Literatūra ir menas

Literatūra ir menas, 2011-09-30 nr. 3347,
www.culture.lt/lmenas/?st_id=18639

DAILĖ

Ateitis priklauso jiems!

VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ-LUPEIKIENĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rūta Spelskytė. „Mont Blanc“
Sausa adata, 2010

2011 m. rugsėjo 15–lapkričio 15 d. Kaliningrade (Rusijos federacija) vyksta X jubiliejinė Baltijos šalių grafikos bienalė „Kaliningrad–Koenigsberg 2011“. Startavusi kaip lokalus, Rusijos regionus reprezentuojantis renginys, bienalė netrukus tapo solidžiu, Baltijos šalis jungiančiu konkursiniu renginiu, kuriame savo kolekcijas pristato Suomijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vokietijos, Danijos ir Rusijos kuratoriai. Surengta ir tarptautinė konferencija „Graphics. The versatility of forms and functions in the artistic culture and social life in the XXI Century“. Vieno konferencijos pranešimų pavadinimas skambėjo itin simboliškai: „Naujasis realizmas, arba Ateitis priklauso jiems!“

Šalių – dalyvių atstovai dalyvavo ir bienalės žiuri. Šiemet vertinimo komisijai pirmininkavo Vladimiras Nazanskis, „Naujojo muziejaus“ (Sankt Peterburgas) meno direktorius. Beje, ši įdomi meno erdvė duris atvėrė 2010 m. gegužę. Muziejaus kolekcija sudaryta iš sovietmečio menininkų ir šiuolaikinio rusų meno atstovų darbų. Iš žiuri narių dera išskirti ir kitus ryškius šiuolaikinio meno specialistus. Tai

Guntaras Sietinis, Rygos dailės akademijos profesorius, Grafikos katedros vedėjas, Juhanis Jarvinenas, grafikas, Saimos universiteto (Suomija) profesorius, Ove Mogansenas (Danija), Tionderio meno muziejaus Danijoje pagrindinis kuratorius. Lietuvai vertinimo komisijoje atstovavo grafikas, VDA docentas Kęstutis Vasiliūnas.

Lietuvių grafikos darbų kolekciją surinko dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė. Joje pristatomi jauni, sėkmingai kuriantys Lietuvos menininkai: Rūta Spelskytė, Linas Blažiūnas, Augustas Bidlauskas. Džiugu, kad Rūta Spelskytė šioje bienalėje pelnė Didįjį prizą. Pirmą kartą ilgametėje bienalės istorijoje aukščiausias įvertinimas skirtas Lietuvai. Štai VIII ir IX bienalėse sėkmė labiausiai lydėjo Lenkijos, Latvijos menininkus. 2010 m. parodoje Didįjį prizą gavo jaunas ir talentingas latvių grafikas Paulis Liepa, kuriantis spalvotus kartono raižinius.

Prisipažinsiu – lankantis grafikos pa­rodose Lietuvoje, mane jau senokai apima nuobodulys, apatija arba negailestingai persekiojantis „jau matyto, patirto“ jausmas. Grafikos parodos taip pat kupinos tarpdisciplininės rutinos. Ne vienas autorius imasi video projekcijų, skulptūrinių formų, objektų, instaliacijų, arba grafines priemones bei technikas naudoja tik kaip raiškos formą konceptualiems projektams papildyti. Ryškus ir kitas siekis – pagrįsti savo kūrinius gausiais pseudoteoretizuotais autoriniais tekstais. Ar tai įdomu žiūrovui? Galbūt labiau į konceptualumą adoruojantiems kritikams, psichologams ar sociologams? Skaitmeninė spauda taip pat niveliuoja individualų menininko braižą, kūriniuose nebelieka dieviškojo gesto dvelksmo, todėl aš, kaip meno kritikė, esu linkusi šią reprodukuojančią raišką palikti reklaminiams projektams ir grafiniam dizainui. Iki šiol tikiu, kad ir klasikinėmis, rafinuotomis, laikui nepavaldžiomis technikomis galima sukurti nepakartojamų, aktualių, universalių ir konceptualių kūrinių.

Prieš mano akis – visa jauniausiųjų Lietuvos grafikų karta. Dirbdama Vilniaus dailės akademijoje, pastebiu menkiausius tendencijų niuansus, atkreipiu dėmesį į pačius gabiausius studentus bei absolventus. Tokių pastebėjimų rezultatas – ši kolekcija, atskleidžianti man itin džiuginančių naujų tendencijų Lietuvos grafikos pasaulyje. Jauni grafikai visai kitaip nei ankstesnės kartos vertina patį kūrybos objektą. Jų tikslai kiti. Jie kuria vaizdą, o ne vaizduoja, pasakoja ar iliustruoja. Jiems svetima vaizdinių fabulos sąvoka. Vaizdas – minčių, o ne veiksmų ar siužeto buveinė. Tai apmąstymų, pojūčių, žmogiškosios ar istorinės atminties refleksijos. Vaizdas – ne idealizuotas, rafinuotas, o sukoncentruotas žvilgsnis į autentišką santykį su supančiu pasauliu, jo mintimis ir emocijomis.

Mano pristatomi menininkai – naujos kartos atstovai, kuriems svarbus ne tik autentiškas santykis su vaizdavimo objektu, bet ir įtaigi raiška. Savaip suvokiamas realistinis vaizdo pobūdis jų darbuose sukuriamas tinkamai panaudojus tokias meistrystės reikalaujančias grafikos technikas kaip sausa adata, ofortas, mecotinta. Nepaisant to, jie nedailina ir nedekoruoja realybės. Šie autoriai, kiekvienas savaip, siekia vaizdą dekoduoti, transkribuoti, įkurdinti jame autentiškumo dvelksmą, nepakartojamų nuojautų ir užslėptų aistrų aurą. Naujojo grafinio, fotografinio realizmo tendencijos plinta ne tik tarp grafikos kūrėjų. Jaunieji Lietuvos tapytojai taip pat dažnai imasi „dokumentiškos“ raiškos.

iliustracija

Rūtą Spelskytę jau yra pastebėjęs ne vienas Lietuvos estampo gerbėjas. Sausos adatos technika kurianti autorė – viena ryškiausių jaunosios kartos konceptualiai mąstančių menininkų. Estampų cikle „Tylaus kalbėjimo metodai“ ji pateikia ištisą XX a. karų, žiaurumo, naikinimo ir mirties enciklopediją. Čia R. Spelskytė kalba iš tiesų „tyliai“, be patoso ir brutalių detalių. Taupiais ženklais, regis, visai „nekaltais“ motyvais menininkė prabyla apie neišvengiamą baigtį, priverčia išgirsti naikintuvų gausmą, pažvelgti į medžių viršūnes mirštančio kario akimis... Filosofinė, fatalistinė jaunosios autorės nuostata, rūstus žvilgsnis į naujųjų amžių istoriją pakylėja estampo žanrą ( nesvarbu, ar tai didelio formato spaudinys, sudėliotas iš aibės fragmentų („Mont Blanc“), ar miniatiūra) į kitą, konceptualaus, arba tikrojo, meno lygmenį.

Augustas Bidlauskas savo grafikos darbuose imasi dekonstravimo, perkūrimo žaidimo. Jis kuria ypatingas personas, savotiškus antžmogius, tarsi naujoviškas žmogaus pavidalo chimeras, kurios stebina ne tiek savo eklektiška išvaizda, kiek vidine, emocine, įtempta iki begalybės pasąmonės styga. Iš pirmo žvilgsnio, tarsi iš puzzle detalių sudėliotos homo sapiens chimeros primena Venecijos karnavalo personažus, tiesa, kiek pakitusius, prisirankiojusius ir dabarties atributų, „pasipuošusius“ ir fetišistiniais aksesuarais. Juk šie personažai – tai to paties Teatrus Mundi dalyviai. Tik jų dramos slypi viduje, sieloje, sąmonėje ir pasąmonėje, o ne gestuose, galantiškose scenose ar rėksminguose dialoguose. Žmogiškosios baimės, fetišai ir perversijos čia slepiasi po šarvais ar trivialiomis trumpikėmis, dujokaukėmis, arba yra apnuoginamos iki pat genitalijų... Tikras mūsų laikų vartotojiškos rutinos, emocijų ir jausmų bado paveikslas, kai po kauke slepiamas veidas ir siela, o kūnas, kaip prekė, išstatomas viešai apžvalgai.

A. Bidlauskas taip pat siekia techninės precizikos. Jo kūriniuose viskas atrodo tikroviška, apčiuopiama. Bet jo realizmas – taip pat rūstus ir kritiškas. Ir nors mums prieš akis švysčioja metalo, šarvų blikai, vinguriuoja grakščių linijų arabeskos, stebina medžiagiškas, hiperrealus paviršius, puošnios kailinės apykaklės, mes suvokiame, kokiame nedraugiškame pasaulyje yra priverstos gyventi mūsų sielos, kurios kartais slepiasi už neregėtų kaukių, maskuojasi chimerų pavidalus įgaunančiuose kūnuose.

Linas Blažiūnas – taip pat replikuoja tikrovišką, net realistinį vaizdą. Tik jo nuostatos kiek kitokios. Šio menininko kūrybai būdinga neoromantinė pasaulėžiūra, meditatyvumas, visa persmelkiantis panteizmas. Tai gamtos žmogaus refleksijos, pojūčiai. Savitai perfrazuodamas peizažo žanrą, L. Blažiūnas geba žiūrovą tarsi įvesti į transą, pajusti įkaitusio oro virpesius, medžių viršūnių ošimą ir nepakartojamą žievės paviršiaus „grafiką“. Jo medžiuose, miškuose tikrai gyvena dievybė... Taip – tai peizažai, įgavę ne tik juntamą, pulsuojantį pavidalą, atpažįstami, bet ir sielos peizažai, menininko išgyventų potyrių, vienumos gamtoje pajautos, skaidraus liūdesio kupini sielos gamtovaizdžiai.

Naudodami klasikines grafikos technikas, realistinį vaizdavimo būdą, visi šie jauni menininkai žvelgia į pasaulį mąsliai, filosofiškai. Kurdami jie imasi gilesnės analizės, sielos ir sociumo gyvenimo parafrazių, preparuoja XXI amžiaus kasdienybę arba žvelgia į ją tarsi archeologai... Ateitis priklauso jiems!


 
Rodoma versija 1 iš 1 
0:57:45 Oct 3, 2011   
12 PM 12 PM
Sąrašas   Archyvas   Pagalba