Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2006-07-14 nr. 3104

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Gytis Norvilas.
PANTEONAS
33
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE1

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• KONFERENCIJOS "PROFESIONALAUS MENO SKLAIDA LIETUVOJE" REZOLIUCIJA
• Kornelijus Platelis.
MAGNUS DUCATUS POESIS
3

LITERATŪRA 
• Banja Nacuišis.
ŠIUOLAIKINIAI JAPONŲ HAIKU: LEKSIKA IR STRUKTŪRA
2

KNYGOS 
• Elena Baliutytė.
DANTINGA IR STILINGA LITERATŪROS KRITIKOS KNYGA
2
• Neringa Mikalauskienė.
KELIŲ EILUČIŲ POETAS
• 451 FARENHEITO11
• PILIS
• ARTŪRO KONANO DOILIO GYVENIMAS
• NAUJOS KNYGOS

KINAS 
• Skirmantas Valiulis.
REALYBĖS ŠOKAS

ŠOKIS 
• Vita Mozūraitė.
"VILNIAUS ŠOKIO SPAUSTUVĖ" TIEMS, KURIEMS ŠOKIS – GYVENIMO BŪDAS
4

FOTOGRAFIJA 
• Dovilė Zelčiūtė.
VAIVORYKŠTĖS TESTAS
2

DAILĖ 
• Vaidilutė Brazauskaitė.
TRUMPOS ISTORIJOS LĖKŠTĖS PAVIRŠIUJE
3

PAVELDAS 
• Remigijus Černius.
PARODA "LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIKŠTIS IR LENKIJOS KARALIUS ALEKSANDRAS"

TEATRAS 
• PAVARGĘS ĮRODINĖTI1

POEZIJA 
• EDITA NAZARAITĖ12

PROZA 
• Astrida Petraitytė.
TRYS PATRICIJOS GYVENIMAI
8

VERTIMAI 
• BANJA NACUIŠIS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• POPKULTŪROS KAMPELIS3
• Paulis Paperis.
ŠEŠIOLIKTASIS BOCHUMO VIDEOMENO FESTIVALIS
1

MENO DIS/KURSE*/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• SAULIUS TUOMS KOND RUODS, GEERS, BI ČĖ LYYS?20

AKTYVIOS JUNGTYS/ JAUNIMO PUSLAPIAI 
• Deimantas Valančiūnas.
INDIJOS KINO "AUKSO AMŽIUS": 1950–1960
1

KRONIKA 
• NACIONALINIO DIKTANTO TEKSTO KONKURSAS
• TARPTAUTINIS THOMO MANNO FESTIVALIS "KULTūROS KRAŠTOVAIZDŽIAI. MIESTAI PO LŪŽIO: KLAIPĖDA, KALININGRADAS, GDANSKAS"
• TAUTOS POETINĖS KŪRYBOS TYRĖJAS
• APIE MEŠKAS19

DE PROFUNDIS 
 Dmitrijus Haidukas.
APIE DU LAPELIUS
13

DE PROFUNDIS

APIE DU LAPELIUS

Dmitrijus Haidukas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ričardo Šileikos fotografija

Va, dar vienas pasakojimas apie seną rastamaną. Kaip jis ėjo per turgų ir viską, o viską suprato. O ten tas viskas taip veža! Šuniukai veža, katytės veža, o pas­kui išvis: dviračiai, kiniški radijo imtuvai, magnetofonai su lemputėmis, žibintuvėliai kažkokie, o dar muzika visur groja, žmonės šypsosi, šneka kažką, nė velnio nesuprasi – ką, o vis tiek malonu. Geras, kai pavasaris ir visi šypsosi. Net ir pinigų nėra, o vis tiek geras.

Ir va jis ėjo ir vežėsi nuo visko, tik staiga jaučia – iš dešinės šašlykais užkvipo. O iš kairės – pyragėliais. O pilve kiaulė ėmė vartytis ir sakyti: kriu... O rastamanas jai: šū... Pristabdyk, negrabus gyvuly, namie papietausim. Neturiu aš pinigų nei šašlykui, nei pyragėliams, nei stiklinei saulėgrąžų.

O kiaulė jam vėl: kriu! Nevaryk, tipo, senas rastamane! Pinigų nėr, nėr pinigų… Trauk greičiau penkias grivinas ir TUOJAU PAT pirk man šašlyką!

Rastamanas sako: nu, jo. Turiu aš penkias grivinas. Bet už jas juk penkias dienas gyventi galima, o mes dabar imsim ir suėsim šašlyką – ir kas toliau? Geriau aš tau semkių nupirksiu. Arba pyragėlį.

Tačiau kiaulė gyvulys atkaklus, už jokias semkes pasakų klausyt nenori. Ji kojomis trepsi ir žviegia: NORIU ŠAŠLYKO! NORIU ŠAŠLYKO! NORIU ŠAŠLYKO! Ir tempia rastamaną prie šašlykų, nors jis jau lyg ir ne pionierius, senas rastamanas, turėtų jau pats su savo kiaule susitvarkyti. Jis sustoja ir sako: girdi, kiaule, eik tu šiknon! Kas čia per įprotis mano kišenėse babkes skaičiuoti? Aš, va, imsiu ir dideliam tavo pykčiui nusipirksiu… na, tiesą sakant, kur norėsiu, ten savo penkias grivinas ir išleisiu. Taip taręs, jis ryžtingai nusigręžia nuo šašlykų ir įdėmiai įsispokso priešais save… ir mato nerealų augalą. Na, ne tai, ką jūs pamanėte, bet vis tiek vežantį. Auga jis penkialitrinėje skardinėje nuo pomidorų padažo, visas toks šakotas ir lapotas, lapelių tiek daug, kad nesuskaičiuosi, ir visi lyg ir švyti. Mažiukai tokie lapeliai, apvalučiai, į nieką nepanašūs, tačiau iš karto matyti – vežantys. Ir štai, vanas, stovi tas briedas ant prekystalio, žiba it smaragdas ir atrodo taip nefigovai, kad net vidinė kiaulė užsikimšo ir minutėlei nustojo pist protą. Va čia, blyn, tai augalas!

O prie prekystalio senukas stovi, gudrus nuo ausų iki kojų. Rastamanas jo ir klausia: o koks čia dabar… augalas toks keistas? Senukas jam ir sako: augalas tas, sūneli, tai kokaino krūmelis.

Rastamanas tada paklausia: ką, be bajerio, kokaino krūmelis? Senukas jam atsako: be bajerio, be bajerio, kokaino krūmelis. Rastamanas tada jo vėl klausia: na, ar brangus tas tavo kokaino krūmelis? Senukas atsako: nebrangus, vos penkios grivinos. Ir žvelgia rastamanui į akis taip švelniai, lyg viską žinotų.

Rastamanas sako: klausyk, seni, o kaip tu atspėjai, kad aš turiu penkias grivinas? Senukas jam: tu, sūneli, atrodai, kaip už penkias grivinas. Ir, trumpai tariant, priblokštas senuko įžvalgos, rastamanas išsitraukia penkias grivinas ir perka kokaino krūmelį. Porą lapelių, žinoma, iškart atsignybo ir tuoj pat sukramtė. Ir eina jis namo galvodamas: veža? ar neveža? Simptomai lyg ir yra, o sindromo – nėra. Ar yra? Galbūt ir yra, tik neaišku, koks turi būti tas paslaptingas kokaininis kaifas. Net paklaust nėra ko, nes niekas nežino.

Parėjo rastamanas namo galvodamas: veža ar neveža? Štai ir arbatėlės jis atsigėrė, ir suktinėlę susisuko, nerūkė tačiau, nes juk neaišku, neaišku – veža ar neveža? Nagi veža gal, o gal ir nelabai, tačiau sėdi lyg ant adatų, kėdė po užpakaliu nerimsta, pirštai maršą beldžia, ir kojos tabaluoja, lyg bėgtų, – na, iš tikrųjų, šiam pasaulyje kažkas ne taip.

Apsidairo rastamanas ir staiga supranta, kad šiame pasaulyje gyvenimas neteisingas. Juk čia pat, ant stalo, stovi NEPLAUTAS PUODELIS! O šalia neplautas šaukštelis, purvina lėkštė su sudžiūvusiu ėdesiu, ir išvis toks jovalas ant pietų, tiesą sakant, stalo, nors imk ir mirk vietoj!

Užsivedė rastamanas ir kad puls plauti puodelio. O kriauklėje, kur buvęs, kur nebuvęs, kalnas mėnesį neplautų indų prisikaupė, – na, ėmė jis visus ir išplovė. O paskui ir stalą nuplovė. Ir dujinę. Šaldytuvą išplovė. Ir grindis, voratinklius nuo lubų nugraibė, langą nušveitė, net užuolaidas išskalbė, – štai šitaip! Padžiovė jas ir nulūžo iškart.

O anksti rytą prabunda, na, apie septintą, ir pagalvoja: "O! Neblogas! Na, šiaip tai iš tikrųjų normaliai neblogas". Nuvaro paėst į virtuvę, – o virtuvė! Šviečia visa! Dujinė spindi! Šaldytuvas tviska! Langai blizga! O grindys tokios švarios, kad net žengti baisu! Žiūri rastamanas į tą švarybę ir staiga prisimena, kaip šiąnakt miegojo ant pilkos, smirdinčios paklodės, susisukęs į smirdintį dulkiną pledą, o pagalvės užvalkalas juk dar visas pažaliavęs, nes per jį pieną košė, o paskui gėrė visą tą šlykštynę – beeeeeeeeeeeeeeeeeeee! Na, ir iš viso vimtelėjo jis vietoj pusryčių, o paskui sukramtė porą lapelių ir kad ims butą šveisti, skalbinius plauti, šiukšles nešti ir kitus naudingus darbus dirbti.

Tuo metu ateina pas jį draugai rastamanai, o jis iš karto į talką juos paprašo. Rastamanai jam: durnas gal, įpučiam. O jis jiems: tuoj, tuoj. Tuoj biškį susitvarkysiu, ir papūsim normaliai. O pats vienoj vietoj nenustygsta – tai su šluota, tai su skuduru, tai su šepečiu… Pavėpsojo rastamanai į tokį sušiktą entuziazmą ir tykiai tykiai nusiplovė. O senasis rastamanas išlaižė visą butą ir nulūžo.

Atsibunda kitądien, namai blizga kaip operacinė, – net unitazas šviečia it neatpažintas skraidantis. Rastamanas galvoja: čia tai geras! čia tai žygdarbis! čia tai eina sau! Gal man pas žmones įsidarbint, jei tokios bangos eina?

Sukramtė porą lapelių ir nuėjo įsidarbint. Nueina ir sako: duokit man patį kiečiausią darbą! O jie ir klausia: tu kas toks, tiesą sakant? O jis jiems ir atsako: aš traktorius, atominis reaktorius, rankos auksinės, ir dar rodau kiną! Tada jie draugiškai ima žvengt, o rastamanas jiems ir sako: nejuokitės! Duokit man darbo, o tai tuoj sprogsiu! Nuo energijos pertekliaus.

Jie dar labiau ima žvengti, o paskui ir sako: na, gerai, darbo didvyri, ateik rytoj į pagrindinį skyrių, duosim mes tau kieto darbo. Taigi jis grįžta namo, o vakare po truputį ir draugai rastamanai susirenka, ir jis jiems papasakoja. O jie jį sveikina ir iš karto išsitraukia didelį geros žolės paketą. Tačiau senasis rastamanas sako: bičai! aš ne. Pūskit šiandien virtuvėj, tik langelį atsidarykit ir duris gerai uždarykit, nes man ryt į darbą pirmąkart, ir šiaip... Vienu žodžiu, kaip žmogus turiu atrodyt.

Draugai įsižeidė truputį ir sako: tai gal mums išvis į laiptinę išeit? O senasis rastamanas: na, jūs šiaip... Nepykit, karoče... Iš esmės virtuvėje – galima... Bet jei norit į laiptinę, taip net geriau. Nes – na, jūs patys suprantat...

Draugai sako: suprantam, suprantam... Ir nusiplovė. O senasis rastamanas iš karto miegoti nuėjo, o rytą du lapelius sukramtė ir į darbą iškeliavo. O ten darbui galo nematyti – na, rastamanas tuoj pat ir įsikirto. Iš ryto du lapelius sukramto, visą dieną aria, vakare į lovą – ir išsijungia. O iš ryto vėl du lapelius – ir į darbą. Du lapelius – ir į darbą. Du lapelius – ir į darbą...

Taip jam visas pavasaris ir praėjo. Ir visa vasara praėjo. O paskui ir ruduo, ir žiema, ir vėl pavasaris, o kokaino krūmelis vis veši ir veši. O rastamanas vis dirba ir dirba, dirba ir dirba, dirba, bliat, ir dirba! Draugai jau seniai į jį ranka numojo: žuvęs žmogus… Nebeužsuka, nebeskambina daugiau.

Ir štai kartą gauna rastamanas eilinę algą. Padeda ją ten, kur visada, – į batų dėžę, o jinai netelpa. Tipo, jau tiek ten babkių prigrūsta, kad net dangtelis neužsidaro. Ir rastamanas pagalvojo: kokio bybio aš vis dirbu ir dirbu? Ar ne laikas ir pailsėti? Va, anksti rytą dviejų lapelių nekramtysiu, o įpūsiu ir išeiginę pasiimsiu… Arba net atostogas… O gal ir išvis iš darbo išeisiu, pagalvojo taip senas rastamanas ir taip galvodamas išsijungė.

Va. O rytą atsibudo, susisuko kasiaką, taip mąsliai apseiliojo, pasukinėjo tarp pirštų, padėjo į šoną, du lapelius sukramtė ir į darbą nuėjo. Eina ir galvoja: rupūže, kas man darosi? Aš gi, atrodo, pailsėti norėjau… Na, ne, čia jau parkės ir pripratimai visokie! Ar neverta man atsirišt?

Pagalvojo ir nuėjo – pas narkologą. O narkologas sako: neblogai atrodai, senasis rastamane! Turbūt sportuoji, darbą dirbi, žolę rūkyt metei?

Rastamanas jam ir sako: geriau jau rūkyčiau. Parūkius viskas aišku: nori – rūkai, nenori – nerūkai; o čia tokie pripratimai! Nežinau, ką ir daryti! Aš, koroče, ANT KOKAINO SĖDAU!

Narkologas sako: nelabai panašu. Kokaino vartotojas – vieni nervai, akys ašaroja, snukis blyškus. O tavo veidas kaip obuolys, žvilgsnis skaidrus ir žingsnis tvirtas. Gal ten tu turi ne kokainą, o herbalaifą?

Rastamanas sako: bybis žino. Galbūt ten ir herbalaifas. Ten, žinot, krūmelis toks, ten du lapelius pakramtai – ir darban. Ir dirbi, kol neatsijungi, o kitądien vėl du lapelius – ir darban. Ir visą gyvenimą taip!

Narkologas sako: nu, tai yr normaliai. Taip visi normalūs žmones gyvena, netgi aš taip gyvenu. Netgi jei tai pripratimai, tai normalūs ten pripratimai, manau aš.

O rastamanas sako: ne! Šūdini čia pripratimai! Nebūna išvis gerų pripratimų, poliubomu, bičas laisvas turi būt! Nori – dirba, nori – nedirba, čia tai geras! O kai ir nenori, o vis dirbi, tai narkomanija, blyn, kokia tai!

Narkologas sako: gerai. Narkomanija tai narkomanija. Koroče, duok man savo du lapelius cheminei analizei. Pažiūrėsim, ar yra ten narkotikas, o paskui jau pagalvosim.

Taip ir sutarė. Atidavė jam rastamanas du lapelius, grįžo namo ir nulūžo. O rytą skambina jam narkologas ir sako: ė, senasis ratamane, nesiparink! Mėšlini tavo lapeliai. Jokios narkatos, jokių alkaloidų ir net jokio herbalaifo! Karoče, kramtyk, niekam bėdos nebus.

Ir padeda ragelį. O rastamanas žiūri į krūmelį, nuskabo du lapelius, pauosto velniaižin kodėl, padeda ant stalo ir skambina narkologui. Ir sako: na, aš supratau viską, lapeliai tai lievi, o su darbu man ką daryt? Su bėda ta?

O narkologas jam: čia jau ne mano specialybė. Gal tu koks peraugėlis…

O štai tada rastamanas pasipiktino: koks, bybį dėjau, peraugėlis? Koks, pisau ir spardžiau, amžius? Aš dar nė keturiasdešimties neturiu, visas gyvenimas prieky! Ir, nėr čia ko ilgai pasakot, nuėjo į virtuvę, pasiėmė kasiaką ir…

…įpūtė jį su afigienu malonumu, lyg būtų, gyvatė, deguonies gurkštelėjęs! Ir taip jį suėmė, ištiesė, suplojo ir pakėlė, kad nuplaukė jis žaliu debesėliu per ankstyvą miestą, per išprotėjusį pavasarį, per laisvę pamišusią, per draugus ir pažįstamus. Ir užraukė reikalą visą su darbu kaip sapną baisų, o krūmelį su neviernais lapeliais padovanojo narkologui. Tas narkologas neilgai trukus į Maskvą persikraustė ir tapo supermadingu narkologu. Ir ėjo pas jį gydytis filmų žvaigždės ir muzikantai, televizininkai, ministrai su deputatais, diplomatai ir oligarchai, net užsienio valstybių prezidentai – visiems jis padėdavo, babkių nerealiai užkalė, visam pasaulyje garsus patapo. Su lapeliais tai, žinoma, nieko bendra nėra, tiesiog: kam davė, tam… Tiesą sakant: ką nusipelnei, tą ir gausi.

Iš Dmitrijaus Haiduko "Rastamanų pasakų ir kitų dalykų"

Vertė MARIUS BUROKAS

 

Skaitytojų vertinimai


29655. krankt2006-07-17 00:56
Smagus gabaliukas.

29657. Korra2006-07-17 08:34
Smagus, bet kažkoks ir liūdnas.

29663. rokas2006-07-17 13:41
kokio bybio versti užsienio narkomanus, jei ir lietuviškieji afigienai galėtų šūdo primalti

29682. a? :) :-( 2006-07-17 20:54
kas cia per brudas katsapishkas?

29692. Korra to rokas2006-07-17 21:50
Tai kur tie tekstai?

29698. krankt2006-07-17 22:16
Gal galima butu be keikimosi?

29719. Korra to krankt2006-07-18 08:12
Nekreipk dėmesio, matai, kad kaimiečiai.

29726. bava2006-07-18 10:17
ne katsapiskas kaip malonejo pasakyti vienas silpnaprotis, o ukrainietiskas. jei nematai skirtumo, netersk eterio. o frustruotas rokas tegu suranda tu narkomanu lietuvisku ir papraso parasyt, jei toks kietas.

29778. Korra2006-07-19 22:56
Kietas? Kur kietas? Jėga...

29804. škandalas2006-07-21 17:02
kai keikiasi kažkoks apsinarkašinęs autorius ir vertėjas - nieko, o kai tai daro tūlas comentuotojas - jau škandalas

29807. korrai2006-07-21 22:21
Statistikos departamentas indomaujasi: kiek Tamstai metų. tai nėra svarbu, bet...

29822. korrai2006-07-22 16:40
man dingojasi - tarp 55 ir 75. Gali būti ir daug daugiau

51306. Lukas :-) 2009-02-07 21:12
Peace. Taip ir toliau

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Spalio

PATKPŠS

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
1:40:09 Oct 3, 2011   
Oct 2010 Oct 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba