Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2004-11-05 nr. 3022

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Laurynas Katkus.
CANTE MEXICANO
36
• TRUMPAI3
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI2
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI1
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Astrida Petraitytė.
NEI LITERATŪRA, NEI MENAS NEPRILYGS REZIGNACIJAI
6
 Kęstutis Paulius Žygas.
DALYKIŠKIAU APIE VALDOVŲ RŪMŲ PIETŲ KORPUSĄ IR RŪMŲ KIEMĄ
6

ESĖ, PUBLICISTIKA 
• Vytautas Bubnys.
PRIARTĖJIMAI
1

KNYGOS 
• Eugenija Ulčinaitė.
PETRARKOS PĖDSAKAI LIETUVOJE
1
• Jarosław Mikołajewski.
PETRARKOS REVOLIUCIJA
8
• EKVINOKCIJA
• STOTELĖ VIDUKELĖJ
• SIENA1
• NAUJOS KNYGOS

FOTOGRAFIJA 
• Stanislovas Žvirgždas.
MIRUSIŲJŲ AKYS ŽVELGIA Į MUS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
SKULPTŪRA PAGAL KSENIJĄ
• Jurgita Ludavičienė.
PIEŠINYS "PO NIUJORKO"
1

KINAS 
• FILMAI SMALSIEMS

MUZIKA 
• Aleksandra Pister.
MUZIKOS PRAMOGA "BANCHETTO MUSICALE" 2004 STILIUMI
9
• Sigita Ilgauskaitė.
KAI TIMPANAI MUŠA 40
1
• NEVALSTYBINIAI MAŽIEJI ŠOKIO TEATRAI: "VILNIAUS BALETAS"12
• FESTIVALIS "IŠ ARTI"

MENO DIS/KURSE* 
• 2 dalies ("Literatūros ir meno" Nr. 42 (3023), 2004 m. lapkričio 15 d.) tęsinys.
ON-LINE MAIŠTO PAIEŠKA (1)

POEZIJA 
• VYTAUTAS P.BLOŽĖ20

PROZA 
• Dalia Jazukevičiūtė.
KREGŽDUTĖ
11

VERTIMAI 
• FEDERICO GARCÍA LORCA9

PAVELDAS 
• Dalia Jonynaitė.
ŠEŠIŲ VILNIAUS UNIVERSITETO STEIGIMO IR PLĖTOJIMO DOKUMENTŲ TYRIMAI IR RESTAURAVIMAS

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Živilė Dambrauskaitė.
MINSKIETIŠKI SKERSVĖJAI AR "WIND OF CHANGE"?
6
• Justinas Bočiarovas.
VISUS VALDANTIS
7

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Annette Kuhn.
MOTERŲ ŽANRAI: MELODRAMA, MUILO OPERA IR TEORIJA
4

KRONIKA 
• JEIGU
• Ridas Viskauskas.
INTYMŪS ATSIVĖRIMAI
6
• ARNOS ALEY PJESĖS "EUPHORIE" PREMJERA

SKELBIMAI 
• DAILĖS PRISTATYMO KONKURSAS2

DE PROFUNDIS 
• Eduard Limonov.
ALKOHOLIO IR HAŠIŠO CIVILIZACIJOS
9
• UŽ DURŲ...7

AKTUALIJOS

DALYKIŠKIAU APIE VALDOVŲ RŪMŲ PIETŲ KORPUSĄ IR RŪMŲ KIEMĄ

Kęstutis Paulius Žygas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Valdovų rūmai iš pietų: kiemo kairėje planuojama įėjimo anga į požeminį terminalą

Skaitydami įvairius atsiliepimus apie Valdovų rūmų statybą, randame teigimą, kad istoriniuose šaltiniuose neišliko pakankamai žinių šiam pastatui tiksliai įsivaizduoti ir dar mažiau – atkurti. Su tokia nuomone nesutikčiau. Nors tiesa, kad XVI–XVII amžiaus vilniečiai ir Valdovų rūmų lankytojai bei pareigūnai nepaliko atsiminimų apie seimus, iškilmes, įvykius bei rūmų kasdieninį gyvenimą, vis dėlto išliko šiek tiek naudingų pastabų. Jeigu jas papildytume ir suderintume su iškastais pamatais, archeologų radiniais ir ikonografine medžiaga, paaiškėtų, kad žinių pakanka.

Pietų korpusas

Lyginant su kitomis Valdovų rūmų ansamblio dalimis, rūmų pietų korpusas daugiausia traukė dailininkų dėmesį XVIII šimtmečio pabaigoje ir XIX pradžioje. Šitie dailininkų užfiksuoti vaizdai, deja, kartais prieštarauja vienas kitam. Tačiau, palyginus juos su atkastais pamatais, aiškėja, kurie piešiniai geriausiai derinasi su rūmų struktūros liekanomis. Šiai grupei priklauso Pranciškaus Smuglevičiaus sepijos ir XIX a. pirmosios pusės dailininkų piešiniai. Profesoriaus sepijos atsirado LDK kanclerio Jokimo Chreptavičiaus ir Podolės generolo Adomo Čartoriskio dėka, – jie pasamdė jį dokumentuoti tuometinės Vilniaus ir Valdovų rūmų būklės. Jo darbuose įamžintos žinios tapo naudingos rūmų atstatymui.

Suderinus išlikusią Valdovų rūmų ikonografiją su atkasta struktūra, atsiskleidžia šio pastato architektūrinė logika, jo saikingumas. Pietų fasado langų vaizdai liudija pastato vidinę tvarką. Langų dydžiai, jų apdaila ir sugrupavimas iškalbiai pasakoja apie salių vietas ir dydžius. Platesniuose tarpuose tarp langų interjere stovėjo sienos. Atsiremdamos statmenai į lauko sienas, jos apibrėždavo pastato sales, atskirdavo vieną kambarį nuo kito. Išlikusi ikonografija atskleidžia kambarių aukštį ir plotus, jų tarpusavio ryšius, jų hierarchiją. Dviejų karnizinių juostų ruožas, vienas trečio aukšto langų apačioje, kitas viršuje, įrodo, kad Valdovų rūmų svarbiausi kambariai ir salės buvo įrengtos trečiajame aukšte.

Į klausimą: "Kur buvo pagrindiniai laiptai į reprezentacinį trečiąjį aukštą?" atsakoma, kad tokie buvo rūmų kiemo pietrytiniame kampe, kur jungėsi rūmų pietų ir rytų korpusai. Šita laiptinė buvo naudojama ilgai; tačiau kažin ar ji buvo vienintelė. Yra pagrindo tikėti, kad XVI šimtmetyje buvo pastatyta dar viena reprezentacinė laiptinė, šitoji iškilo atsirėmus į pietų korpuso pietinę sieną. Į ją atkreipsime dėmesį vėliau, pirma pakalbėję apie priestatą šalia reprezentacinių vartų.

Gynybinis priestatas-bokštelis

Iš dabartinės Pilies gatvės senovėje buvo galima patekti į rūmų kiemą pro rūmų pietų korpuso vartus. Iš smiltainio iškaltas herbas, įmūrytas virš vartų, pabrėžė jų svarbumą. Rytinėje pusėje šalia vartų stovėjo dviejų aukštų priestatas, kurį dailininkai piešdavo kaip pietų korpuso sudėtinę dalį. Piešiniuose užfiksuota vos keletas langų, kurie galėjo suteikti menką apšvietimą. Tuo remiantis aiškinama, kad šis statinys buvo skirtas tualetams.

Tačiau yra ir kitų galimybių. Atskiri tualetiniai kambariai buvo žinomi dar viduramžių laikais. Tokių galime užtikti Palazzo Davanzatti, pastatytame Florencijoje XIV šimtmečio pabaigoje. Tačiau tai – retas atvejis. Tipiška padėtis buvo kitokia. Pavyzdžiui, Versalio rūmuose nebuvo įrengto nė vieno tualeto. Nuo rūmų įkūrimo iki jų uždarymo XVIII šimtmečio pabaigoje praėjo pusantro šimto metų. Tuo laikotarpiu Prancūzijos karalius, jo šeima, jų palydovai ir svita naudojo naktipuodžius. Vilniaus valdovų rūmų atveju, jeigu būtų buvę įrengti tualetai pietų korpuse, abejotina, kad jie būtų įrengti šalia svarbiausio reprezentacinio įėjimo. Vien aromatas tam prieštarautų.

Labiausiai tikėtina, kad dviejų aukštų priestatas šalia pietų korpuso vartų teko sargams ir gynybai. Viduramžių rangovai statydavo tokias gynybines struktūras apginti įėjimams į miestus, pilis ir svarbius pastatus. Nėra abejonių, kad senovėje įėjimai į Valdovų rūmus buvo saugomi. Nors neišliko jų aprašymų, vienas priestatas šalia pietų korpuso išsilaikė iki rūmų nugriovimo XIX amžiaus pradžioje. Parodytas to laikmečio dailininkų piešiniuose, priestatas atspindi viduramžių gynybos patirtį, priemones ir taktiką.

Viduramžių pėstininkai apsiginkluodavo kardu, kirviu, alebarda ir ietimi. Kadangi jie turėdavo ir skydą, tai kartais vadinti skydininkais. Atėjus reikalui šturmuoti karo objektą, puldavo jį su ginklais ir įrankiais dešinėje rankoje. Skydus laikydavo kairėje. Šitaip puolėjo kairysis šonas būdavo apsaugotas, bet dešinysis likdavo atviresnis, būdavo lengviau pažeidžiamas. Iš tos pusės kareivis galėjo būti pašautas arbaletu ir lankų strėlėmis. Todėl statyti nuo sienų atsikišę įvairių rūšių ginamieji priestatai su šaudymo angomis. Jų paskirtis – apšaudyti puolėjus. Geriausiai būdavo, kada vartus gindavo du išsikišę priestatai, po vieną iš abiejų pusių. Mažiausiai reikėjo vieno priestato, iš kurio buvo galima taikyti į puolėjo dešinį, lengviau pažeidžiamą, šoną. Valdovų rūmuose kaip tik toks priestatas išliko šalia pietų korpuso vartų. Kadangi jisai atspindi gotikinio laikotarpio gynybinę praktiką, toksai turėtų būti ir atstatytas.

Laiptinės priestatas-bokštelis

Toliau į rytus nuo vartų, arčiau pietų korpuso fasado centro, stovėjo trijų aukštų priestatas. Sprendžiant iš langų išdėstymo, kurie atvaizduoti senuose piešiniuose, priestate buvo įrengta laiptinė. Nors nėra abejonių dėl statinio paskirties, tačiau skiriasi nuomonės apie laiptinės naudotojus. Kam ji skirta? Kodėl ji statyta? Abejotina, kad plati ir talpi mūrinė laiptinė, siekianti trečią aukštą, buvo pastatyta tarnų patogumui. Laiptinė šitoje vietoje buvo toliausiai nuo virtuvių ir maisto bei kitų sandėlių rūmų šiaurėje. Ar racionalu statyti tarnybinius laiptus kaip toli? Iki šios laiptinės pastatymo tarnai naudodavosi kitomis laiptinėmis, kuriomis nešiodavo kurą, pelenus, atnešdavo maistą ir gėrimus, išnešdavo atliekas.

Labiausiai tikėtina, kad iki Valdovų rūmų gyvavimo pabaigos tarnai naudojo nuo seno jiems skirtas laiptines, o trijų aukštų laiptinės priestatas pietų korpuso išorėje iškilo valdovo ir aukšto rango svečių patogumui. Atkreipkime dėmesį, kad ši laiptinė buvo pastatyta arčiau karališkų apartamentų pietvakarinėje rūmų dalyje. Senoji laiptinė stovėjo toliau, rūmų kiemo pietrytiniame kampe. Eismas per naująją buvo ne toks intensyvus kaip eismas per tą senąją. Taip pat buvo patogiau per naująją susisiekti su rūmų kiemu bei kitomis pietų korpuso salėmis. Be šitų privalumų, nauja laiptinė buvo privatesnė ir kilmingesnė. Šios priežastys leidžia daryti išvadą, kad pietų korpuso laiptinės priestatas atsirado iš noro tobulinti Valdovų rūmų vidinę cirkuliaciją, atskirti įvairias eismo rūšis, įvesti aiškesnę eismo tvarką.

iliustracija
Valdovų rūmai iš šiaurės: dabartiniame projekte rūmų pietų korpuso pirmame aukšte vietoje arkadų yra ištisinė siena su keliom angom; sienos viduryje stiklinė vitrina dengia iš terminalo į pirmą aukštą iškylantį eskalatorių

Pirmame aukšte pietų korpuso priestato laiptinė tiesiogiai jungėsi su rūmų kiemu. Istorikų paruoštas retrospektyvinis planas atkuria šį ryšį. Deja, architektų paruoštame projekte šis sprendimas atmestas. Toje vietoje, kur buvo saikingas ryšys pirmame aukšte tarp laiptinės ir rūmų kiemo, grindyse palikta didžiulė skylė. Šalia šios tuštumos siūloma įrengti eskalatorių, lendantį iš požeminio "terminalo" rūmų kiemo apačioje. Sklandaus ryšio tarp pietų korpuso laiptinės ir rūmų kiemo nematyti, nes architektai jį panaikino. Jeigu šitas jų pasiūlymas bus įgyvendintas, nebus įmanoma įžengti į Valdovų rūmus per buvusį reprezentacinį įėjimą. Šių dienų aukšti svečiai turės eiti per pietryčių kampe esantį tarnybinį įėjimą.

Arkada ir reprezentacinis įėjimas

Nors neišliko ikonografinės medžiagos apie rūmų kiemą, tačiau, atsižvelgę į kitokias žinias, prieiname prie išvados, kad pietų korpuso kiemo pusėje stovėjo atvira arkada. Pirmiausia tai liudija atkasti pamatai. Pietų korpuso kiemo pusėje išliko du skirtingo tipo pamatai. Vieni iš jų aiškiai laikė sienas. Kiti buvo suskirstyti į dalis, ir jie atitinka kolonadų arba atvirų arkadų pamatus. Reikia pabrėžti, kad iš visų pastatų, kurie sudarė rūmų kiemo erdvę, tokie pamatai randami tiktai šalia pietų korpuso. Akivaizdu, kad kiti trys korpusai neturėjo glaudžių ryšių su rūmų kiemu. Prie jų arkados ar kolonados neiškilo.

Kitaip yra pietų korpuse. Šiame pastate būdavo priimami ambasadoriai ir valdovo svečiai, rengiami LDK valdžios susirinkimai ir pokyliai. Kadangi dauguma šių pobūvių dalyvių negyveno Valdovų rūmuose, jie atvykdavo raiti arba būdavo atvežami karietomis. Todėl reikėjo parūpinti ilgą privažiavimą kartu su pailga stovėjimo vieta arkliams ir karietoms. Tam tikslui buvo reikalinga ilga atvira arkada, jungianti pietų korpusą su rūmų kiemu. Atvira arkada buvo tinkamiausia vieta laukti svečių, jiems sutikti ir, pobūviui pasibaigus, jiems išlydėti į karietas. Arkadą panašiai naudojo valdovas, jo šeima ir svita. Jų žirgai buvo prižiūrimi atskirose arklidėse; jų karietos, vežimai ir rogės stovėjo atskirose patalpose toliau nuo rūmų. Esant reikalui, jos būdavo pristatomos į rūmų kiemą, kur jų važiavimo tvarka mažai skyrėsi nuo svečių priėmimo ir išlydėjimo tvarkos. Neaukšti laiptukai su mažu išlipimo balkonėliu išlygino pusantro metro skirtumą tarp kiemo ir pirmo aukšto lygio. Vasarą arkada būdavo patogi pavėsinė; kitu metų laiku – pastogė nuo lietaus ar sniego.

Rūmų atkūrimo projekte šią buvusią atvirą arkadą siūloma pakeisti užmūryta, uždara siena. Numatoma ją praverti vienoje vietoje ir ten įrengti išlipimą iš eskalatoriaus. Stiklinis stogas apdengtų erdvę virš kylančio eskalatoriaus. Tą projektą įgyvendinus, daug būtų prarasta. Prarastume galimybę atstatyti Valdovų rūmų jautriausią architektūrinį bruožą – reprezentacinio pastato pagrindinį įėjimą. Užmūrijus buvusią arkadą, būtų sugadintas atkurto rūmų kiemo vaizdas ir buvusio LDK svarbiausio pastato architektūrinio ansamblio visuma. Vietoje tikslaus, rezonuojančio istorinio atgarsio sulauktume stiklinės būdelės arba vitrinos, apgaubiančios tipišką parduotuvių eskalatorių, jungiantį pietų korpuso pirmą aukštą su požeminiu "terminalu", įkurtu po rūmų kiemu.

Įėjimas į "terminalą"

Projektuojamas "terminalas" skirtas priėmimo poreikiams: rūbinei, kasai, tualetams, atvirukų stendui ir taip toliau. Valdovų rūmų ekskursijos prasidėtų ir baigtųsi šioje patalpoje. "Terminalo" įėjimą numatoma statyti šiaurinėje rūmų kiemo pusėje; lankytojai jį pasiektų, įėję pro atvirą angą kieme ar virš jos pastatytą atskirą stiklinį pastatą ir laiptais nulipę žemyn.

Sumanymas įrengti didelį "terminalą" po Valdovų rūmų kiemu imituoja išgarsėjusią Luvro stiklinę piramidę virš muziejaus didžiulės požeminės įėjimo salės. Luvre projekto architektas I. M. Pei nusprendė, kad tai efektingiausiai padėtų sutraukti visus muziejaus lankytojus į vieną centrinę vietą po Cour Napoleon kiemu. Lankytojai iš ten pasklinda į įvairius muziejaus skyrius, kolekcijas, paskaitas, parodas. Dalį šio sumanymo galima pritaikyti Vilniuje, tačiau reikia atsiminti, kad dauguma sąlygų Paryžiuje nėra tokios pačios kaip Vilniuje.

Kasmet milijonai turistų aplanko Luvrą, ir dauguma jų naudojasi požeminiais įėjimais. Nemažai atvažiuoja mašinomis ir autobusais, kurie paliekami milžiniškame garaže parko apačioje, greta Luvro vakarinės pusės. Garaže telpa 600 automobilių ir 80 turistinių autobusų. Požeminis koridorius jungia jį su muziejumi. Kitos lankytojų minios atvyksta per metro, išlipdamos artimiausioje Louvre-Rivoli stotyje. Platus požeminis tunelis jungia stotį su muziejumi. Taigi, viena priežasčių įrengti požeminę priėmimo salę kilo iš šitų požeminių įėjimų. Erdvei atsiradus, reikėjo ją apšviesti, ir tai privertė architektą pasiūlyti stiklinę piramidę virš muziejaus požeminės fojė. Nors tiktų ją vadinti "terminalu," šį priesalį paryžiečiai pavadino "Entresol". Gal Valdovų rūmų "terminalui" reiktų parinkti truputį kuklesnį vardą?

Nors nėra abejonės, kad Valdovų rūmus reikės pritaikyti turistų poreikiams, kažin ar tinkamiausias sprendimas būtų įėjimas į požeminį "terminalą" pro atvirą angą ar stiklinį antstatą rūmų kieme. Sudėjus erdvę, skirtą šiam įėjimui, kartu su erdve, skirta siūlomam eskalatoriui į pietų korpusą, kiemo išvaizda pasikeistų. Būtų suardytas kiemo grindinys, sumažintas kiemo naudojamas plotas. Jo erdvė būtų sukapota, dingtų vientisa platesnė vieta, kurioje manyta rengti įvairius pobūvius, pavyzdžiui, įvairius muzikos festivalius, taip pat valstybines iškilmes ir šventes.

Reikėtų palikti seną rūmų kiemo įvaizdį, jo erdvės neužgožti stikliniais statiniais. Būtina surasti sklandesnį architektūrinį sprendimą. Nėra reikalo aklai kopijuoti Luvro kiemo įcentrinto įėjimo. Vietoje to reikėtų įsižiūrėti į šio muziejaus pėsčiųjų įėjimo dydį. Be Luvro lankytojų, kurie atvyksta per garažą arba per metro, tūkstančiai kitų ateina pėsčiomis, perėję per Paryžiaus parkus ir bulvarus. Peržengę stiklinių durų slenkstį, jie eina žemyn per elegantišką, spiralinę laiptinę. Ji apsupa liftą, skirtą vien invalidams. Spiralinė laiptinė kartu su keltuvu užima labai mažai ploto, ir kaip tik jų mažą mastelį reikėtų pasisavinti. Mūsų Valdovų rūmų požemiai nesijungia su požeminiu garažu ar metro stotimi. Lankytojai ateis pėsčiomis, pastatę savo mašinas ar išlipę iš autobusų toliau nuo rūmų. Jiems pakaktų laiptinės, įkurtos ne kokiame nors specialiame statinyje rūmų kiemo centre, bet nuošaliau arba viename Valdovų rūmų korpuse. Nebūtina sugadinti Valdovų rūmų buvusio kiemo atminimo, vaizdo ir atmosferos.

 

Skaitytojų vertinimai


11398. NESUVOKIU!!!2004-11-08 15:32
Niekaip negaliu suvokti siu "rumu" atstatymo butinybes. Valstybingumo simboliu turime ir tikru. Kad suzavesime turistus, tai labai abejoju. Bent mane nuvaziavus daug labiau domina autentiski griuvesiai negu gelzbetoninis atstatymas, juolab, kad zinoma labai mazai ir miglotai. Jei kasnors tvirtina, kad sie "rumai" reikalingi kulturiniems renginiams rengti, tai verciau pastatytu padoria koncertu sale ar teatra, kur nebutu geda priimineti atvykstancius menininkus. Argi normalu, kai atejus pasiklausyti Rubackytes filharmonijoj yra kovojama del vietos ant laiptu? Cia tik vienas pavyzdys.

11413. vip nesusivokiančiam :-) 2004-11-08 21:46
Pradžioje užrašei savo diagnozę ir nuo to vaistų nėra. Tokiems kaip pats padėti negalima. Nebent išvažiuotum prie autentiškų griuvėsų "ant visai". Nors netikiu, kad esi jų matęs. Galėtume sugrįžti prie temos po kokių 10 metų. Gal būsi kiek subrendęs. Pagarbiai

11442. to 114132004-11-09 14:20
Kur pasireiškia tavo "subrendimas"? Gal priklausai tiems, kurių tėvai ar seneliai veždavo į "šiltus" kraštus "ant visai"? Nes tonas kaip kokio gerai pakaustyto politruko. Manau, dauguma bent kiek sąmoningesnių lietuvių supranta, kad tie "rūmai" yra tik gudrus būdas toliau pildyti Brazausko ir asmeninį biudžetą milijoniniais indėliais. Galima daug ką apkvailinti, bet anaiptol ne visus.

11515. Cėkava Zosė2004-11-11 13:25
Ja, tiek milijonų tiems rūmams, o naudos? Na, bent bus keliasdešimt darbo vietų, kurias užpildys įtakingi dėdės savo giminėmis...

11559. keg2004-11-13 17:50
Reikia rimtai prižiūri, kaip vyksta atstatymo darbai, o tai po kiek laiko bus kaip su "barbakanu" - pradės sienos griūti... Kažkodėl nepasitikiu mūsų statybininkų darbo kokybe ir rangovų padorumu. Gal klystu?

11567. Rimantas2004-11-14 17:19
Kai kas vis dar, ir gana chamiškai tyčiojasi iš pačios rūmų atstatymo idėjos. Prisiminkime - rūmų nugriovimas XIXa. pr. pirmiausia buvo rusų valdžios politinis aktas. Norėta išrinti prisiminimus apie valstybingumą. Rūmų atstatymas didžiąja dalimi taip pat yra politinis aktas - atkurto valstybingumo demonstracija. Esu tikras, kad rūmų atidarymo dieną pulkininkas Putinas, savo juokdario Žirinovskio lūpomis riaugtels nemažesnių šlykštynių, nekaip NATO naikintuvams nutūpus Zokniuose. Dėl pačių rūmų projektų, tai man nerimą kelia nuolat minimi stiklo plotai, visokie gaubtai, stogai, etc. Šiuolaikinis stiklas, gaminamas puikiomis mašinomis yra labai lygus, aplinkos atspindžiai - kaip gerame veidrodyje. Todėl jie yra negyvi. Pažiūrėkime į naujuosius langus - jie primena Lavrentijaus Berijos akinius. O tie "haneriai" dvelkia šalčiu. Vakaruose restauruojant paminklus, langams jau ieškoma seno, rankomis dirbto stiklo, už jų mokama keleriopai brangiau. Stockholme atstatant prieš kelis metus išdegusią šv. Kotrynos bažnyčią, didžiausiais rūpestis ir išlaidos buvo stiklas. Norėtųsi, kad atstatytuose rūmuose nebūtų "mikimauzinės" dvasios, kuri tokia šleikšti ir slogi, pvz., Palangos Basanavičiaus gatvėje.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
1:45:09 Oct 3, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba