Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-14 nr. 2941

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ONĖ BALIUKONĖ41
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE14

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŽIEVIŲ ŽYDĖJIMAS KAUNE
• KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS - TEATRO MENININKAMS
• Kazys Almenas.
KAM TOKIŲ KNYGŲ REIKIA?
4

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1
• INGEBORG BACHMANN1

PROZA 
• Skiriu dailininkui M.O..
LORETA GRAŽINA LATONAITĖ

ESĖ 
• ALIS BALBIERIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ULISAS3
• Tomas Sternsas Eliotas.
ULISAS: TVARKA IR MITAS
• BABILONAS ILGISI LIETUVIŲ BALSO

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
R.KMITOS "UPĖS MATAVIMAS"
1
• GINTArė BERNOTIEnė.
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ
1
• AŠ MOKU AUGTI1
• BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ
• ŽEMĖ PO JOS KOJOMIS2
• PIEVAGRYBIŲ TESTAMENTAS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
LIETUVOS NOSTALGIJA
1
• Pillė Veljataga.
"AKADEMIKAI" VILNIUJE
• Romualdas Alekna.
MŪSŲ LAIKMETIS IR VITRAŽAS
9

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS
1

NAUJI FILMAI 
• "ČIA IR DABAR: KINAS"

REGIONŲ KULTŪRA 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
PRABILUSI ŽEMĖ
• "VARPAI" SKELBIA SUKAKTUVES

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis 
• APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS
• KAUNO JAUNIMO KAMERINIO TEATRO SĖKMĖ
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
NILO ŽEMĖS BALSU
8
• Algis Uždavinys.
MEDITACIJOS MUZIKINE TEMA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
 KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA
• Liudas Statkevičius, Evelina Bondar.
MENAS. ŠVĘSTI. GIMTADIENIS.
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
APIE KĄ SKAMBA REGGAE?
19

ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS 
• Sondra Simanaitienė.
STIPRIAU NEI GRIPAS
1
• Rolanda Lukoševičienė, dienraščio "Klaipėda" žurnalistė.
"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ
2

KRONIKA 
• Juozas MarcinkevičIus.
TRYS RADIJO TEATRO PREMJEROS PER VIENĄ GAVĖNIĄ
1
• WWW KOMENTARAI1

DATOS 
• Gražina Narbutaitė.
VYDŪNAS IR ŠIAULIAI

PAŠTAS 
• "ANGELAY LŪPOMIS BĖGIOJA…"10

DE PROFUNDIS 
• KO BIJO LIETUVOS INTELEKTUALAS…2
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS

JAUNIMO PUSLAPIS

KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA

[skaityti komentarus]

iliustracija

Visiems žinoma, kad valstybės valdovo asmeninės pažiūros, išsilavinimas ir sąmoningumo lygis turi nemažą įtaką to laikmečio kultūriniam vystymuisi. Tai ypač akivaizdu absoliučios monarchijos atveju. Laimei - sako korėjiečiai - jų šalis kartą turėjo protingą karalių, kuris paskatino senąją Korėją pražysti visom spalvom.

Karalius Sedžongas, valdęs Čoson dinastijos laikais, nuo 1418 m. iki 1450 m., ir šiandien garbingai minimas už savo gabumus bei nuopelnus įvairiausiose kultūros srityse. Subūręs mokslininkų grupę, karalius sudarė ir įvedė korėjietišką alfabetą (han-gul), bei, kiekvienam tautiečiui lengvai išmokstamą, rašymo sistemą.

Seidžongui priklauso pirmas pasaulyje kritulių kiekio matuoklis (daug dėmesio buvo skirta žemės ūkiui, o tuo pat metu ir "nežemiškai" sferai), karalius skatino mokslininkus išrasti ir tobulinti astronominius prietaisus, patobulino laiko skaičiavimo įrangą bei kalendorių, taip pat išrado muzikos užrašymo sistemą, gamino muzikos instrumentus, grojo, ir pats išliko iki šiol pripažįstamu kompozitoriumi.

Karalius Sedžongas laikė save kinų išminčiaus Konfucijaus pasekėju ir tikėjo, kad valdovo moralinė pareiga užtikrinti kiekvieno paprasto piliečio švietimą bei gerovę. Valdančioji Čoson dinastija pripažino konfucionizmą savo valstybine filosofija, todėl labai rimtai įsigilino į muziką - ji buvo esmine Konfucijaus pasekėjų ideologijoje. Jiems muzika reiškė asmenybės ugdymo būdą, visuomenės tobulinimą ir teisingo tarpusavio santykių užtikrinimą, ji ne tik gerai nuteikdavo klausytoją, bet ir nurodydavo pozityvias mintis. "Bloga", prasto skonio muzika panardina žmones į chaosą ir veda šalį į pražūtį. "Gera" muzika , tobula "ritualinė muzika" (ye-ak) , skamba, kad pakylėtų žmones link dvasinių aukštumų, kuriant sveiką socialinę aplinką. "Begėdiškos", "žalingos" muzikos buvo iš viso atsisakyta.

Karalius Sedžongas tikėjosi atkreipti žmonių dėmesį į "gerąją" muziką ir taip pakeisti visuomenės skonį bei papročius, kad valstybė suklestėtų. Buvo manoma, kad prieš tai valdžiusioji Koryjo dinastija žlugo kaip tik todėl, kad leido įsiviešpatauti "ydingai", prasto skonio muzikai.

Suvokdamas, kad muzikos estetinė vertė ir poveikis priklauso nuo jos skambesio, karalius Sedžongas įvedė "teisingą" tonaciją (hvangjong), kurią užtikrino jo pagaminta bambukinė fleita. Įdomu, kad ta pati fleita tapo ir valstybiniu ilgio mato etalonu, o sorų kruopų kiekis, telpantis į dūdelės vidų - svorio matu. Puikus pavyzdys, kaip sumaniai muzika buvo integruota į tuometinį korėjiečių kasdieninį gyvenimą. O kaip teisingai karaliui pavyko nustatyti tonaciją, vadinamą "visų garsų pagrindu", galėjo parodyti tik laikas.

Dėl ankstesnės politinių sistemų kaitos, mongolų invazijų bei kitų neramumų, šalyje didelė dalis iki Sedžongo žinomų muzikos instrumentų buvo prarasti arba nebenaudojami, tad švietėjiškas karalius išvystė naujų instrumentų gamybą būsimos klasikinės korėjietiškos rūmų muzikos (A-ak) ansambliams. Jos atlikimui skirti instrumentai skirstomi į aštuonias kategorijas pagal medžiagą iš kurios jie gaminami: metalas, mediena, molis, medvilniniai siūlai, bambukas, išskobti moliūgai ir oda. Šių kategorijų ištakos - yin ir yang kosmogoniniai principai, bei "Permainų knyga".

Medžiagos gaminant muzikos instrumentus būdavo kruopščiai atrenkamos, o dažnai ir nelengvai atrandamos. Pavyzdžiui, akmens varpelių (pyongdžong) gamybai reikėjo įtin aukštos kokybės akmens, kurio korėjiečiai neturėjo. Taip sutapo, kad šalia Seulo buvo atrastas reikalingas akmuo, suteikęs galimybę realizuoti sumanymą. To meto dokumentuose minima, kad akmuo atrastas kaip tik reikiamu metu tikriausiai dėl karaliaus didelio troškimo pagelbėti muzikos vystymuisi, įkvėpusio patį dangų. Ta proga buvo pagamintas pakankamas kiekis pyongdžongų (akmeninių plokštelių-varpelių) ir jais sugrota rūmuose. Karalius pastebėjęs, kad vedančioji tonacija šiek tiek per aukšta. Instrumentą meistrai patobulino - reikalingas garsas buvo išgautas. Pasakojimas liudija korėjiečių pasididžiavimą savo valdovo muzikine klausa. Sedžongas buvo geras muzikantas, mėgdavo ir pats taisyti instrumentus, parašė ir užsakė naujų kūrinių, kurie ilgai liko populiarūs. Karaliaus įvestas ritminis gaidų žymėjimo būdas čongganbo, drauge su vakarietiškuoju, iki šiol naudojamas Korėjoje.

Sedžongo laikais Korėją vis dar labai įtakojo Kinijos kultūra ir filosofija. Tai buvo susieta ir su kinų muzikos paplitimu šalyje. Karaliui pakeitus muzikinę sistemą ir išpopuliarinus savus muzikos instrumentus, naujus autorinius kūrinius, nors ir panaudodamas kinietiškus modelius, įkvėpė laisvą korėjietišką dvasią. Vienas iš tokios, tautiškumą puoselėjančios, politikos pavyzdžių buvo įsakymas pakeisti kinišką protėviams skirtų apeigų muziką korėjietiška: "Mūsų protėviams patiko korėjietiška muzika, tad neišmintinga jiems skirti kinišką. Pageidautina ją pakeisti korėjietiška, kuria prieš mirtį žavėjosi mūsų protėviai". Šis požiūris Korėjoje gyvas iki šiol.

Korėjos muzikos instrumentai pasižymi tuo, kad dažniausiai gaminami iš augalinės kilmės medžiagų. Tradicinių styginių instrumentų gamybai nenaudojamas metalas - dauguma stygų gaminamos iš šilko. Kadangi medis yra minkštesnis ir lankstesnis, tai iš medinių muzikos instrumentų išgaunamas garsas atitinkamai švelnesnis bei šiltesnis. Šis faktas įtakoja instrumentų gamybos būdus, labiau atitinkančius korėjiečių mentalitetą. Žmogus nupjauna bambuką ir paverčia jį fleita, vadinama taegum ar tanso, taip tarsi išsaugodamas gamtos gyvybę, tuo tarpu metaliniai muzikos instrumentai yra toliau nuo gamtos.

Styginiai instrumentai dažniausiai skirstomi pagal grojimo būdą: vienais grojama pasitelkus griežiklį, kitais - tampant stygas. Korėjiečiai aukštai vertina pastaruosius - manoma, kad protėviams patiko kaip tik šiais instrumentais atliekama muzika dėl ypatingo "tuščios erdvės" skambesio. Jais išgauta vadinamoji "tylos rauda", įtin mėgstama solinių pasirodymu metu, pasižymi lėtumu, kuomet paskutinį gaidos krustelėjimą palydi tolstančio garso vibracija ir tyla. Tai, kas lieka po stygos užkabinimo - švelnus plaukiantis virpesys ir tyla - Korėjoje vertinama tiek pat, kiek ir pats garsas. Šis efektas sudaro tradicinės korėjiečių muzikos esmę. Panašus fenomenas būdingas ir tapybai. Visuomet paliekama pakankama erdvė kontempliacijai ir vaizduotei.

Jei klausytojas to nesuvokia, jam atrodo, kad šešiastygės citros komun-go muzika tėra melodijos nuotrupos. O korėjietis sako: "Didis džiaugsmas slypi po garso užgimusioje erdvėje. Kalnų šventykloje suskambusio varpo skambesys siekia visatos viršūnę. Komun-go tyla paskleidžia žmogaus sąmonę neaprėpiamame vaidzuotės peizaže."

Viena pagrindinių korėjiečių meno teorijos principų yra yin ir yang principas. 12 vienos oktavos natų suskirstytos į 6 yin ir 6 yang , kurie vėl suskirstyti į 12 mėnesių. 5 pagrindiniai garsai prilyginti 5 elementams (metalas, medis, vanduo, ugnis ir dirva) arba 5 spalvoms, 5 skoniams, 5 dorybėms ir 5 žmogaus kūno gyvybiniams organams. Pagal istorinius šaltinius, kayagum buvo pagamintas remiantis giminingu kinų instrumentu. Apvali rezonansinė dėžė simbolizuoja dangų, jos dugnas - žemę, 12 stygų - 12 mėnesių, o ertmė - 6 kryptis: šiaurę, pietus, rytus, vakarus, viršų bei apačią. Tokia instrumento konstrukcija akivaizdžiai susijusi su pasaulėžiūra, kaip ir mušamieji instrumentai čuk bei eu. Medinio grūstuvo pavidalo čuk visuomet dažomas mėlynai ir laikomas rytų pusės kairėje, iš kur pateka saulė.

Eu - imituojantis tigrą, gulintį ant dėžės, dažomas baltai ir statomas vakarų dešinėje, kur saulė leidžiasi. Čuk skambesys kaip signalas pradėti kūrinį, eu pakartoja čuk melodiją gale ir užbaigia koncertą. Abu instrumentai įsijungia į grojimą tik po vieną kartą.

Parengė Vytautas Vilimas,

Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Orientalistikos skaitykla

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
6:22:53 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba