Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-20 nr. 3139

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
UGNIS
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Marcelijus Martinaitis.
VILNIAU, KAIME MANO…
41

POKALBIAI 
• „NEMUNUI“ – 40!13

KNYGOS 
• „GYVENIMO APOLOGIJA: NIETZSCHE’S TEORINĖS INTERPRETACIJOS“1
• „LIETUVOS VALDOVO DVARO PRABANGA XIII A. VIDURYJE–XVI A. PRADŽIOJE“1
• „DŽENTELMENAI IR ŽAIDĖJAI“1
• „LAKŠTINGALŲ NAKTIS“
• SĄŽININGŲ LIUDIJIMŲ KNYGA3
• Paulina Žemgulytė.
KNYGA KAIP TEATRALIŠKAS MOSTAS
 Karolis Baublys.
AR ANTANAS VIENUOLIS TĖRA UŽMIRŠTA KLASIKA
3
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Dorothea von Törne.
PILKASIS DELFINAS

DAILĖ 
• Rūta Taukinaitytė-Narbutienė.
VILNIAUS MENAS IR MENININKAI GRAFIKO AKIMIS
• Rita Mikučionytė.
NAUJOS IDĖJOS IR PROVOKACIJOS R. NOREIKAITĖS-MILIŪNIENĖS TAPYBOJE
• DAILĖS KONKURSAS „LIETUVOS LAIKAS“
• Beatričė Kleizaitė-Vasaris.
ALBINAS ELSKUS – MISTIŠKŲ VITRAŽŲ KŪRĖJAS
• MIKO J. ŠILEIKIO IR TEOFILIO PETRAIČIO PREMIJŲ DAILĖS KONKURSO „LIETUVOS LAIKAS“ NUOSTATAI

MUZIKA 
• Judita Žukienė.
JERONIMUI KAČINSKUI – 100
1
• Aušra Narvydaitė.
2007-ŲJŲ „SUGRĮŽIMAI“

TEATRAS 
• „BEMBILENDO“ PREMJERA
• IV TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „KARAKUMŲ ASILĖLIS 2007“1

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ22

PROZA 
• Justinas Bočiarovas.
PROST A
10

VERTIMAI 
• Ota Pavel.
KAIP AŠ SUTIKAU ŽUVIS

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• TOLSTANT NUO TIKROVĖS: APIE JEANO BAUDRILLARD’O FILOSOFIJĄ8

KRONIKA 
• TIKĖTI AR NETIKĖTI
• KAIP TAPAU ŠŠ1
• LMKA
• PRASIDEDA BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ
• EUGENIJUS MINDAUGAS BUDRYS
1925 02 16–2007 04 06

SKELBIMAI 
• KONKURSAS KALBOS PREMIJAI GAUTI
• LITUANISTIKOS TRADICIJŲ IR PAVELDO ĮPRASMINIMO KOMISIJA SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• Vaiva Kuodytė.
PAVASARINĖS NUOSKILOS
39

KNYGOS

AR ANTANAS VIENUOLIS TĖRA UŽMIRŠTA KLASIKA

Karolis Baublys

[skaityti komentarus]

Balandžio 6 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas surengė mokslinę konferenciją, skirtą Antano Vienuolio-Žukausko 125-osioms gimimo metinėms; konferencijos pavadinimas provokuojantis – „Antanas Vienuolis – užmiršta klasika?“. Pranešimus skaitė visas pulkas literatūrologų: Jūratė Sprindytė, Algis Kalėda, Eugenijus Žmuida, Nerijus Brazauskas, Loreta Jakonytė, Loreta Mačianskaitė, Rimantas Skeivys, Irena Baliulė, Imelda Vedrickaitė; diskusijose dalyvavo Aušra Jurgutienė, Gintarė Bernotienė, Virginijus Gasiliūnas.

Įžangos žodį tarusi Jūratė Sprindytė prisipažino, kad konferencijos idėja kilo spontaniškai, ilgai dvejota, ar apskritai ją rengti. Kodėl Antanas Vienuolis nepateko į šimto iškiliausių lietuvių rašytojų ratą? Kuo jo kūryba gali būti aktuali šiandien? Pasak J. Sprindytės, sovietmečiu A. Vienuolis išties buvo „išpūstas“, pripažintas kaip pažangus internacionalas. Jis buvo parankus stalinistinei kritikai, todėl jo recepcija šiuo laikotarpiu ir buvo suformuoti. Išrankesnį kritiką A. Vienuolio kūryba trikdo atviru veiksmingumu, sentimentalumu, tendencingumu. Kyla prozos savarankiškumo klausimas: ryški rusų literatūros, ypač A. Čechovo, įtaka.

A. Čechovo novelistikos įtaką A. Vienuolio prozai ryškino ir Loreta Mačianskaitė. Ji pabrėžė, jog A. Vienuolis nesukūrė savo novelės modelio, bet pritaikė A. Čechovo novelės modelį lietuviškai tematikai. Tematikos požiūriu A. Vienuolis novatoriškas – pradėjo inteligentijos temą. Aptardama kritiką, skirtą šiam autoriui, literatūrologė teigė, jog per pastaruosius 25 metus nebuvo parašyta jokios rimtesnės studijos, tik keletas memorialinių leidinių. B. Katinienės knyga „Atodairų vasara. Atsiminimai apie Antaną Vienuolį“ (2002) atskleidžia rašytoją kaip ribotą ir mažai apsiskaičiusį. A. Vienuolio kultas sovietmečiu įdomus literatūros sociologijos požiūriu.

Irena Baliulė, analizuodama literatūros ir ideologijos santykį, aptarė A. Vienuolio „Puodžiūnkiemį“ kaip tarybinės literatūros klasiką. Literatūrologė palygino dvi romano redakcijas – žurnalinę 1949-ųjų ir 1952-ųjų. Normatyvinės literatūros sąvoka, atsiradusi sovietmetį gretinant su klasicizmu, didaktine literatūra, vartojama kalbant apie ankstyvąjį sovietmečio periodą; normatyvinė literatūra pirmiausia siejama su ideologija. Pasak I. Baliulės, žurnaliniame „Puodžiūnkiemio“ variante regimas atotrūkis nuo normatyvinės literatūros.

Ilgą laiką lietuvių literatūrologijoje buvo nutylimas romanas „Viešnia iš Šiaurės“. Loreta Jakonytė pranešimą „Viešnia iš Šiaurės“ ir XX amžiaus pirmosios pusės populiarioji literatūra“ pradėjo prieš­taringa minėto romano recepcija: autorius į romaną dėjo daug vilčių; eiliniam egzaltuotam skaitytojui romanas patiko, tačiau rimta kritika jį apibūdino kaip banalo, ašaringą. Literatūrologės teigimu, romane ryškūs to meto populiariosios kultūros ženklai.

Imelda Vedrickaitė pranešime „Turistinė kelionė į Rojų. Antano Vienuolio kelionių apybraižos“ teigė, kad kelionių apybraižos – tam tikri opusai, kuriuose per autorių kalba pati kalba; jos pavojingai artimos kičui, nuo jo gelbsti ironija. Rojus – utopija, kurios ieškojo nacionalsocializmas, komunizmas. A. Vienuoliui itališkasis fašizmas atrodė patrauklus. Jo kelionės tikslas – utopinė idealybė, kur baigiasi istorija. Rojus, anot prozininko, įmanomas tik Lietuvoje. Mitologizuodamas Rojaus vaizdinį, per ironiją A. Vienuolis jį suproblemina.

Algis Kalėda atkreipė klausytojų dėmesį į A. Vienuolio istorinį romaną „Kryžkelės“. Eugenijus Žmuida aptarė kenčiančios Madonos vaizdinį. Nerijus Brazauskas, remdamasis M. Buberio dialogo koncepcija (už ką buvo sukritikuotas), gilinosi į dialogą Antano Vienuolio prozoje.

Konferencijai einant į pabaigą, kilo ir diskusijų. J. Girdzijauskas nesuprato J. Sprindytės raginimo būti kritiškiems, profesoriaus teigimu, svarbiausia ne kritikuoti, o suprasti, kritika tėra šalutinis dalykas. A. Jurgutienės manymu, būtent supratimas ir sukelia diskusijų, nes kiekvienas tekstą suvokia savaip. Pasak J. Sprindytės, kritikuoti galima ne tik patį A. Vienuolį, bet ir jo kritikus. Kritiškai įvertindama konferenciją, J. Sprindytė pažymėjo, kad per mažai įsigilinta į sovietmetį, jo aplinkybes.

Paskutiniai konferencijos akcentai – režisieriaus Arvydo Liorančo filmo „Antanas Vienuolis“ (1999) peržiūra ir... vynas.

 

Skaitytojų vertinimai


37463. Karolio Baublio fanklubas2007-04-26 01:02
Oi! Kas čia ŠITĄ įleido?

37489. fanklubo narys2007-04-27 00:56
..Kur tik Karolis kelia koja - ten vynas liejasi!..

37498. NN2007-04-27 14:31
Kritikuoti reikia ne Vienuolį, bet Sprindytę, kuri pastaruoju metu kaip koks Dievas griebiasi visus sustatyti į lentynėles. Kad tik šiuolaikiniai grandai parašytų tokių puikių apsakymų kaip Vienuolis...

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
6:25:27 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba