Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2007-04-20 nr. 3139

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• Kerry Shawn Keys.
UGNIS
37
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LR KULTŪROS LAIDOS

SIC! 
• Marcelijus Martinaitis.
VILNIAU, KAIME MANO…
41

POKALBIAI 
• „NEMUNUI“ – 40!13

KNYGOS 
• „GYVENIMO APOLOGIJA: NIETZSCHE’S TEORINĖS INTERPRETACIJOS“1
• „LIETUVOS VALDOVO DVARO PRABANGA XIII A. VIDURYJE–XVI A. PRADŽIOJE“1
• „DŽENTELMENAI IR ŽAIDĖJAI“1
• „LAKŠTINGALŲ NAKTIS“
• SĄŽININGŲ LIUDIJIMŲ KNYGA3
• Paulina Žemgulytė.
KNYGA KAIP TEATRALIŠKAS MOSTAS
• Karolis Baublys.
AR ANTANAS VIENUOLIS TĖRA UŽMIRŠTA KLASIKA
3
• NAUJOS KNYGOS1

LITERATŪRA 
• Dorothea von Törne.
PILKASIS DELFINAS

DAILĖ 
• Rūta Taukinaitytė-Narbutienė.
VILNIAUS MENAS IR MENININKAI GRAFIKO AKIMIS
 Rita Mikučionytė.
NAUJOS IDĖJOS IR PROVOKACIJOS R. NOREIKAITĖS-MILIŪNIENĖS TAPYBOJE
• DAILĖS KONKURSAS „LIETUVOS LAIKAS“
• Beatričė Kleizaitė-Vasaris.
ALBINAS ELSKUS – MISTIŠKŲ VITRAŽŲ KŪRĖJAS
• MIKO J. ŠILEIKIO IR TEOFILIO PETRAIČIO PREMIJŲ DAILĖS KONKURSO „LIETUVOS LAIKAS“ NUOSTATAI

MUZIKA 
• Judita Žukienė.
JERONIMUI KAČINSKUI – 100
1
• Aušra Narvydaitė.
2007-ŲJŲ „SUGRĮŽIMAI“

TEATRAS 
• „BEMBILENDO“ PREMJERA
• IV TARPTAUTINIS LĖLIŲ TEATRŲ FESTIVALIS „KARAKUMŲ ASILĖLIS 2007“1

POEZIJA 
• AGNĖ ŽAGRAKALYTĖ22

PROZA 
• Justinas Bočiarovas.
PROST A
10

VERTIMAI 
• Ota Pavel.
KAIP AŠ SUTIKAU ŽUVIS

MENO DIS/KURSE/ AKTYVIOS JUNGTYS 
• TOLSTANT NUO TIKROVĖS: APIE JEANO BAUDRILLARD’O FILOSOFIJĄ8

KRONIKA 
• TIKĖTI AR NETIKĖTI
• KAIP TAPAU ŠŠ1
• LMKA
• PRASIDEDA BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ
• EUGENIJUS MINDAUGAS BUDRYS
1925 02 16–2007 04 06

SKELBIMAI 
• KONKURSAS KALBOS PREMIJAI GAUTI
• LITUANISTIKOS TRADICIJŲ IR PAVELDO ĮPRASMINIMO KOMISIJA SKELBIA1

DE PROFUNDIS 
• Vaiva Kuodytė.
PAVASARINĖS NUOSKILOS
39

DAILĖ

NAUJOS IDĖJOS IR PROVOKACIJOS R. NOREIKAITĖS-MILIŪNIENĖS TAPYBOJE

Rita Mikučionytė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Rasa Noreikaitė-Miliūnienė. „Agresyvus natiurmortas“. 2006. Drobė, aliejus

Dar neseniai greta oficialių reprezentacinių parodų salių buvo mėgstami nedideli kultūros institucijų koridoriai ar fojė. Neretai „tyliojo modernizmo“ laikais čia galėjome matyti oficialiai dailei oponuojančius kūrinius. Šiandien situacija pasikeitė. Plečiantis meno rinkai, net prestižinėse dailės galerijose kartais gali pamatyti anaiptol ne pačius meniškiausius kūrinius. Kai autorius tik moka už galerijos sales, jo darbų kokybė nėra lemiamas parodos kokybės faktorius.

Viena ekspozicinių erdvių, kurioje galima pastebėti teigiamas praeities tendencijų sankirtas, yra dailės galerija, įsikūrusi Vilniaus baldų ir interjero salone „Dalia“. Prieš ketverius metus čia atidaryta galerija sėkmingai funkcionuoja. Pažymėtina, kad menininkui ekspozicinio ploto nuoma nieko nekainuoja, be to, salonas rūpinasi reklama ir parodos atidarymo fiesta. Tai galbūt vienas retesnių atvejų, kai matome tikros meno mecenatystės apraiškas. Meno parodų kokybės klausimais rūpinasi galerijos direktorė dailėtyrininkė Vaida Ščiglienė. Dominuojanti galerijos veiklos kryptis – personalinės parodos, pristatančios žymių ir debiutuojančių menininkų kūrinius. Greta rengiamos ekspozicijos, susijusios su menu interjeruose: tai – monumentalios dailės kūriniai, kuriems eksponuoti užtenka ir galerijos erdvės, ir patalpų aukščio.

Iki gegužės 11 d. baldų ir interjero salone „Dalia“ (Žirmūnų g. 70) įsikūrusioje dailės galerijoje matysime jaunesniosios kartos tapytojos Rasos Noreikaitės-Miliūnienės (g. 1969) kūrinius. Šią autorę daugelis turbūt prisimena iš kelių specifinių projektų, 2002–2006 metais įgyvendintų „Naujųjų skliautų“ galerijoje, Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose ir Lietuvos geležinkelių muziejuje. Daugelis vertina Rasos Noreikaitės-Miliūnienės pedagoginį talentą, ji dėsto Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykloje ir J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Žavi jos, kaip dailėtyrininkės, sugebėjimai: ji nuolat recenzuoja Vilniaus dailės akademijos absolventų darbus. Neatsitiktinai tapytoja, VDA menų magistrė, pirmaisiais metais šioje aukštojoje mokykloje studijavo meno istoriją. Balandžio mėnesį šios menininkės darbus galime pamatyti ir jaunosios kartos tapytojų parodoje „Arkos“ galerijoje, ir „Monologuose“ – Šiuolaikinio meno centre.

Ekspozicija „Dalios“ dailės galerijoje – penktoji personalinė R. Noreikaitės-Miliūnienės paroda. Autorės kūryboje ypač reikšmingi meniniai projektai, susiję su seniausia, 1858–1915 metais populiariausia Lietuvoje Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atkarpa. Juos padėjo įgyvendinti Lietuvos geležinkelių muziejus. R. Noreikaitės-Miliūnienės žvilgsnis tarsi koncentruojamas į dvi minėtos geležinkelio atšakos stotis. Tai Pavilnys ir Naujoji Vilnia. Parodoje eksponuojamuose kūriniuose pateikiami ne dokumentalūs, fotografiniai šių vietų atvaizdai, bet siekiama parodyti socialinius ir istorinius pasirinktų objektų pjūvius. 2004 m. projektas „Pavilnys istorijoje ir drobėse“ inspiravo R. Noreikaitę-Miliūnienę sukurti paveikslų ciklą „Pavilnio laiko sluoksniai“. Kiekviename kūrinyje tapytojai svarbūs trys idėjų klodai: istorinė kraštotyrinė medžiaga, konkretūs Lietuvos geležinkelių muziejaus eksponatai (prieškarinis telefono aparatas, caro laikų Vilniaus geležinkelio stoties viršininko rašalinė, tarpukario geležinkelio darbuotojų dokumentai, XX a. pradžios rusiškų bei vokiškų bėgių profiliai ir pan.) ir realūs peizažai su išlikusiomis istorinėmis detalėmis. Iš 2006 m. įgyvendinto projekto „Naujoji Vilnia pro traukinio langą“ parodoje matome tris egzotiškų pavadinimų paveikslus: „N. Vilnia: Feodosija. Exmodel“, „N. Vilnia: exkinoteatr“ ir „N. Vilnia: exvagonpočta“. Vaizdavimo objektai yra ne tiek matyti pro traukinio langą, kiek susiję su asmeniniais įspūdžiais – prisiminimais apie buvusią VDA pozuotoją, kadaise klestėjusį kino teatrą, funkcijos nekeičiančius vagonus.

Naujas, prieš metus pradėtas ir iki šiol tapomas ciklas – „Nusivylusios namų šeimininkės“. Vienas jo atsiradimo impulsų – žiniasklaidoje publikuotos populiaraus serialo recenzijos, anotacijos, kuriose bandoma moterį sulyginti su modernia sidabro spalvos buitine technika. Autorė pateikia savo versiją, tapydama lietuviškos buities natiurmortus, kuriuose moteris suvokiama kaip daiktas. Ekspozicijoje išsiskiria ir egzistencinės temos darbų ciklas su paukščiu. Tai tarsi individuali autorės sandūra su kasdienybės realijomis, kurios, jos teigimu, dažnai susijusios su dailės dėstymo rutina.

R. Noreikaitės-Miliūnienės kūry­ba savitai tęsia lietuvių koloristinės mokyklos tradicijas, kurios siejamos su Antano Gudaičio, Vlado Eidukevičiaus, Kosto Dereškevičiaus, Arvydo Šaltenio tapyba. Jos darbams būdinga logiška, konstruktyvi, tvirtai suręsta kompozicija, gilus sodrių spalvų koloritas, tirštų, neretai faktūriškų potėpių ritmika. Tapyba šiai menininkei yra „svaiginantis paieškų procesas ir įprotis, saviraiška ir hedonizmas, šventenybė ir balastas, naujos idėjos ir perspektyvos, amatas ir gyvenimo būdas, pedagoginė veikla ir profesija“.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 10 iš 10 
6:25:19 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba