Pastaruoju metu radijo teatras merdėjo. Nors prieš metus garsiai ir iškilmingai paminėjo savo 75-erių metų jubiliejų
Jeigu ir būdavo premjerų, tai būdavo atsitiktinės, verstinės apsukrių režisierių pasiūlytos "chaltūros". Tačiau tokie laikai, regis, baigėsi.
Savotišku impulsu radijo teatrui atgimti tapo pernai metų pabaigoje paskelbtas radijo pjesių konkursas, netikėtai sulaukęs didelio rašytojų, kūrėjų dėmesio. Beveik šešiasdešimt įvairaus lygio kūrinių buvo pateikta! Nesitikėjusi tokio antplūdžio, vertinimo komisija netgi vėlavo rezultatus paskelbti
Nežinau, kam tiksliai reikėtų teikti šios iniciatyvos "pirmenybės palmės šakelę". Tačiau tikrai žinau, kad ne paskutinį vaidmenį šioje istorijoje suvaidino radijo kultūros laidų vyriausia redaktorė Jolanta Kryževičienė, kuriai nuoširdžiai rūpi tautinės kultūros reikalai. Kad daugiau tokių žmonių būtų kultūros žurnalistų, valdininkų tarpe - lietuviškos kultūros ateitis mažiau abejonių keltų!
Taigi laureatai buvo paskelbti, radijo direktoriaus K.Petrauskio kabinete pagerbti. Ir kovo mėnesį - per pačią gavėnią - sulaukiame pirmųjų trijų premjerų! Tiesa, pirmoji premjera įvyko dar prieš gavėnią - kovo 2 dieną išgirdome jauno autoriaus Alberto Navicko lyrinę pjesę "Paukščiai migruoja į Asyžių". Režisierė - irgi jauna, nors jau savo darbais žinoma Agnė Marcinkevičiūtė. Pjesė labiau primena lyrinį, filosofinį esė negu dramatišką tragišką istoriją. Tad ir sužavėti jinai turėjo ypač moterų auditoriją. Beje, konkursas buvo slaptas. Ir komisijos nariai buvo įsitikinę, kad pjesės autorius yra
autorė, lyrinė poetinė asmenybė, gal net - žinoma poetė, pabandžiusi jėgas dramaturgijoje. Tad visi nustebo, kai, praplėšę "identifikacijų voką", sužinojo, kad pjesę "Paukščiai migruoja į Asyžių" parašė septyniolikmetis gimnazistas A.Navickas iš Trakų. Aktoriai - irgi jauni: pagrindinės herojės skulptorės Agnietės dialogus (mintyse) su Pranciškum Asyžiečiu atlieka aktoriai Sonata Visockaitė ir Albertas Vidžiūnas, jų sesers Gabrielės vaidmenį kuria Arina Metrikytė. Visi Agnietės šeimos nariai - "vandeniai", gimę po Vandenio ženklu. Tuo tarpu Agnietę domina, kur skrenda paukščiai, koks jų ryšys su angelais. "Paukščiai migruoja į Asyžių" - ne tik pjesės pavadinimas, bet ir pagrindinė spektaklio idėja.
Kovo 16 dieną planuojama spektaklio "Demokrito teismas" premjera. Pjesė paremta realiu įvykiu. Prieš du su puse tūkstančio metų senovės Graikijoje buvo teisiamas filosofas Demokritas Abderietis
dėl tėvo palikimo iššvaistymo. Mat gimtajame filosofo mieste Abdere net savo turto iššvaistymas buvo laikomas nusikaltimu. Tais laikais Graikijoje - pirmą kartą pasaulio istorijoje - buvo kuriama demokratinė santvarka. Tai buvo Periklio, Sokrato, Platono laikai. Mes irgi dabar iš naujo kuriame demokratiją. Tad prieš dvidešimt penkis šimtmečius pasakyti teiginiai apie demokratiją, laisvę, išmintį mums šiandien skamba ir aktualiai, ir šiek tiek komiškai. Ir pjesės žanras - tragikomedija. Spektaklį sukūrė jaunas režisierius, Jono Vaitkaus mokinys Albertas Vidžiūnas. Vaidina nemažai jo bendraamžių. Nors pagrindinius vaidmenis kūrė patyrę teatro aktoriai Rimgaudas Karvelis ir Saulius Sipaitis.
Kovo 30 dieną bus vaidinama pjesė - konkurso nugalėtoja - Daivos Čepauskaitės "Pupos". Pagrindinius (ir vienintelius) dviejų nejaunų žmonių vaidmenis atliks, santykius aiškinsis mūsų teatro legendinis duetas - Danutė Juronytė ir Leonardas Zelčius. Radijo spektakliui vadovauja Vladas Bagdonas.
Ką rodo, ką liudija minėti įvykiai "Konarskio 49"? Ogi tai, kad norint ir sugebant lėšų trūkumas nėra neperžengiamas barjeras, kuriant kultūrines vertybes, kad sakramentinė "kultūros valdininkų" frazė "nėra pinigų" dažnai tėra išsisukinėjimas, rodantis nenorą ar nesugebėjimą dirbti. Nesakykime, kad radijo direktorius K.Petrauskis "nušluostė nosį" televizijos direktorei R.Miliūtei. Sakykime švelniau: parodė sektiną pavyzdį. Taip gražiau skamba ir teikia vilčių ateičiai.