Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-20 nr. 3139

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
UGNIS
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Marcelijus Martinaitis.
VILNIAU, KAIME MANO…
41

POKALBIAI 
 „NEMUNUI“ – 40!13

KNYGOS 
• „GYVENIMO APOLOGIJA: NIETZSCHE’S TEORINĖS INTERPRETACIJOS“1
• „LIETUVOS VALDOVO DVARO PRABANGA XIII A. VIDURYJE–XVI A. PRADŽIOJE“1
• „DŽENTELMENAI IR ŽAIDĖJAI“1
• „LAKŠTINGALŲ NAKTIS“
• SĄŽININGŲ LIUDIJIMŲ KNYGA3
• Paulina Žemgulytė.
KNYGA KAIP TEATRALIŠKAS MOSTAS
• Karolis Baublys.
AR ANTANAS VIENUOLIS TĖRA UŽMIRŠTA KLASIKA
3
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Dorothea von Törne.
PILKASIS DELFINAS

DAILĖ 
• Rūta Taukinaitytė-Narbutienė.
VILNIAUS MENAS IR MENININKAI GRAFIKO AKIMIS
• Rita Mikučionytė.
NAUJOS IDĖJOS IR PROVOKACIJOS R. NOREIKAITĖS-MILIŪNIENĖS TAPYBOJE
• DAILĖS KONKURSAS „LIETUVOS LAIKAS“
• Beatričė Kleizaitė-Vasaris.
ALBINAS ELSKUS – MISTIŠKŲ VITRAŽŲ KŪRĖJAS
• MIKO J. ŠILEIKIO IR TEOFILIO PETRAIČIO PREMIJŲ DAILĖS KONKURSO „LIETUVOS LAIKAS“ NUOSTATAI

MUZIKA 
• Judita Žukienė.
JERONIMUI KAČINSKUI – 100
1
• Aušra Narvydaitė.
2007-ŲJŲ „SUGRĮŽIMAI“

TEATRAS 
• „BEMBILENDO“ PREMJERA
• IV TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „KARAKUMŲ ASILĖLIS 2007“1

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ22

PROZA 
• Justinas Bočiarovas.
PROST A
10

VERTIMAI 
• Ota Pavel.
KAIP AŠ SUTIKAU ŽUVIS

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• TOLSTANT NUO TIKROVĖS: APIE JEANO BAUDRILLARD’O FILOSOFIJĄ8

KRONIKA 
• TIKĖTI AR NETIKĖTI
• KAIP TAPAU ŠŠ1
• LMKA
• PRASIDEDA BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ
• EUGENIJUS MINDAUGAS BUDRYS
1925 02 16–2007 04 06

SKELBIMAI 
• KONKURSAS KALBOS PREMIJAI GAUTI
• LITUANISTIKOS TRADICIJŲ IR PAVELDO ĮPRASMINIMO KOMISIJA SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• Vaiva Kuodytė.
PAVASARINĖS NUOSKILOS
39

POKALBIAI

„NEMUNUI“ – 40!

[skaityti komentarus]

iliustracija
Viktoras Rudžianskas
Vlado Braziūno nuotrauka

Kultūros ir meno savaitraščio „Nemunas“ vyriausiąjį redaktorių Viktorą Rudžianską kalbina Ridas Viskauskas.

Sveikinu Jus ir visą „Nemuno“ komandą šventės proga! 40 metų leidiniui – ne juokai! Keičiasi politinės santvarkos, ekonominės sąlygos, menų mados, skaitytojų lūkesčiai – ir vis tiek gyvuojate, dirbate, ieškote. Kaip kolegai, triūsiančiam „Literatūroje ir mene“, smalsu pasitikrinti, kuo panašūs ir skirtingi mūsų rūpesčiai, realijos ir svajonės.

Kaip apibūdintumėte savo skaitytojų grupę? Čia truputį pafantazuosiu, paprovokuosiu Jus: tarkim, man norisi, kad mūsų skaitytojai būtų nesurambėjusios dvasios, intelektualūs, smalsūs, pakantūs kitoms pažiūroms ir pinigingi žmonės. Bet iš tikrųjų visko pasitaiko: dauguma skaitytojų – nepinigingi (gal kokį 100 savaitraščio numerių galėčiau penktadieniais išdalinti vyresnės kartos inteligentams), pasitaiko – ir nepakančių kitaminčiams (spausdiname kartais piktokus viešus laiškus). Sunku suderinti visų grupių interesus. Kartą vienas poezijos mylėtojas davė pylos, kodėl net du mūsų savaitraščio puslapiai buvo skirti popiežiaus „kepuraitei“… Turbūt tam mylėtojui ir 24 poezijos puslapiai nebūtų per daug…

Ne juokais dėkojame už sveikinimus. „Nemuno“ keturiasdešimtmetis, ne paslaptis, po audros. Po šermeninių nuotaikų. Su atgimimo lūkesčiais. Ir palinkėjimais, epitetais, kolegiškomis naujojo žlugimo pranašystėmis po trečiojo, šeštojo, kažkelintojo numerio. Kaip ir Jūsų leidinys, „Nemunas“ išgyveno politinių santvarkų kaitą su visomis ekonominių sąlygų raidomis, nesibaigiančiomis menų madomis ir kitais dalykais, kurie daugiau ar mažiau daro įtaką leidinio turiniui, pateikimo formoms ir kitiems virtuvės dalykams. Visi minėti reiškiniai vis dėlto matomi, tad užsimojusiam juos atspindėti - skatinti ar koreguoti – nėra pavojingi tiek, kiek neapibrėžti Jūsų įvardyti skaitytojų lūkesčiai.

Manau, jie sunkia našta užgulė buvusią ir tebegyvuojančią legendą – „Nemuno“ žurnalą. Legendą, pažymėtą didesne laisve, išpešta didesne tolerancija, netgi to laiko spaudoje egzistavusio tabu peržengimu. Kalbu apie žurnalo firminį ženklą – fotografiją. Aktus, žinoma. Neabejotinai meniškus. Esančius toli nuo fiziologijos, susiliečiančius su poezija. Pastaroji ne tik prieš gerą keturiasdešimtmetį, vėlesniais laikais irgi, buvo nemenkas skaitytojų traukos masalas dėl ezopiškumo... „Nemunas“ turėjo ir dar vieną banginį – ryškią publicistiką. Legendai to užteko. Skaitytojų lūkesčiams – irgi. Kai jiems išvardyti dalykai tapo neaktualūs, liko legendos ilgesys. Ir pagarba jos kūrėjams iki pat paskutiniojo žurnalo numerio, išėjusio 2004 m. sausį, kai Kaunas atsisveikino su vieninteliu mieste leidžiamu kultūros leidiniu. Ir šiuo požiūriu tapo kur kas provincialesniu miestu, tarkime, už Marijampolę ar Ukmergę...

Situaciją pakeitė Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos nesitaikymas su situacija ir Kauno mieste buvusi (tikiuosi ir būsianti) kultūrai palanki politinė valia. „Nemunas“ antrąsyk gimė. Ir vėl – balandžio mėnesį.

Gimė suvokęs, kad neapčiuopiami skaitytojų lūkesčiai egzistuoja. Kaip juos atspėti, kada tokioj nedidelėje valstybėje yra trys kultūros savaitraščiai, rodos, patenkinantys visų skonius ir poreikius? „Nemunui“ reikėjo ieškoti ketvirto kelio, formuoti savo požiūrį į įsivaizduojamus skaitytojų lūkesčius. Taip atsirado kultūros reportažai, pagal jėgas ir pajamas atspindimi mūsų akiai įdomesni provincijos įvykiai. Kai kas yra tik ketinimai. Kaip ir visų kultūros savaitraščių galvos skausmas – autoriai. Bet tai jau kitas klausimas...

Štai skaitau Romualdo Rakausko prisiminimus ir šypsausi: legendinis „Nemuno“ žurnalas lydėtas tomis pačiomis pranašystėmis: žlugs po trečiojo numerio... Ar tai reiškia, kad galime tapti legenda? Žinoma, kad ne. 1967 m. buvo visai kitos aplinkybės. Pavyzdžiui, niekas nežinojo žodžio internetas. Mums užtenka ir kuklesnės misijos – atspindėti kūrybos ir kultūros procesus, o bado savaitėmis, mėnesiais – procesėlius. Bet čia jau ne redakcijos kaltė, o kūrėjų problemos.

Stiprus leidinys – tai visų pirma rimtų autorių sambūris. Kaip jums sekasi išlaikyti vyresnės kartos kompetentingus autorius ir ieškoti jaunų žmonių – nestokojančių kūrybinio azarto, talentingų ir raštingų? (Raštingumą, kruopštumą miniu neatsitiktinai – gal čia mano „profesinė liga“, bet šiurpstu, kai tenka profesorių tekstuose dėlioti kablelius, kai docentės rašo klaidingas pavardes ar pavadinimus, o universitetų dėstytojai – mastymą be nosinės… Žinoma, tai nėra visuotinis reiškinys, bet…)

Jauniems žmonėms skyrėme visą 5–8 puslapių priedą „Žirklės“. Komplikuotas reikalas. Norėtųsi, kad „Žirklės“ taptų jaunų, ateinančių kartos savotišku kūrybiniu inkubatoriumi – recenzentų, menotyrininkų, literatų, fotografų, dailininkų... Kai pakeliame girnas, pyksta ir duoda tokius ženklus skaitytojai, kai nuleidžiame girnas, tenka spausdinti tuos jaunuosius, kurie gana tvirtai prasiskynę kelius. Taip ir laviruojame tarp žvilgsnio į ateitį ir esamo fakto. Taigi labai slidi sąvoka „jaunieji“ arba „ateinantys“.

Autorių sambūris. Manau, kolegos litmeniečiai, bendras rūpestis. Turbūt visi kultūros leidiniai turėtų džiaugtis, kad yra kūrybingų plunksnos meistrų, kurie tarnauja ne vienam savaitraščiui, bet savais darbais paremia bemaž visus. Ir tai – išmintinga. Juk ne tiek daug skaitytojų skaito keturis kultūros savaitraščius.

Nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad turime kol kas neįgyvendinamų svajonių. Lengviausia būtų visus šunis pakarti ant „pinigų trūkumo“ šakos... Tačiau kur rasti žmogų, įžvelgiantį kultūros politikos subtilybes, kur yra žmogus, kuris galėtų dėl vykdomos politikos argumentuotai, svariai polemizuoti, siūlyti vyksmo modelius? Jis kažkur yra. Akademiniuose sluoksniuose – tikrai. Bet jis pirmiausia dėl objektyvių priežasčių ir rašo į akademinius leidinius, o jie nepasiekia platesnės visuomenės. Tai nėra gerai, bet taip yra. Belieka pasvajoti, kad kas nors pasikeis.

Kol kas... jeigu sumanytume nagrinėti kultūros politiką, turėtume pasitenkinti atskirų fragmentų (spėju), dar greičiau šeštaeilio fragmentėlio talžymu. Tik tai primena vienkartines nosinaites. Lyg ir iškvėpintos, lyg ir tinkamos, o nusišnypštei ir išmetei. Pagriebė vėjas iš šiukšlių dėžės, nešioja, bet naudos nėra. Tik taršalas. Primėtei jų daug – problemos uždengtos. Deja, nuo to ne lengviau.

Aiškiai pradedamas jausti publicistikos, kurią be jokių ceremonijų išstūmė eseistika, trūkumas. Ir greitai šio žanro poreikis didės, nes eseistika akivaizdžiai artėja prie bankroto. Tada paaiškės, kad nėra publicistų. Kad šitas šventinis pasipašiojimas neįgautų per daug minoro, su svajotojo mažoru ir egoisto altruizmu pasilinkiu: teateinie publicistika į „Nemuną“ keturiasdešimt pirmaisiais gyvavimo metais. O jei ne į „Nemuną“, tai į kurį kitą kolegišką savaitraštį.

Tuo tarpu norėčiau nusilenkti jo didenybei Entuziazmui, kuriuo užsikrėtę visi dabartiniai nemuniečiai, neišskiriant Donaldo Kajoko. Jis pirmaisiais savaitraščio metais bandė dievagotis, kad jam niekada taip neatsitiks. Pasakysiu jo žodžiu: atsitiko. Kaip ir visai nemenkai grupei neetatinių bendradarbių. Jie, tikiu, turi neįkainojamą vertę ir užsidirba dividendus kelionei pas Dievulį. Nė viena kultūrinio savaitraščio redakcija neišgali sumokėti už jų darbus tiek, kiek jie yra verti. Tai sakau be jokios ironijos. Teko daug metų dirbti įvairiuose laikraščiuose, tad puikiai suprantu, kaip lengva ten buvo už rašymą uždirbti 100 litų „į rankas“, kaip sunku kultūros leidiniui parašyti: už 100 litų „ant popieriaus“.

Kartais pastebiu, jog kultūrine spauda bando manipuliuoti aktyvesni kūrėjai, institucijos, siekdami suformuoti sau palankią viešą nuomonę. Kai pradedi gilintis, baisu pasidaro: viskas – dėl pinigų (reklamos, įvaizdžio, kvietimų į festivalius, dotacijų, stipendijų, premijų…). Kai kas tiesiai į akis sako: man trūksta publikacijų, dėl to negaliu gauti to ar ano… Ar tenka „Nemunui“ patirti tokį spaudimą?

Bene prieš pusantrų metų aktorius Valentinas Masalskis nemuniečiui Vidmantui Kiaušui duodamas interviu prasitarė, jog mūsų savaitraštį gerbia vien dėl to, kad apie save nesubūrėme literatūrinės ar kultūrinės mafijos. Nežinau, ar šiandien jis galėtų pakartoti šiuos žodžius. Bet žinau, kad stengiamės to išvengti.

Institucijos tikrai niekada nespaudė. Manau, ten suprantama, jog palanki nuomonė formuojama masiškesniuose leidiniuose. Kūrėjams, tarkime, poetams, irgi ne kažin ką galime padėti. Turime nerašytą taisyklę – vienus metus nespausdinti to paties autoriaus kūrybos. Ta taisyklė negalioja, pavyzdžiui, recenzentams. Jų dar prašome, kad būtų aktyvesni. Bet tai irgi nieko nauja.

„Nemuną“ domina visuomenės (kitų profesijų žmonių) požiūris į kultūrą. Suprantama, ir politikų. Stengiamės prakalbinti kultūros ministrus, miesto vadovus. Nors tai nėra labai lengvas darbas. Bet verta dirbti. Net ir diplomatiškuose atsakymuose (mokame Ezopo kalbą) galima išskaityti, kiek kultūra bus rūpinamasi.

Yra toks terminas „integracija“. Buvome sumanę prakalbinti europarlamentarus, nes knietėjo ne tik kalbomis integruotis, bet pasinaudoti ir žiniomis – kaip, vardan ko. Kad nenuskęstume toje integracijoje, juk nežinome iš esmės, per daug ilgai uždari gyvenome. Dviem europarlamentarams „Nemuno“ klausimai buvo neįkandami: maniau, bus lengvesni klausimai, o čia reikia daug gilintis, tam trūksta laiko.

Integruokimės nesigilindami.

Tad kuo džiaugiasi Jūsų širdis minėtų problemų kontekste ir kultūrinėje erdvėje, sykiu ir komplikuotame pasaulyje? Mėginu šmaikštauti…

O mano širdis džiaugiasi, kad Lietuvoje net keturi kultūros savaitraščiai, kai dar leidžiama per dvi dešim­tis mėnesinių kultūros leidinių, išeina tooooookiais tiražais. Kai pagalvoji, kad beveik trylika kartų didesnėje Lenkijoje, turinčioje beveik pusantro tūkstančio Lenkijos rašytojų sąjungos narių, „Twórczość“ („Kūryba“) išeina 1000 egzempliorių tiražu... Intensyviai skaitanti tauta esame. Ar turėčiau dėl to apsiverkti? Galimi ir kiti palyginimai. Tada ima juokas.

 

Skaitytojų vertinimai


37332. OK2007-04-23 00:46
Nereikia "lialia" dėl "metus nespausdinamų autorių" - kai kurie "ateinantys" Nemune tiek kartojasi, kad jau bloga. O kada, kada, atsiras vietos komentarams internetiniame "Nemune"?

37333. Onė2007-04-23 00:55
Kol siautės Onės -- nebus Taškas

37338. krankt 2007-04-23 03:52
"Nemunas" yra elitinis leidinys ir visokiems nepraustaburniams neleis nieku rasineti.

37378. Kasparas2007-04-23 22:36
Sveikinu “Nemuną” su gražiu jubiliejumi, linkiu sulaukti daug metų ir išleisti daug atšakų. Gražus leidinys, reikalingas ir Kaunui, ir Lietuvai. Būtų kažkoks anachronizmas, jei Kaunas neturėtų “Nemuno”. ‘Komplimentai, žinoma, malonus dalykas, bet turbūt daugiau naudos iš pastabų, nei liaupsių. O pastabų, žinoma, bus, nes “Nemunas” nuo jų mikliai išsisuka nepalikdamas vietos komentarams, ir jau vien tai sukelia įtarimą dėl didelių “demokratijų” ar mafijos nebuvimo, anot gerb. V. Rudžiansko. Mafija ten, kur dideli pinigai, literatūroje jų nedaug, vargu ar tinka šis terminas, bet šviečiasi aiškus “savų draugų” ratas. Sakinukas apie tai, kad kūrėjų kūryba spausdinama vienąkart per metus toks begėdiškai melagingas, kad reiktų imti ir staigiai parausti. Kai kas spausdinamas ryškiai daugiau, ir deja, tas “daugiau” toli gražu ne visada šedevrai. Kai kas su panašiu vardu į mano sugeba retkarčiais tokius niekaliukus pragrūsti, kad vėl reiktų parausti, bet čia jau matyt sena draugystė nuo “Ūkininko patarėjo” laikų. Kai kas kitas sugeba atspausdinti labai daug ką - ir gerą, ir labai vidutinišką, ir tokį niekalą kaip “Kepeninės dešros gatvė”. Kai kuris meninis istorikas vėlgi spausdinamas ir spausdinamas, tik bėda – skaitytojai jo rašinių taip ir neperskaito, nes – nuobodu ir tiek. Kai kuri, lyg ir vunderkindė, taip ją vadina rūpestingi dėdės, vėl spausdinama dažnai, spaudinama tai, kas jai ant seilės ateina ir tik retkarčiais kai ką gerą. Gal Jūs tas “Žirkles” atskiru leidinuku leistumėte, nes per jas neteksite daugelio prenumeratorių, gaila pinigų ir brangaus “Nemuno” popieriaus jaunimėlio kvailiojimams. Tegu patys rašo ir skaito, nes dabar labai šauniai ir garsiai giriasi, kad jie nieko kito neskaito tik save, o rūpestingi dėdės pritariamai linksi… Prisimenate meniškus ir estetiškus aktus žurnale. Prisimename ir mes, juos tokius meniškus ir estetiškus. Bet apie dabartinius, spausdinamus laikraštyje, to nepasakysi. Be to, kas tinka žurnalui, tas turbūt, ne visada tinka laikraščiui, reiktų apie tai pagalvoti. O šiaip jau – sėkmės!

37383. ? Kasparui2007-04-23 23:40
Kodėl būtų ANACHRONIZMAS, jei Kaunas neturėtų "Nemuno"?

37384. klaustukui2007-04-24 00:00
Tikriausiai, todėl, kad Nemuną be kabučių Kaunas bet kokiu atveju turi, čia gi kalambūras toks. Cha cha.

37405. Asiliukas Porfirionas2007-04-24 15:12
Dar ne wiena mafija nuo grafomanu sawiraiszku komentaruose nezlugo. Weikiau atwirkszcziai - "Nemunas" bent jau atsiriboja nuo wienas kita komentuojancziu komentatoriu "szeimyneles". Pritariu "krankt", tik be jokios ironijos.

37409. sveikinu2007-04-24 19:15
Sveikinu visus nemuniecius, laikrastis vis geresnis, idomesnis, tik kodel, chebryte, honorarus taip velinate, tempiate? Dingsta noras jums rasyti...

37460. buratinas2007-04-25 21:50
honoraru nebus...dirbame is idejos!

37470. kalamantinas2007-04-26 03:17
Na, nebent pora litukų arbtėlei

37500. Viktoras Rudžianskas2007-04-27 15:00
Dėkojame už sveikinimus ir geranoriškas pastabas. Dėl honorarų, vyručiai, nepatingėkit pasiteirauti tel. (8-37) 322235

37514. varna2007-04-29 13:20
Atsimenu, kaip tėvas "Nemuną" slėpdavo nuo manęs dėl tų "meninių" nuotraukų. O aš, kiek paaugęs, irgi pirkdavau "Nemuną" dėl tų pačių nuotraukų ir ne tik. Kiek graudu, jog esu porą metų vyresnis už "Nemuną", nes atrodo, jog visa tai buvo "ką tik". Sveikinu.

37550. Onė2007-04-30 22:41
Hm, vienmečiai. Bet aš natūrą ir "natūrą" labiau vertinau už "Nemuno" "menines" nuotraukas.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
6:25:40 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba