PAVASARINĖS NUOSKILOS

Ričardo Šileikos fotografijos

&&&

Gydytojas man sako pūsti nosį kuo dažniau. Pučiu. Keistas garsas, kai oro patenka tarp šnervių pelekų, – dreba visa palata. Per 10 dienų sunaudota 25 pakeliai servetėlių po 43 centus. Iš viso: 10,75 Lt. Laikas priklauso man. Kasdienybė priklauso ne nuo manęs. Skaitau lubų lapą, rašau lubų lapą, apšaudau mintimis lubų lapą, susitaikau su lubų lapu. Nerūkau.

2007 03 24

&&&

Tomas Šinkariukas iš Kauno atvažiavo į Vilniuje vyksiantį renginį. Esą jam skambino Lietuvos rašytojų sąjungos referentė ir prašė atvykti, kad susidarytų „kažkoks mandras žodis“ iš K raidės. Ričardas Šileika spėjo, kad korupcija, Kasparas Pocius manė, kad kapitalizmas, bet Tomas Šinkariukas sakė, kad ne toks buvo žodis. Ką gi – rašytojas, su pakeleivinga fūra atvažiavęs į Vilniuje vyksiantį renginį, buvo nusiųstas pas Rašytojų klubo direktorę. Nežinau, ką jie kalbėjo, bet paaiškėjo, kad renginys, pavadinimu Suvažiavimas, vyks kitą dieną. Kaune. O susidaryti turi kvorumas.

2007 03 29

&&&

Ričardas Šileika, Benediktas Januševičius ir jo sesuo Rūtavilė, Gytis Norvilas, Eureka Stogevičienė ir aš iš Vilniaus pajudėjome šeštadienio vidurdienį. Aštuoniasdešimt km nuo Vilniaus iš pakelės prekiautojų Rūtavilė nusipirko ąžuolinę vantą, kuri kvėpino mašiną, ir šluotą su ilgu kotu, o Ričardas džiaugėsi stipriai moteriškės surišta kadugine verba storumo sulig vyrišku riešu. Kai sustoję vietinių klausėme, kaip pasiekti vietovę, pavadinimu Akmuo, kurioje yra mažiausia Lietuvoje bažnytėlė, buvome iškamantinėti, ko ten važiuojame. Paskui sustojome Merkinėje. Pirkom limonado ir batoną. Ričardas Šileika komunikavo su vietiniu Juozu. Ričardas klausė, ar šis pažįsta Stasį Stacevičių. Juozas pasakė, kad visi jį pažįsta. Šileikiokas burbtelėjo, kad tam Stasiui reikia į galvą duoti, tai Juozas tolerantiškai išrėžė „Tik pabandyk!“ ir Šileikiokui už tokias kalbas į galvą nedavė. Stacevičiaus namuose neradom. Radom Druskininkuose.

2007 03 31

&&&

Kitą dieną po Benedikto knygos pristatymo Druskininkuose batų ieškojau po visą butą, net tualete pažiūrėjau. Ogi žiū – Stacevičių Stasiukas į mano batus įšokęs. Kai pasakiau, kad su mano batais, kad pradėjo kvatotis! Sako: „Ale taip patogiai prie kojos glunda, kad net nepastebėjau“. J Mano tėtis, rytų aukštaitis, vietoj net būtų sakęs let.

2007 03 31

&&&

Tas pats Stacevičių Stasiukas pasakojo, kaip mergaitės berniukus mokykloje su Karių diena sveikino. Liepė jiems ant lapuko surašyti pageidavimus, o šie privardino visokių alkoholinių gėrimų – pradedant vodka, baigiant vermutu. Mergaitės, norėdamos mokytojoms apdumt akis, pribarstė ant stalų saldainių, o po pamokų visi užlipo ant Merkinės piliakalnio alkoholinių gėrimų gerti. Linksminosi. Dainavo. Tačiau priešais Merkinės piliakalnį būta ligoninės, kurioje tuo metu gydėsi viena mokytoja, tai ji ir pastebėjo geriančius. Kuo baigėsi, neprisimenu, bet manau, kad liūdnai.

2007 03 31

&&&

Ričardas Šileika, Benediktas Januševičius, Rūtavilė Januševičiūtė, Gytis Norvilas, Eureka ir aš balandžio pirmą pietavom Merkinėje prie parduotuvės. Ričardas, iš Merkinės skelbimų lentos pasigrobęs skelbimą „Perku ožką, kad būtų su pienu“ ir iš muziejaus nukosėjęs kelis spalvotus lapelius su užrašais „Išvykau į Vilnių“, „Išvykau į ekskursiją“, ant duonos bei batono tepė sūrį ir sviestą, krovė griežinėliais supjaustytą dešrą, aš buvau vakuotų agurkėlių vadybininkė, o Rūtavilė atsuko limonadą. Gytis kriokė įmestas į mašinos galą. Ant Merkinės pastato kabėjusioje lentoje, kurioje buvo suguldytos žuvusių už Lietuvos laisvę pavardės, įrašytas ir Julius Žėkas. O Stasiukas nuolat siūlė važiuoti kepti šašlykų ar lašinių pas jo Teresėlę arba pas brolį, nes ten yra didelis stalas, ant kurio galima atsisėsti. Merkinės muziejaus direktorė, paporinusi, kad Merkinės muziejuje saugomi LRS bibliotekininkės Aurelijos Giedrienės uošvio keramikos darbai, pasakė, kad ant stalo sėstis negražu, ir Stasiukas vėl prapliupo kvatotis. Užvedus mašiną, jis šūktelėjo, kad nebloga užeiga yra pakeliui į Vilnių. Dar kažką sakė, kažko kvatojo, bet negirdėjau.

2007 04 01

&&&

Į Lietuvos rašytojų sąjungą atėjo laiškas:

ŽMOGUS YRA NEMIRTINGAS

Nemirtingumo problema išspręsta. Kas genialu, yra paprasta. Paprastai padaromas žmogus Nemirtingu. O pradėjau spręsti dar besimokydamas gimnazijoje, virš prieš 50 metų. Šiandien baigiau. Sukūriau šimtus teorijų, atradau virš 3000 atradimų ir naujovių, prirašyta tūkstančiai straipsnių 533-jose papkėse.

Ir va, Nemirtingumo teorija baigta.

Tūkstančius metų buvo galvota, kaip prailginti žmonėms amžių, kaip padaryti žmogų Nemirtingu. „Amžiaus teoriją“ – kaip prailginti amžių ir pajauninti žmogaus organizmą, ir dalinai padaryti žmogų ilgaamžiu ir Nemirtingu sukūriau anksčiau. Tai buvo dalinis problemos sprendimas. Šiandien, 2007 03 27, baigiau „Nemirtingumo teoriją“.

Galima viso pasaulio žmones padaryti Nemirtingais. Tam iškeliu dvi sąlygas:

1. Visos pasaulio valstybės privalo apsijunkti ir pasaulyje sudaryti vieną vyriausybę, vieną valstybę.

2. Visos religijos privalo apsijunkti į vieną religiją, pasaulyje – vienas Dievas, viena religija.

Galiu priimti vieną žymų mokslininką ar kitą veikėją, kuris būdamas Nemirtingu, daug dar duotų žmonijai ir jį padarysiu Nemirtingu. Stebėtojų gali būti daug, kurie įsitikins, kad žmogus padaromas Nemirtingu.

Ir lai skelbia visam pasauliui, kad atėjo Nemirtingumo era, kad išsipildė Šv. Jono Jėzaus Kristaus mokinio pranašystė, kad mes esame Dievo vaikai, o Dievas yra Nemirtingas, tai ir Dievo vaikai yra Nemirtingi.

Ne aš padariau žmogų Nemirtingu, o Dievas Tėvas, o aš esu tik priemonė, per kurią praeina Dievo Tėvo Veikimo funkcija – Nemirtingumas.

Magas, Nusenęs/ atjaunėjantis/ pencininkas. Dvasių filosofas. A. B. Petrašiūnai, Pakruojo raj.

Laiškas neredaguotas. Registruotas 2007 04 04, Nr. 54.

&&&

Šiandien esu nedarbi. Man šis žodis reiškia nedarbinga. Mano močiutei nedarbus žmogus buvo nedarbštus žmogus, tinginys. Sakydavo ji: „Aušra tai va darbi, a Ramutė nedarbi“. Kai kalbėjau su Ričardu ausis į ausį apie blogumus ir kitokias būtybes, jis pasakė, kad geriausia, jog blogumai praeina. LRS buhalterė Alė Mylimienė (ak, visada žavėjausi jos pavarde), tualeto tarpduryje sutikusi Beną Januševičių, paklausė manęs, ar Beno kasa iš tikrųjų tokia ilga, – rodos, tokia nebuvo. Patvirtinau, kad ilga, tai paskui ji bandė pagriebti tris išplautus tualete ant stalo stovinčius puodelius. Ašen neleidau. O ūkvedžiui administratoriui Stasiui Gaidžiui pasakiau, kad Velykos labiau yra jo šventė nei visų kitų. Jis man riktelėjo: „Ok tu! Ok tu!“ Po to Ričardas Šileika Aušrai Kaziliūnaitei, Andriui Jakučiūnui, Dariui Pocevičiui ir man dovanojo Temzės upės smėlio iš Londono. Importuotojas: danas Gunnaras Madsenas, fasuotojas: lietuvis Ričardas Šileika. Kažkas pasiūlė į maišelius fasuoti Andriaus Jakučiūno spermą ir pardavinėti kartu su knyga „Tėvynė“. Prisiminiau, kad ant virtų velykinių kiaušinių galėsiu tepti garstyčias su krienais, kurias gavau knygų mugėje pirkdama Kęstučio Navako knygą.

2007 04 05

&&&

Iš telefoninio pokalbio:

– Kodėl, kai Tau paskambinu, Trimakas atsiliepia ir sako Trimakas?

– Tai nejaugi jis turi sakyti Šileika?

– Ne, jis galėtų tiesiog sakyti klausau.

2007 04 06

&&&

Paskambino kaimynė Birutė ir pasiūlė dažų, likusių nuo kiaušindažio. Mama paporino, kad pas mus remontas ir dujinė viryklė atjungta, tad nėra kur kiaušinių dažyti. Tai Birutė atsiuntė savo dukrą paimti kiaušinių (įdėjau dvidešimt) ir tuos kiaušinius mums nutepliojo pati. Atnešė krepšyje dailiai suguldytus. Mama sakė, kad už tai ją pasikvies gerti kavos. Aš tylėjau.

2007 04 09

&&&

Nuotrupėlės iš mano šešiamečio sūnėno monologų:

Šitas katinas taps kate tik per mano lavoną.

Kai užaugsiu, norėčiau būti didelis.

Visos didelės galvos yra biagos.

Saulė šviečia ir šviečia. Jei būčiau saulė, man nusibostų.

Dalykas, kurio nežinai, yra nežinonimas.

2007 04 09

&&&

Žaliųjų ežerų stotelė pavadinta Žaliūjų ežerų stotele. Kitoje pusėje užrašas taisyklingas.

2007 04 10

&&&

Ūkvedys Stasys dovanojo du kiaušiniu – mėlyną, su išdrožinėtomis gėlytėmis, ir žalią. Tuo, mėlynuoju, nusidažiau pirštus it rašalu – dabar visi žinos, kas suvalgė Stasio kiaušinį. Vienos bendradarbės dukra, pamačiusi filmą „Geišos išpažintis“, apsisprendė būti geiša. LRS bibliotekininkė Aurelija sakė, kad kranelį turi, o mes su Rasa neturim. Reikia, kad tas kranelis būtų atsuktas į Rytus, tada esą yra įjungiamas šildymas. Ašen pagalvojau, kad mano vienodi inicialai (V. K.) su Vytautu Kaziela, Vidmantu Kiaušu, Vytautu Karalium, Violeta Kelertiene, Vytautu Kirkučiu, Vladimiru Konovalovu, Valdemaru Kukulu. Reikėtų įkurti V. K.’uočių būrelį. Ričardas Šileika nudžiugo išgirdęs Aurelijos pamokymą nekalbėti juodraščiu beigi pasakė nekenčiąs kietųjų il ir al varduose Vilma ir Alma. Po to „Trečiam broly“ demonstravo savo naują mėlyną peilį (senąjį paliko Užutrakyje ant kelmo plenero metu atkimšdamas vyną), kuris atlieka visas funkcijas: pjauna, traukia pašinus ir kamščius, jame įmontuotas net dantų krapštukas. Pirktas už 46 Lt parduotuvėje „Armijai ir civiliams“, kurią nurodė Gintautas Trimakas. Už likusius iš penkiasdešimtinės keturis litus galima nusipirkti keturis kepalus batono. Neringa Abrutytė kalbėjosi su Marium Buroku dėl poezijos skaitymų beigi pasikeitė elektroniniais adresais spartesnei komunikacijai. Tuo metu Mariaus šalikas nuo palangės vangiai žvalgėsi pro langą į statybas ir moteris, o graikų kraujo turintis, bet graikiškai kalbėti nemokantis Konstantinas Gaitanži vangiai žvalgėsi į šaliką. Žemynos stotelėje kabėjo skelbimas „Visi skirtingi – visi reikalingi“. Eidama namo radau tokį moteriška rašysena brūkšteltą rašteliuką:

šalikėlis (raudonas) Vandai

pėdkelnės 20 denų

majonezas be nieko

jūros kopūstai

Tą naktį miegojau be pagalvės.

2007 04 11

&&&

Balandžio 12-oji – Kosmonautikos ir aviacijos diena. Šia proga dažniausias nuoskilų herojus Ričardas Šileika tarstelėjo, kad egzistuoja kompininkai ir kampininkai. Pamatęs, kaip aš masturbuoju mobilų telefoną, pasakė, kad nykštys visada buvo nedarbingas, o mobilus telefonas jį įdarbino. Dar kalbėjo apie gydytoją Meškaitę, kuri, deja, Ričardui jokios ligos nerado. Tuo metu vertėjas Juozas Mečkauskas–Meškela kitoje stalo pusėje gėrė kavą. Darius Šimonis susirinkusiems parodė iš vidinės kišenės išraustą kamščiatraukį ir paaiškino, kad pilką megztinį jis derina prie pilkų triusikaičių. Sutrikęs Marius Burokas pasiūlė išgerti už Kurtą Vonegutą. O tarpduryje sutiktas Rašytojų klubo vairuotojas Gintas Baranauskas pamokė, kad peilį visada reikia prisegti prie pakabučio, kad nepasimestų. Tą vakarą pirkau sąskaitos papildymo kortelę už 7 litus ir žemės riešutų.

2007 04 12

&&&

Penktadienis. Trylikta diena. Po penkių dienų LRS kaimynystėje atidarys naują prekybos centrą. Ak, išgąsdins šalia gyvenančius katinus.

2007 04 13

P.S. Įsipareigoju rašyti tęsinį. Paskalas, nuoskilas ir kitas legendas siųskite elektroniniu paštu vaivak@bamba.lt.

Bus daugiau