Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-20 nr. 3139

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
UGNIS
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Marcelijus Martinaitis.
VILNIAU, KAIME MANO…
41

POKALBIAI 
• „NEMUNUI“ – 40!13

KNYGOS 
• „GYVENIMO APOLOGIJA: NIETZSCHE’S TEORINĖS INTERPRETACIJOS“1
• „LIETUVOS VALDOVO DVARO PRABANGA XIII A. VIDURYJE–XVI A. PRADŽIOJE“1
• „DŽENTELMENAI IR ŽAIDĖJAI“1
• „LAKŠTINGALŲ NAKTIS“
• SĄŽININGŲ LIUDIJIMŲ KNYGA3
• Paulina Žemgulytė.
KNYGA KAIP TEATRALIŠKAS MOSTAS
• Karolis Baublys.
AR ANTANAS VIENUOLIS TĖRA UŽMIRŠTA KLASIKA
3
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Dorothea von Törne.
PILKASIS DELFINAS

DAILĖ 
 Rūta Taukinaitytė-Narbutienė.
VILNIAUS MENAS IR MENININKAI GRAFIKO AKIMIS
• Rita Mikučionytė.
NAUJOS IDĖJOS IR PROVOKACIJOS R. NOREIKAITĖS-MILIŪNIENĖS TAPYBOJE
• DAILĖS KONKURSAS „LIETUVOS LAIKAS“
• Beatričė Kleizaitė-Vasaris.
ALBINAS ELSKUS – MISTIŠKŲ VITRAŽŲ KŪRĖJAS
• MIKO J. ŠILEIKIO IR TEOFILIO PETRAIČIO PREMIJŲ DAILĖS KONKURSO „LIETUVOS LAIKAS“ NUOSTATAI

MUZIKA 
• Judita Žukienė.
JERONIMUI KAČINSKUI – 100
1
• Aušra Narvydaitė.
2007-ŲJŲ „SUGRĮŽIMAI“

TEATRAS 
• „BEMBILENDO“ PREMJERA
• IV TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „KARAKUMŲ ASILĖLIS 2007“1

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ22

PROZA 
• Justinas Bočiarovas.
PROST A
10

VERTIMAI 
• Ota Pavel.
KAIP AŠ SUTIKAU ŽUVIS

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• TOLSTANT NUO TIKROVĖS: APIE JEANO BAUDRILLARD’O FILOSOFIJĄ8

KRONIKA 
• TIKĖTI AR NETIKĖTI
• KAIP TAPAU ŠŠ1
• LMKA
• PRASIDEDA BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ
• EUGENIJUS MINDAUGAS BUDRYS
1925 02 16–2007 04 06

SKELBIMAI 
• KONKURSAS KALBOS PREMIJAI GAUTI
• LITUANISTIKOS TRADICIJŲ IR PAVELDO ĮPRASMINIMO KOMISIJA SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• Vaiva Kuodytė.
PAVASARINĖS NUOSKILOS
39

DAILĖ

VILNIAUS MENAS IR MENININKAI GRAFIKO AKIMIS

Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
„Vilniaus albumas. Sasiuvinis Nr. 1“. Antano Sutkaus šilkografija. 1959–2007

Atvykėliams iš toli Vilnius neretai atrodo mažas, kartais purvinas, kartais jaukus miestelis, o greta gyvenantiems lietuviams – judrus didmiestis. Kaip ir kiekvienas miestas, Vilnius turi unikalią dvasią, kurią pajunti jame gyvendamas, kai susipažįsti ne tik su miesto istorija ir gyventojais, bet ir savitomis spalvomis, kontrastais, greičiu, ritmu, kvapais... Per amžius daugelis menininkų mėgino tai įtaigiai pavaizduoti ar aprašyti. Šiandien yra konceptualesnių būdų kalbėti apie miestą meno kalba.

Kovą sostinės galerijoje „Kairė–Dešinė“ surengta šilkografijų paroda „Vilniaus albumas. Sąsiuvinis Nr.1“. Projekto kuratorius grafikas Kęstutis Grigaliūnas pristatė įvairių meno sričių vyresniosios kartos kūrėjų darbus. Parodoje dalyvavo dvidešimt Vilniaus menininkų, tarp jų tapytojai, skulptoriai, grafikai, fotografai, rašytojai, kompozitoriai, dailės kritikai. Parodą lydėjo nedideliu tiražu išleistas „Vilniaus albumas“, kuris buvo išdalintas parodos dalyviams bei rėmėjams. Grafikas K.Grigaliūnas ne tik atrinko kūrinius ekspozicijai, bet ir pats atspaudė juos šilkografijos technika. Parodoje akcentuojami technologiniai grafikos amato aspektai, meninės kalbos įvairovė, idėjų transformavimo galimybės. Tačiau ne mažiau svarbus yra ekspozicijos turinys: viskas sukasi triada miestas-menininkas-menas, todėl šie vienas kitą veikiantys ir lemiantys elementai tampa neatskiriami.

Praeityje sudaryti Vilniaus albumai skirtingai atskleidė miesto kultūrinio gyvenimo panoramą. XIX a. viduryje Jonas Kazimieras Vilčinskis išleido Vilniaus albumą, kuriame įvairiomis grafikos technikomis buvo įamžinti miesto kultūros paminklai, kraštovaizdžiai, žymūs žmonės ir istorinės scenos. Leidinio tikslas – dokumentuoti bei pabrėžti Vilniaus tapatumo ženklus, sudominti kultūros paveldu, žadinti patriotinius jausmus. Daugiau nei po šimtmečio kitokį Vilniaus sąsiuvinį sukūrė skulptorius Mindaugas Navakas. Jame dominavo subjektyvi urbanistinių erdvių interpretacija, individualus pokalbis su miestu: menininkas milžiniškais skulptūriniais objektais „komentavo“ konkrečią sostinės vietą.

K. Grigaliūno „Vilniaus albumas“ fiksuoja tam tikro laikotarpio (1957–2007 metų) Vilniaus meninį gyvenimą, tiksliau – tai, kas tarsi liko jo paraštėse, nubyrėjo per kūrybos procesą. Parodoje eksponuojami menininkų eskizai, užrašai, pastabos, paaiškinimai, natos, piešiniai yra ne mažiau svarbi jų kūrybos proceso grandis. Tai tarsi tiltas tarp minties ir užbaigto kūrinio, pirmojo sumanymo blykstelėjimo ir įgyvendinto, baigto darbo. Todėl šie kūriniai šiandien mums įdomūs kaip kūrėjo minčių, svarstymų, atradimų bei emocijų tėkmės fragmentai.

Nepaisant sąlyginio eskiziškumo ir vienijančios šilkografijos technikos, K. Grigaliūno „Vilniaus albume“ lengvai atpažįstame kiekvieno menininko braižą. Išsiskiria konceptualūs Marijos Teresės Rožanskaitės ar Roberto Antinio darbai, charakteringos Vlado Vildžiūno skulptūrų formos, monumentalios ir kartu gyvybingos Leopoldo Surgailio figūros, savita Petro Repšio mitologija ar nerimastinga Mikalojaus Povilo Vilučio linija. Atskiriame net ir tuos autorius, kurių kūryboje piešinys nėra svarbiausias ar nevaidina jokio vaidmens. Pavyzdžiui, „išversti“ į juodų linijų kalbą tapybiški Algirdo Petrulio ar Eugenijaus Antano Cukermano darbai, įsimintina Alfonso Andriuškevičiaus inicialų kaligrafija. O štai meninės fotografijos, galbūt todėl, kad yra arčiausiai „tikrovės“, atrodo dokumentiškesnės. Ar gali nepajausti istorijos dvelksmo, kai nuotraukose matai senus 7 dešimtmečio miesto autobusus ir afišas?

K. Grigaliūno „Vilniaus albume“ susikerta ir susilieja meno, kūrėjo ir miesto kasdienybė. Tai ne Vilnius mene, o menas Vilniuje. Į bendrą sąsiuvinį surinktus kūrinius vienija ne miesto vaizdai, o Vilniaus kultūros samprata. Nuobodžiaujantis dailės dėstytojas, kritikas, niurnantis rudenišką tekstą, poetas, žaidžiantis koliažo elementais, kompozitorius, įsukęs melodiją uždarame penklinės rate, fotografas, vartantis senas Vilniaus nuotraukas, tapytojas, fiksuojantis pro langą atsiveriančio peizažo kontūrus, skulptorius, raitantis regėtos vizijos fragmentą, grafikas, įsigilinęs į anatominio piešinio studiją... Tokia menininkų, gyvenančių ir kuriančių šiame mieste, bendruomenė.

Beveik visi parodos dalyviai sostinėje mokėsi ir subrendo kaip kūrėjai. Kai kurie jų čia dėsto, perduodami meno paslaptis jaunimui. Tai menininkai, kurie tarsi suaugo su šia vieta, tad visa jų kūryba, rodos, persismelkta Vilniaus atmosferos, spalvų, garsų ir kvapų. Antra vertus, meno kūriniai taip pat formuoja miesto veidą. Todėl Petro Repšio freskos, Vlado Vildžiūno skulptūros ir kiti meno objektai tampa neatsiejama kultūros paveldo ar miesto tapatumo dalimi. Be to, šios parodos darbų rinkinys atskleidžia ir subjektyvų grafiko K. Grigaliūno santykį su miestu, meno aplinka, kolegomis, jų kūryba.

Netrukus ekspozicija „Vilniaus albumas. Sąsiuvinis Nr.1“ keliaus į Klaipėdą, vėliau ketinama ją parodyti ir kituose Lietuvos bei užsienio miestuose. Nepamirškime, kad tai tik pirmasis sąsiuvinis, tad reikia tikėtis, kad ateityje pasirodys daugiau rinkinių. Kitų kartų dailininkų darbuose matysime kitą Vilniaus dvelksmą, nes laikui bėgant keitėsi miestas, žmonės ir meno samprata. Taip išryškės ne tik vietos, bet ir laiko dimensija, todėl atsiskleis dar platesnis vilnietiško meno spektras.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
6:25:37 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba