* * *
Ši tuštumos pilnatvė -
Daugybės mėnulių pilnatys,
Tūkstančių saulių tekėjimas...
Į vakar lig dugno išsemtas įsčias
Vėl plūsta vaisingi vandenys:
Prakeiktas Šventasis Pavasaris!
Vienatvė - tačiau pro minią
Viduramžių miesto gatvėse
Skaisčioji dama ir taurusis riteris
Tiesiasi, lenkiasi vienas į antrą
Žibuoklinėmis aureolėmis:
Įmanoma Neįmanomybė?
Ir pagaliau susiliečia
Vos vos, atsargiai, drovėdamies -
It alchemiko siela su filosofiniu akmeniu
Kūno ir dvasios, laiko ir amžinatvės
Neatšaukiamose jungtuvėse...
Pirmasis įspūdis - painu. Žodžiai tokie nelankstūs, junginiai tokie, na, nesinori sakyt, jog dirbtini, bet kažkokie nenatūralūs, ilgi, norėtųsi talpesnio žodžio. Stengiamsi šokiruoti kontrastingais įvaizdžiais - tuštumos pilnatvė, įmanoma neįmanomybė. Viskas kažkur jau girdėta, kažkur ir kažkieno jau išjausta. Kuriamas nesamo ar esamo, taciau mutavusio pasaulio vaizdas, lyrinis subjektas toj mutacijoj pasiklydęs, mutacijoj kurią sukėle jo paties pasąmone. Skaitant nėra to stebuklingojo pojūčio, kuris užplūsta perskaičius tikrai gerą eilėraštį, nėra ir tiek... ir turbūt nieko čia nepadarysi, taip jau yra, kad poezija arba turi stiprios vidinės energijos, arba ne, išraiška nėra taip jau svarbu ...
Sunku suvokti kas kur, kam kas!? Eilutės, tarsi, atskiros mintys, atskiri veiksmai. Nėra eilėraščio vientisumo - pastovaus, gilaus jausmo. Atminkime, paprastume tobulumas. Kam tiek imantrybių??
... Drasu...
...gime "produktas", kuri poetas(e) uzaugino savyje ir "drovedamasis" isleido is "issemtu isciu" i gyvenima "zvaigzdetoje transmutacijoje"...Uch...
Zmogus pasake, tai ka norejo pasakyti. Gerai, kai yra ka pasakyti, o svarbiausia - kur?
Linkiu, kad "Sventasis pavasaris" "ikveptu" poetui(ei) sielos atgimima
Bičiuliai,nepaSTEbėjot "prakeikto Šventojo pavasario"? One Baliukonę (tada Baliukonytę) sovietiniais laikais puolė "skaitytojai",visokie "inžinieriai" ir kiti.Visi kaltino ją nesuprantamumu ir t.t. Dabar ir jūs,prisidengę slaptavardžiais puolat,nors patys negalit parašyt nieko. Man tas eilėraštis patilo. Labai. Aš esu vyras,bet manęs neerzina jos moteriška (galima sakyt - feministinė) poezija.Dar atkreipkit dėmesį į poezijos ir dailės kūrinio,spausdinamo šalia, vienybę,rezonansą et cetera. Puiki publikacija.
Norint buti poetu/e yra dvi galimybes: rasyti eilerascius
(tuomet visi poetai - draugai (bent jau
ne priesai), nors daugelis
raso prastas eiles);
arba, manant
kad poezija tik isrinktuju menas,
eiliu nerasyti ir kritikuoti kitus,
kas atrodo kiek davatkiskai.
Na ir kas, kad kitu eiles blogos, ju reikalas.
Galima parasyti geresniu.
Kikvienas raso tai ka jaucia.. negerai kai poetas ilgai galvoja ka rasyti.. ta ar ana, ar dar kazka..geriausia kai viskas gimsta savaime..tik tada eilerastis bus nuosirdus, lengvai iskaitomas..bet nebutinai lengvai suprantamas...zmonems ir savo mintyse kartais suku susigaudyti, ka jau kalbeti apie kaprtymasi svetimu zmoniu pasamoneje..
:) na siaip sypsena veide atsirado perskaicius jusu komentarus.. Cia poezija, ja reikia suprasti netiesiogiai... Cia reikia matyti, kas norima pasakyti, kokie jausmai, erdve, laikas... tuomet buna kazkas idomiau. Na o kad cia kaip jus sakote shudas, tai... Ar Jums butu labai malonu isgirdus apie jusu koki nors darba? Hmz... karatis reiketu pagalvot ir apie kita zmogu, kaip jis jausis... O siaip eilerastis su gilia ir paslepta mintimi...
na nzn paskutinis zodis tarytum sugriauna grazu pirmaji ispudi,netinka ir viskas kas kad po juo slepiasi susimbolinta prasme ,bet bendras vaizdas visai nieko.kai perskaiciau antra karta pastebejau neblogu minciu ,nors seniau laikiau si savotiska sedevra(juk visas menas vien sedevrai)nenaturaliu.sekmes
Na sis eilerastis sakyciau turi gilia prasme, jei perskaitai greitai ir viena karta, jokiu budu nesuprasi ka nori jame pasakyti, bet jei tu perskaitai idemiai ir keleta kartu, supranti, kad yra uzsleptas ir poetiskai perteiktas realybes vaizdas..
zinot, kurti ir rasyti eiles yra nuostabu, tai talentas, kuri ne kiekvienas turime, ne kiekvienas galime zodziais isreiksti,islieti ir suguldyti popieriuje tai, ka jauciame, ka mastome...taciau taipogi talentu laikyciau ir sugebejima tame isguldytame tekste izvelgti ne tik zodzius, bet jais uzsifiruotus jausmus, zvelgti giliau, tarp eiluciu...zinoma, kritika visuomet yra sveika, skatina tobuleti, taciau jeigu poetas(-e) tokius "imantrius" zodzius (kai kam is jusu jie uzkliuvo) pasirenka perteikti, tai kas gludi jo sieloje, vadinasi, tik tokie zodziai tinkamiausiai issako butent TO zmogaus mintis...kiekvienas turim kazka savito:savita isvaizda, savita balsa ir t.t., taip ir poetas turi savo stiliu, kuris tik jam vienam priklauso ir tinka. o zmogus, neturintis talento zvelgti giliau, visuomet matys tik zodzius...