Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-14 nr. 2941

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ONĖ BALIUKONĖ41
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE14

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŽIEVIŲ ŽYDĖJIMAS KAUNE
• KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS - TEATRO MENININKAMS
• Kazys Almenas.
KAM TOKIŲ KNYGŲ REIKIA?
4

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1
• INGEBORG BACHMANN1

PROZA 
• Skiriu dailininkui M.O..
LORETA GRAŽINA LATONAITĖ

ESĖ 
• ALIS BALBIERIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ULISAS3
• Tomas Sternsas Eliotas.
ULISAS: TVARKA IR MITAS
• BABILONAS ILGISI LIETUVIŲ BALSO

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
R.KMITOS "UPĖS MATAVIMAS"
1
• GINTArė BERNOTIEnė.
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ
1
• AŠ MOKU AUGTI1
• BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ
• ŽEMĖ PO JOS KOJOMIS2
• PIEVAGRYBIŲ TESTAMENTAS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
LIETUVOS NOSTALGIJA
1
• Pillė Veljataga.
"AKADEMIKAI" VILNIUJE
• Romualdas Alekna.
MŪSŲ LAIKMETIS IR VITRAŽAS
9

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS
1

NAUJI FILMAI 
• "ČIA IR DABAR: KINAS"

REGIONŲ KULTŪRA 
 Eugenija Vaitkevičiūtė.
PRABILUSI ŽEMĖ
• "VARPAI" SKELBIA SUKAKTUVES

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis 
• APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS
• KAUNO JAUNIMO KAMERINIO TEATRO SĖKMĖ
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
NILO ŽEMĖS BALSU
8
• Algis Uždavinys.
MEDITACIJOS MUZIKINE TEMA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA
• Liudas Statkevičius, Evelina Bondar.
MENAS. ŠVĘSTI. GIMTADIENIS.
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
APIE KĄ SKAMBA REGGAE?
19

ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS 
• Sondra Simanaitienė.
STIPRIAU NEI GRIPAS
1
• Rolanda Lukoševičienė, dienraščio "Klaipėda" žurnalistė.
"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ
2

KRONIKA 
• Juozas MarcinkevičIus.
TRYS RADIJO TEATRO PREMJEROS PER VIENĄ GAVĖNIĄ
1
• WWW KOMENTARAI1

DATOS 
• Gražina Narbutaitė.
VYDŪNAS IR ŠIAULIAI

PAŠTAS 
• "ANGELAY LŪPOMIS BĖGIOJA…"10

DE PROFUNDIS 
• KO BIJO LIETUVOS INTELEKTUALAS…2
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS

REGIONŲ KULTŪRA

PRABILUSI ŽEMĖ

Eugenija Vaitkevičiūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Žemaitijos krašte yra toks miestelis - Viduklė. Sakoma, pavadinimas kilęs iš kunigaikščio Vytauto laikų. Jis čia, vidukelėj, sustodavęs pily pailsėti. Bet kadangi ilgapirščių buvo ir tais laikais, kažkas nudžiovė iš iškabos raidę "e". Taip ir liko lig šiol iš vidukelės - Viduklė.

Šiemet Viduklė švenčia 750 metų sukaktį. O 1999-aisiais sukako 200 metų nuo Simono Stanevičiaus, Viduklės krašto šviesuolio, gimimo. Sudarius S.Stanevičiaus gimimo metinių minėjimo valstybinę komisiją, jos pastangomis gauta lėšų, iš kurių dalis buvo skirta Simono Stanevičiaus gimtojo krašto istorijai išleisti. Simono Stanevičiaus bendrijos narių rūpesčiu, vidukliškiams paremiant ir palaikant, gausiam autorių būriui triūsiant, parengta ir išleista įspūdinga monografija "Viduklė". Joje išsamiai aprašyta miestelio apylinkių geografija ir gyventojai, archeologija bei istorija nuo seniausių laikų radinių iki mūsų dienų, krašto etnokultūra, architektūra, ištyrinėta ir visapusiškai aptarta senoji Viduklės bažnyčia bei joje esantys bažnytinio meno kūriniai, mokyklų istorija, dvarai… Pastarųjų šiame krašte nemaža - tai buvo vienas iš reikšmingiausių Lietuvos dvarų kultūros centrų. Knygoje skirta vietos ir vidukliškiams, garbiems ir šviesiems žmonėms. Dideliais darbais garsinusiems ir tebegarsinantiems Viduklę, Žemaitiją ir Lietuvą. Saliamonas Slavočinskis, Petras Tarvainis, Simonas Stanevičius, Mykolas Sleževičius, Jeronimas ir Henrikas Kačinskai, Zigmas Rumša, Adomas Druktenis, Algirdas Antanavičius, Ona Petroševičiūtė, Antanas Valinčius, Pranciškus Narbutas, Zigmantas Pocius, Algirdas Smilgevičius, Edmundas Burneckis, Juozas Aputis, Valentinas Čepklus, Antanas Norkus, Kazys Norkus, Vladas Vitkauskas, Antanas Pocius, Juozapas Girdzijauskas, Alfonsas Svarinskas, Pranas Tuminas... Lituanistai ir medikai, politikai, technikai ir alpinistai - visus juos išugdė Viduklės žemė. Ir kartos kitų darbščių bitelių, kūrusių savitą kultūrą. Grūdintų audrų, karų ir nepriteklių. Atkaklios ir ištvermingos žemaitiškos dvasios.

Monografijos pristatymo dieną bruzdėjo visas miestelis. Atvyko svečių bene iš visų Lietuvos kampų. Senojoje Viduklės bažnyčioje mišias laikė buvęs miestelio klebonas monsinjoras Alfonsas Svarinskas; jis pasakė emocingą, karštą pamokslą - tokių šiais laikais retai beišgirstame.

Oficialioji pristatymo dalis vyko Viduklės S.Stanevičiaus vidurinėje mokykloje. Susirinko čia jaunas ir senas, mažas ir jau paaugęs. Šalia kostiumų bolavo močiučių skaros… "Apie mūsų knygą šnekės", - švelniai vadino monografiją vidukliškiai. Įsigiję iš karto ieškojo pažįstamų vietų, veidų.

Monografija "Viduklė" - bendras daugelio autorių, įvairių sričių specialistų darbas. Visus juos sutelkė ir pagrindinius rūpesčius ant savo pečių nešė S.Stanevičiaus bendrijos seniūno pavaduotojas, švietėjas Antanas Pocius ir pats seniūnas - profesorius Juozapas Girdzijauskas. Antanas Pocius papasakojo, kaip knyga atsirado. Pradžia tapo buvusio Viduklės klebono Prano Tumino rankraštis, Viduklės parapijos istorija. Dar sovietmečiu jis kruopščiai surašė ją ir išsakė norą, kad kada nors rankraštis būtų išspausdintas. "Manyta šį rankraštį parengti spaudai. Laimė, to nepavyko padaryti", - šyptelėjo Antanas Pocius. Rankraštis buvo parodytas istorikams - jie patarė rašyti "rimtą" viso krašto istoriją. Daug ką teko, anot A.Pociaus, "po kruopelytę sulasioti archyvuose", surinkti aibę duomenų bei juos apdoroti, "įnikti į didžiųjų archyvų fondus". Atliko šitą stropų darbą net 60 autorių kolektyvas. Redaktorių kolegija: Rimantas Marčėnas, Gražina Marija Martinaitienė, Vacys Milius, Antanas Tyla, Vytautas Vitkauskas. Knygą redagavo Danutė Bartulienė ir amžinatilsį Silvestras Drabavičius, tekstus iš lotynų kalbos vertė Sigitas Narbutas, iš vokiečių kalbos - Teresė Gvazdauskienė, iš lenkų ir rusų kalbų - straipsnių autoriai. Dailininkas - Marius Zavadskis. Monografijos leidimą parėmė Kultūros, taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos, Finansų ministerija, be kurių paramos kažin ar būtų išsiversta, privatūs asmenys, verslininkai.

"Kas per žmonės tie vidukliškiai, tiek visko pridarė, kad į vieną knygą nesudėsi - netelpa", - "nusistebėjo" pakilęs kalbėti prof. J.Girdzijauskas. Beje, atkakliai priešinęsis jam peršamiems laurams. Mokyklos direktorės J.Jasiulienės pavadintas "didžiausiu mūsų dienų knygnešiu", profesorius paaiškino, kad knygos "tikrasis knygnešys - Antanas Pocius". A.Pocius pirmiausia dėkojo autoriams ir darbą rikiavusiam vyriausiajam redaktoriui prof. J.Girdzijauskui, po to rėmėjams… Žodžiu, žemaičiai ne tik darbštūs, bet ir kuklūs. Norėtųsi pridėti - Viešpatėliau tu mano, stebuklas, kad esti tokių šviesių ir puikių žmonių. Duokdie - jų dėka ir atsilaikysime, ir išliksime, kad ir kas būtų.

Anot rašytojo, istoriko R.Marčėno, "monografijos fiziniu svoriu niekas neabejoja, tačiau jos svarumas ir visom kitom prasmėm tikrai įspūdingas; o visų galvų galva - profesorius J.Girdzijauskas, kuris ne be reikalo įrašytas kaip vyriausiasis redaktorius". Bet dešimčių žmonių smegenis vienam darbui sujungė nesavanaudė širdis. "Ši širdis turi vardą. Tai - nepaprastai mylintis savo tėvynę žmogus Antanas Pocius". R.Marčėnas gražiai atsiliepė apie verslininkus, parėmusius monografijos leidimą. Anot jo, knyga nebūtų buvusi tokia rimta ir solidi savo išvaizda bei turiniu, jei ne šio krašto verslininkai. Jie tikrai verti palikuonys XIX a. bajorų mecenatų, kurie suvokė, kokia svarbi yra krašto kultūra.

Buvo pristatyme humanitarų, verslininkų, buvo ir garbių dvasininkų. Viltingų žodžių pasakė kunigas Robertas Grigas: "Įdomu, kad didelė dalis tokių mažesniųjų Lietuvos miestelių turi išleidę po panašią knygą. Toks noras išlikti, įsikabint į savo istoriją ir atsilaikyti - labai geras ženklas mums visiems". Prof. Antanas Tyla įvertino monografiją kaip pačios Viduklės ženklą laike ir istorijoje: "Ką reiškia šis darbas šiam kraštui, Lietuvai, pasauliui? Žmogus tėra vienas taškas, jei jis neturi savo istorijos, savo praeities".

"Šiandien - knygos atlaidai Viduklėje", - vienu sakiniu šventę apibūdino rašytojas E.Ignatavičius. Jeigu knyga būtų buvusi gyva, tą dieną ji pati būtų raudusi kaip jaunamartė - žino, kad teisingi tie meilūs žodžiai, o vis tiek rausta… Skambiai "Viduklės epu ir Biblija" vadinama, piliakalniu, supiltu po kruopelytę, po smiltelę. Rausk neraudusi, o limpa geri žodžiai, ir viskas. Va taip.

Kalbama buvo daug. Kažkuris vidukliškis galop šnipštelėjo kaimynui - "tai lig vakara jie čia riktuses?.." Tačiau akyla pristatymo vedėjo prof. J.Girdzijausko akis pastebėjo viską, net klausytojų lūkesčius. Greitai buvo surikiuoti kalbėtojai, visus atgaivino moksleivių ir mokytojų koncertas. Brol, kokios dainingos žemaičių moterys! Ir, beje, Kauno šaulių sąjungos choras.

Oficialiosios dalies pabaigos akcentas - Viduklės S.Stanevičiaus vidurinės mokyklos vadovybė ir S.Stanevičiaus bendrija pasirašė sutartį. Mokykla gavo visą 100 "Viduklės" egzempliorių nemokamai, kaip metodinę medžiagą, o iš savo pusės įsipareigojo įvesti krašto istorijos kursą. Sutarties trečiame punkte išsyk aprobuota krašto istorijos programa. A.Pocius informavo apie išsirūpintą papildomą tiražą specialiai vidukliškiams, kad jie galėtų įsigyti knygą pigiau (visi žino, kaip sunkiai gyvena kaimo žmonės…). Karštai padėkojo autoriams, ypač vyriausiajam redaktoriui, taip pat "už visas panegirikas".

Pakalbinome rėmėją verslininką Nikolajų Majevskį.

Ar gali atgimti Lietuvoje mecenavimo tradicija?

Taip, gali. Kaip sakoma - turi pats, tai duok ir kitam… Verslui taip pat reikalinga kultūra.

Paklausėme Antaną Pocių.

Atlikote didžiulį darbą ir surengėte šventę Viduklei. Kaip jaučiatės?

Puikiai. Nesitikėjau tiek daug liaupsių ir panegirikų. Bet manau, kad knyga - daugelio "darbo bitelių" darbas. Aš nebent kaip tas "tranas" viską surinkau (šypteli).

Kokie ateities planai?

Šiuo metu planuojamos išleisti trys knygos. Taip pat norim šiemet išspausdinti du jubiliejinio leidinio - "Aitvarų" - numerius. "Aitvaruose" bus rubrika "Kas knygon nesudėta" - atsakymai, kitkas, kas knygon nebetilpo. Be to, yra tokia kamerinės aplinkos vieta - Paupio bažnytkaimis. Kadangi iš Paupio yra kilusių šviesių žmonių - profesorius Juozas Girdzijauskas, rašytojas Eugenijus Ignatavičius, - norim Paupį pagerbt atskira knyga. Ir jau turbūt penktas punktas būtų - leidinys "Žemaitijos partizanų vadai", penkių autorių veikalas.

Tokie štai Žemaitijos žmonės ir jų veikla.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
6:22:39 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba