Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-14 nr. 3104

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Gytis Norvilas.
PANTEONAS
33
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• KONFERENCIJOS "PROFESIONALAUS MENO SKLAIDA LIETUVOJE" REZOLIUCIJA
• Kornelijus Platelis.
MAGNUS DUCATUS POESIS
3

LITERATŪRA 
• Banja Nacuišis.
ŠIUOLAIKINIAI JAPONŲ HAIKU: LEKSIKA IR STRUKTŪRA
2

KNYGOS 
• Elena Baliutytė.
DANTINGA IR STILINGA LITERATŪROS KRITIKOS KNYGA
2
• Neringa Mikalauskienė.
KELIŲ EILUČIŲ POETAS
• 451 FARENHEITO11
• PILIS
• ARTŪRO KONANO DOILIO GYVENIMAS
• NAUJOS KNYGOS

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
REALYBĖS ŠOKAS

ŠOKIS 
 Vita Mozūraitė.
"VILNIAUS ŠOKIO SPAUSTUVĖ" TIEMS, KURIEMS ŠOKIS – GYVENIMO BŪDAS
4

FOTOGRAFIJA 
• Dovilė Zelčiūtė.
VAIVORYKŠTĖS TESTAS
2

DAILĖ 
• Vaidilutė Brazauskaitė.
TRUMPOS ISTORIJOS LĖKŠTĖS PAVIRŠIUJE
3

PAVELDAS 
• Remigijus Černius.
PARODA "LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS IR LENKIJOS KARALIUS ALEKSANDRAS"

TEATRAS 
• PAVARGĘS ĮRODINĖTI1

POEZIJA 
• EDITA NAZARAITĖ12

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
TRYS PATRICIJOS GYVENIMAI
8

VERTIMAI 
• BANJA NACUIŠIS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• POPKULTŪROS KAMPELIS3
• Paulis Paperis.
ŠEŠIOLIKTASIS BOCHUMO VIDEOMENO FESTIVALIS
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• SAULIUS TUOMS KOND RUODS, GEERS, BI ČĖ LYYS?20

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Deimantas Valančiūnas.
INDIJOS KINO "AUKSO AMŽIUS": 1950–1960
1

KRONIKA 
• NACIONALINIO DIKTANTO TEKSTO KONKURSAS
• TARPTAUTINIS THOMO MANNO FESTIVALIS "KULTūROS KRAŠTOVAIZDŽIAI. MIESTAI PO LŪŽIO: KLAIPĖDA, KALININGRADAS, GDANSKAS"
• TAUTOS POETINĖS KŪRYBOS TYRĖJAS
• APIE MEŠKAS19

DE PROFUNDIS 
• Dmitrijus Haidukas.
APIE DU LAPELIUS
13

ŠOKIS

"VILNIAUS ŠOKIO SPAUSTUVĖ" TIEMS, KURIEMS ŠOKIS – GYVENIMO BŪDAS

Vita Mozūraitė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Michaelis Diekampas
Nuotrauka iš autorės archyvo

Birželio antroje pusėje septintąkart vykęs renginys "Vilniaus šokio spaustuvė" vėl subūrė šiuolaikinio šokio profesionalus ir mėgėjus. Pirmąkart Lietuvos šokio informacijos centro organizuotas 2000 m., jis ne tik įkvėpė gyvybės senajai "Tiesos" spaustuvei Maironio gatvėje, bet ir tapo impulsu įkurti alternatyvią erdvę – Menų spaustuvę, kurioje eksperimentinius kūrinius galėtų rodyti įvairių menų kūrėjai. Šiuolaikinio šokio choreografams ir atlikėjams, itin stokojantiems patalpų, kuriose jie galėtų kurti, rodyti savo ieškojimus ir atradimus, Menų spaustuvė tapo savotiška prieplauka. Čia dar tik iš griuvėsių besivaduojančioje Didžiojoje ir mažutėje Kišeninėje salėje buvo parodytas ne vienas šokio projektas, tarp jų – ir gimęs renginio "Vilniaus šokio spaustuvė" metu. Pačioje "spaustuvėje" savo darbus rodė Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Suomijos, JAV, Norvegijos choreografai, seminarams vadovavo ne tik savi – Aira Naginevičiūtė, Vytis Jankauskas, Birutė Banevičiūtė, Andrius Katinas, Jolanta Vymerytė-Grencevičienė, Petras Skirmantas, bet ir Latvijos choreografė Olga Žitluchina, Rusijos choreografas Aleksandras Pepeliajevas, suomė Liisa Pentti, japonai Eiko ir Koma. Į "Vilniaus šokio spaustuvės" vasaros mokyklą atvyksta šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų, Latvijos, Estijos, Rusijos. Dalyvių skaičius nuolat didėja. Šiemet renginį organizavo Šokio informacijos centras, Vyčio Jankausko šokio trupė ir Menų spaustuvė.

Septintasis "Vilniaus šokio spaustuvės" renginys prasidėjo intriguojamai. Birželio 19 d. dar ne visai užgriuvusiose Menų spaustuvės patalpose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorių-šokėjų specialybės III kurso studentai "laikė" improvizacijos-kompozicijos egzaminą. Kurso vadovė choreografė A. Naginevičiūtė nepastebimai "vadovavo paradui", pirmoji pajudėdama iš vienos patalpos į kitą ir budriu žvilgsniu sekdama kiekvieną studentų pasirodymą. Paskui ją ėjo nemažas šiuolaikinio šokio gerbėjų būrys, klusniai lipdamas dulkinais, apgriuvusiais, romantiškai žvakutėmis apšviestais laiptais aukštyn ir žemyn, nusileisdamas į Dante‘s pragaro šalčiu dvelkiantį tamsų rūsį, pakildamas į dažų lupenomis ir statybos atliekomis prišnerkštas, popieriniais paukščiais dekoruotas trečio aukšto patalpas ir vėl nusileisdamas į saulėtą kiemą, kuriame džiovintos žuvelės atliko scenografijos vaidmenį. Tarsi vaiduokliai teatrališkomis pozomis tamsiuose tarpduriuose sustingstantys šokėjai užtverdavo kelią į pavojais dvelkiančius kambarių ir koridorių labirintus, o Menų spaustuvės techninis direktorius Viktoras Karpušenkovas žiūrėjo, kad koks nors meno pakerėtas romantikas neprasmegtų papuvusiose grindyse ar neįkristų į kokią užgriuvusią šachtą.

Studentų egzamino darbai buvo išradingi, intriguojantys, nors ne visi – originalūs. Beveik dvi valandas trukęs egzaminas neprailgo, jame buvo daug įdomių akimirkų, atskleidžiančių kūrybinę potenciją, charakterius. Šokio buvo nedaug, dominavo performansai ar judesio instaliacijos, kuriuos tarpusavyje į daugiau ar mažiau vientisą spektaklį jungė vis iš kažkur išnyrantis susikaupęs jaunuolis su meškere, tarsi angelas, žvejojantis paklydusias sielas. Jis itin derėjo prie vidiniame kiemelyje rodyto merginų etiudo su žuvimis, kurio pabaigoje kai kuriems žiūrovams (tarp jų – ir šio kurso vaidybos dėstytojui Jonui Vaitkui) buvo įteiktos spalvotais megztinukais aprengtos... silkės, o visi norintys galėjo pasivaišinti duona.

Netrūko ir daugiau gal kiek kičinių, bet jaunatviško prunkščiojimo nestokojančių idėjų – voliojimosi dulkėse, baltutėlių sienų taškymo dažais, plunksnų kratymo iš pagalvių (ne vienas žiūrovas kikendamas rankiojo nuo savęs pūkus), nusirenginėjimo, stovėjimo ant galvos, popierinių paukščių kramsnojimo. Bendrose kompozicijose susiklausymo dar kiek trūko, tačiau išradingumo – ne. Visa tai buvo panašu į idėjų, minčių ir vaizdų audrą, kurią suvaldyti buvo sunku net ir griežtai kurso vadovei.

Įdomesnius etiudus parodė šokio pasaulyje jau matomos ryškesnės asmenybės: Petras Lisauskas, išradingai improvizavęs ant šildymo vamzdžių ir po jais, Agnė Ramanauskaitė, peiliu tarsi duoną raikiusi sieną, Rūta Butkutė, sukūrusi kiek isterišką šiuolaikinės moters įvaizdį, Jonas Verseckas, netikėtai sujungęs šokį su temperamentinga deklamacija, Paulius Tamolė, komiškai susidvejinęs pokalbyje su savimi, Raimonda Gudavičiūtė, panirusi į puikų šokį. Būtų galima paminėti ir daugiau, jei egzamino organizatoriams būtų šovę į galvą gausiam žiūrovų būriui pristatyti kūrėjus ir atlikėjus.

Viena aišku – vis dar rimtesnio materialinio pagrindo po kojomis ir atidesnio finansus kultūrai dalijančių žvilgsnio stokojančiam šiuolaikiniam šokiui netrūks nei atlikėjų, nei kūrėjų, jei tik jauni choreografai ir šokėjai bus kantrūs ir neišsilakstys po užsienio barus dirbti padavėjais.

Praėjus beveik savaitei po studentų pasirodymo, prasidėjo antroji, edukacinė, "Vilniaus šokio spaustuvė" renginio dalis. Veiksmas persikėlė į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus sales. Birželio 25–liepos 1 d. čia vyko praktiniai šokio seminarai profesionalams ir mėgėjams. Jiems vadovavo šokėjai ir choreografai, pelnę tarptautinį pripažinimą. Šiemetė vasaros šokio mokykla buvo surengta bendradarbiaujant su tarptautiniu šokėjų rengimo tinklu DANCE.

Bendradarbiaujant su Britų taryba kontaktinės improvizacijos pamokų vesti buvo pakviesta Jungtinės Karalystės šokėja, choreografė ir šokio dėstytoja Andrea Buckley, baigusi studijas Labano centre Londone ir dirbusi su britų choreografais. Kontaktinės improvizacijos dėstytojų Lietuvoje neturime, o ši technika, sukurta ir ištobulinta JAV šokėjo ir choreografo Steve’o Paxtono, šiuo metu yra viena svarbiausių šiuolaikinio šokio šokėjams. Gebėjimas pajusti šokio partnerį, manipuliacija kūno svoriu, jį "dalinantis" tarpusavyje, mokėjimas pasitikėti kitu ir pačiam būti patikimam reikalauja nemažai pastangų, jautrumo, įtampos, išradingumo. Vienas netikslus ar pavėluotas judesys, partnerio judesio nesupratimas gali baigtis trauma. Būtent todėl šios šokio technikos pamokose visuomet gausu dalyvių.

Šiuolaikinio šokio technikos seminaro dalyvius mokė buvusi Kremliaus valstybinio baleto teatro solistė, svarbiausių premijų už klasikinį ir už šiuolaikinį šokį laureatė, šiuo metu maskviškio choreografo A. Pepeliajevo įsteigto teatro "Apparatus" šokėja Tatjana Gordejeva, jau antrą kartą dalyvaujanti "Vilniaus šokio spaustuvės" renginy. Pamokas T.Gordejeva pradėdavo trumpa kinetinės anatomijos paskaita. Deja, nors tai yra būtina, Lietuvoje šokėjams niekas neskaito kinetinės anatomijos paskaitų, gyvybiškai būtinų judesio meną studijuojantiems žmonėms. Apsiribojama tik paprasta anatomija. Šokėjai neišmano kūno galimybių, tik po ilgametės praktikos ir neretų traumų ima pažinti savo kūną, atskirų raumenų, raiščių, sąnarių galimybes. Tad į gan tradicinę T. Gordejevos šokio techniką jos paskaitos leidžia pažvelgti kitaip. Šokis tampa ne vien tik judėjimo palaima jį įsimylėjusiam "mazochistui", bet įgyja ir tam tikrą teorinį pagrindimą, savistaba leidžia suvokti kiekvieno judesio kilmę, rasti naujų jo konstravimo galimybių.

Baleto seminarui vadovavo belgė, Paryžiaus aukštosios muzikos ir šokio konservatorijos auklėtinė, buvusi Valonijos karališkojo baleto solistė Catherine Plomteux, šiuo metu dirbanti pedagoge Prancūzijos trupėse: Marselio nacionaliniame balete, "Ballet Preljocaj", Šiaurės balete. Pedagogei buvo itin sunku dirbti su "Vilniaus šokio spaustuvės" seminarų lankytojais, nes net ir vienoje grupėje dirbančių šokėjų pasirengimo lygis buvo gan skirtingas. Klasikinio šokio pagrindai šiuolaikinio šokio atlikėjui – būtini, nors XX a. pirmoje pusėje modernusis šokis susiformavo kaip klasikinio baleto antitezė. Tačiau dabar visose šiuolaikinio šokio mokyklose dėstomas klasikinis šokis, o daugelyje baleto mokyklų – šiuolaikinis šokis. C.Plomteux pasirinko nuosaikesnę dėstymo metodiką, labiau tinkamą "modernistams", išradingai jungė baleto ir šiuolaikinio šokio judesius, kurdama neoklasikines judesių sekas.

Pirmąkart šiame renginyje buvo vedamos džiazo šokio pamokos. Apie jas seniai svajojo ne tik Menų spaustuvės ir Šokio informacijos centro direktorius Audronis Imbrasas, bet ir visas būrys įvairiose šokio studijose su jaunimu dirbančių choreografų. Pamokoms vadovavo amerikietis Adamas Hundtas, jaunas, bet patyręs šokėjas, choreografas ir dėstytojas. A. Hundtas šiuo metu šoka Ohajuje, "BalletMet Columbus" trupėje, vienoje labiausiai žinomų JAV šokio trupių, dėsto šios trupės šokio akademijoje. Nuolat švytėdamas baltadante šypsena, jis mokė seminaro dalyvius populiariuose JAV miuzikluose atliekamų šokių, o būrys merginų (kaip paprastai, jos dominavo ir šiame renginyje) per afrodžiazo ir lyrinio džiazo pamokas stropiai sukiojo klubus, pūtė įsivaizduojamus trimitus ir koketavo su įsivaizduojama žiūrovų minia.

Daugiausia dėmesio sulaukė Rudolfo von Labano ir Kurto Joosso idėjomis besiremiančią modernaus šokio techniką dėstęs bei choreografų kūrybinei laboratorijai vadovavęs Michaelis Diekampas, Vokietijos šokėjas ir choreografas, šokęs garsiajame švedų "Cullbergballet", ilgą laiką dirbęs su Pina Bausch. Šios choreografės aura vis dar gaubia buvusį Vupertalio teatro šokėją, ir jis su malonumu apie ją pasakoja. M.Diekampas dėsto Paluccos šokio kolegijoje (Dresdene), kurios organizuojamoje vasaros šokio mokykloje stažavosi ir viena Lietuvos šiuolaikinio šokio pradininkių Kira Daujotaitė, ir Kauno šokio teatro "Aura" vadovė Birutė Letukaitė su keliais šokėjais. Nors sulaukęs garbaus amžiaus ("Esu jau pensininkas, bet žinau tiek daug, kad noriu visu tuo pasidalyti", – sakė jis), M.Diekampas puikiai judėjo, vartėsi ir šokinėjo, smulkmeniškai aiškindamas seminaro dalyviams atskirus kompozicijų elementus, reikalaudamas keliskart atlikti tai vienam, tai kitam šokėjui tobulai šokti trukdančius judesius.

Seminarų rezultatai buvo pademonstruoti savotiškoje parodomojoje pamokoje, kurios dalyviai, šokdami nemažam būriui pasieniuose susėdusių žiūrovų, jaudinosi ne mažiau už savo pedagogus. Po pamokos pakalbinau kelis seminarų dalyvius, klausinėdama, kas patiko ir kas ne, ar reikalingi tokie seminarai Lietuvoje, kurioje šiuolaikinio šokio mokoma ne tik daugelyje studijų ir būrelių, bet ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus kolegijoje, Vilniaus pedagoginiame universitete, Klaipėdos universitete ir Kūno kultūros akademijoje.

Kauno choreografijos mokyklos direktorė, ilgametė "Auros" šokėja Lina Navardauskienė teigė: taip, tokie seminarai reikalingi. Geri, profesionalūs pedagogai, patys baigę geras šokio mokyklas ir šokę garsiose trupėse, – didžioji "Vilniaus šokio spaustuvės" vertybė. "Labai patinka, kaip T.Gordejeva aiškina, kur kokie kaulai, kaip išdėstyti, kaip viskas veikia, – dalinosi įspūdžiais L. Navardauskienė. – Taip pat ir Diekampo pamokose svarbesnės smulkmenos, o ne eiga. Kai kurie nepatenkinti, kad jis stabdo pamoką ir smulkmeniškai aiškina, bet mes per daug pripratome tik lėkti, lėkti. O išmokti nenorim. Taigi liekam saviveiklininkai – nieko iki galo neužbaigę. Tokios pamokos jaunimui naudingos. Dirbdami vienoje grupėje su profesionalais, jie perpranta, kas yra darbas. Esu daug mačiusi, bet man kiekviena tokia pamoka – naudinga, nes daugėja žinių. Baleto skyriuje – gera erdvė, geros grindys. Retai Lietuvoje tokių rasi. Tiesa, galėtų būti dar ir dušai. Mūsų į juos neįleido. Idealu būtų, jei tokios pamokos vyktų nuolat, kad galėtum ateiti kada panorėjęs. Bet jei to nėra, tai nors du kartus per metus. Norėtųsi daugiau naujų šokio technikų pramokti, pavyzdžiui, capoeiros. Lyginant su šokio seminarų kainomis užsienyje, čia nėra brangu".

Vyčio Jankausko trupės šokėja Giedrė Kirkilytė, kurią galima buvo pamatyti beveik visuose "spaustuvės" seminaruose: "Šiemet nieko itin naujo nebuvo, gal tik smulkūs dalykai, nauji pojūčiai. Labai geros Gordejevos kinetinės anatomijos pamokos. Paskui net ir pratimus kitaip darai, tarsi patikrini visus savo kaulus ir raumenis. Tokius seminarus būtina organizuoti nuolat. Juk šokis kinta, randasi vis naujų dalykų, naujų elementų. Turi nuolat tobulėti. O čia keista – į seminarus susirenka daugiausia mėgėjai, tie, kuriems tobulėti – neprivaloma. Gal kalta kaina? Bet juk ji turėtų būti kliūtis labiau neprofesionalams. O profesionalams tai – investicija į ateitį, nes šokis kinta, turi jį vytis, jei nori ko nors pasiekti. Baleto skyriaus salės puikios. Gal tik ventiliacijos trūksta".

Šiemet Zalcburgo eksperimentinę šokio mokyklą baigusi šokėja ir choreografė Loreta Juodkaitė: "Man labiausiai patiko šiuolaikinio baleto pamokos. Labai nuosekliai buvo dėstoma. Net ir baigus šokio mokyklą tokiuose seminaruose lankytis yra puiku. Gali judėti, tobulinti kūną, neleisti jam sustingti, nes namuose nėra tam vietos. Baleto artistams labai vertėtų lankytis tokiuose seminaruose, nes ir baletas kinta. Man šiek tiek trūko krūvio, nes esu pripratusi prie didesnio. Negerai, kad sutapo kai kurių pamokų laikas. Norėjau lankytis visose. O Baleto skyriuje pirmiausia trūko rūbinės".

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjas, šiemet LMTA aktoriaus-šokėjo bakalauro diplomą gavęs Igoris Zaripovas: "Tokie seminarai labai reikalingi. Pirmąkart tokiam renginy apsilankiau pernai ir buvau nustebintas: niekad nemaniau, kad Lietuvoje gali vykti tokie profesionalūs šokio seminarai. Norėčiau juose matyti daugiau kolegų iš LNOBT, o svarbiausia – pedagogų. Juk čia pateikiamos kinetinės anatomijos žinios, o pedagogams, kurie dirba su vaikais, tai svarbu. Man, kaip baleto šokėjui, įdomios visos technikos. Manau, jų prireiks. Net jei mokausi to paties, ką žinau, vis tiek gerai. Skirtingi dėstytojai duoda skirtingas pastabas, nes mato skirtingas klaidas. Žmogus juk neidealus, visą laiką reikia mokytis".

LMTA studentas Petras Lisauskas: "Tokie seminarai – naudingi. Susitinki su kitais dėstytojais. Tai – lyg priedas prie to, ką duoda akademija. Ypač šiemet man patiko kontaktinės improvizacijos pamokos. Bet trūko poilsio. Ką tik baigėsi mokslo metai, ką tik laikėm šokio egzaminą, kūnas dar nepailsėjęs. O trūkumai... Dušai, žinoma, pirmiausia".

LMTA dėstytoja, buvusi "Auros" šokėja Goda Laurinavičiūtė: "Ai, tu ir taip žinai, kad man šokti labai patinka ir visi tie seminarai – svarbūs. Tiek man, tiek kitiems. Tai gyvenimo būdas".

 

Skaitytojų vertinimai


34842. Karolis :-) 2007-02-05 21:53
labai patiko,ir noreciau mokintis..?

40368. jaftok :-) 2007-08-14 11:33
sejp man atrodo as dar per maza...:(man 12)

45810. Eimante :-) 2008-03-19 20:30
As tureciau dideli klausima nežinau ar man atsakysite ar ne bet vistiek paklausiu............... Asivenu anglijoje man sukanka 16 metu ir as baigiu mokslus as nebenoriu nieko daugiau joje studijuoti as zadu gristi i lietuva ir darbo susirasti esu per jauna tai noreciau dar pasimokinti......... Tai va mano klausimas....... Ar mane kai as grisiu is anglijos 16 metu ar cia priimtu mane studijuoti??

49913. Enrika :-) 2008-11-30 15:54
sweiki! man labai patiko jusu straipsnis..noreciau mokytis..;)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
1:40:21 Oct 3, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba