoje Vilniuje, kaip ir jurta žeminukė, kaip ir tremties vagonas Rumšiškėse, bylos besi­domintiems Lietuvos istorija rūsčią Tiesą apie kraupų sovietmetį ir jo sukeltus mūsų tautai padarinius. Tik dorai įvertinę Tėvynės praeitį, padarę išvadas iš dabarties klaidų, galėsime siekti jos suklestėjimo ateityje.

Dėkoju visiems, čia susirinkusiems pagerbti mūsų Tautos kančios“.

LM informacija

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 16 iš 16 
1:50:30 Oct 3, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba