Ey, hey, na pažaiskim,
kad likimas tokia tik pakuotė:
jei mažas pigus esi –
pagaminę pakuoja
hey! – įvynioja
į jau išspręsto kryžiažodžio lapą
vos pasimuistai, ey hey
raidę alkūne užkliudęs –
sukrunta kad tekstas!
ak, kaip virpa tratėdami žodžiai!
ajaj, nežiūrėk į žvaigždėlapį –
virš galvos tiktai raidžių kilpelėm
sąvokos susagstytos,
eyyy, heyy, į kokį
kryžiažodį įvyniota esi,
maža išsigandus daiktele,
po krintančių žodžių –
tikrinių vardų –
kruša?
Šaligatvis
Šeštadienio rytą
siaura šaligatvio juosta
apauga kavinių skėčiais
įskyla „chez Bernard“ staliukai
ir prasikala
žaliakotės vyno tulpelės
kvepia linguojamos
čia kulkšnys kryžiuojamos
pokalbiui ir balti kaklai įsitempia
po trumpais perlų pasaitėliais
ir rudi kaklai įsitempia
po netikro armani gniaužtais
ir raudonus kaklus petnešų čiuptuvai įtempia
čia pudelis vizga prie gėlėtos šlaunies
dabar yra amžinas šeštadienio rytas
dar miega visai nusilakstę bėgikai
tad nešnara žvyro lietus man į plaukus
kai kreidelėm gula
grub
lėtos
istorijos
prie spar
čiai plinkan
čio krūmo
Neviltis, kokia tu neviltis. Kodėl visi literatūriniai neregiai viens per kitą dabar įsikando tą "ką matau, tą dainuoju"? Pavydu, kad kiti mato?... Reto kvailumo pa(si)reiškimai.
Autorė ne gina, o išaiškina nesupratingųjų miniai. Nes jie nieko nepuola, jie tik iš visų pusių, net iš apačios ir iš paties aukščiausiojo viršaus apžiūri, paglosto, patuksena. Ten, kur skamba dusliai - viskas gerai, kur skardžiai - gali būti ertmių. Ertmėse būna oras, kuris lengvesnis už daug ką, ir dėl to to daug ko gali būti išstumtas. Ertmėse gali apsigyventi nesusipratimai, kurie vaiposi ir šaiposi iš nesusipratėlių. Autorė juos išaiškina, ir nesusipratimai tampa aiškesni, nuščiūva ir bent jau tam kartui prityla. Ir toliau sau gyvena ertmėse, nes jiems ten gera, šilta ir perspektyvu. Jie maitinasi išaiškinimais.