Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-14 nr. 2941

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ONĖ BALIUKONĖ41
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE14

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŽIEVIŲ ŽYDĖJIMAS KAUNE
• KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS - TEATRO MENININKAMS
• Kazys Almenas.
KAM TOKIŲ KNYGŲ REIKIA?
4

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1
• INGEBORG BACHMANN1

PROZA 
• Skiriu dailininkui M.O..
LORETA GRAŽINA LATONAITĖ

ESĖ 
• ALIS BALBIERIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ULISAS3
• Tomas Sternsas Eliotas.
ULISAS: TVARKA IR MITAS
• BABILONAS ILGISI LIETUVIŲ BALSO

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
R.KMITOS "UPĖS MATAVIMAS"
1
• GINTArė BERNOTIEnė.
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ
1
• AŠ MOKU AUGTI1
• BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ
• ŽEMĖ PO JOS KOJOMIS2
• PIEVAGRYBIŲ TESTAMENTAS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
LIETUVOS NOSTALGIJA
1
• Pillė Veljataga.
"AKADEMIKAI" VILNIUJE
• Romualdas Alekna.
MŪSŲ LAIKMETIS IR VITRAŽAS
9

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS
1

NAUJI FILMAI 
• "ČIA IR DABAR: KINAS"

REGIONŲ KULTŪRA 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
PRABILUSI ŽEMĖ
• "VARPAI" SKELBIA SUKAKTUVES

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis 
• APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS
• KAUNO JAUNIMO KAMERINIO TEATRO SĖKMĖ
 Eugenija Vaitkevičiūtė.
NILO ŽEMĖS BALSU
8
• Algis Uždavinys.
MEDITACIJOS MUZIKINE TEMA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA
• Liudas Statkevičius, Evelina Bondar.
MENAS. ŠVĘSTI. GIMTADIENIS.
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
APIE KĄ SKAMBA REGGAE?
19

ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS 
• Sondra Simanaitienė.
STIPRIAU NEI GRIPAS
1
• Rolanda Lukoševičienė, dienraščio "Klaipėda" žurnalistė.
"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ
2

KRONIKA 
• Juozas MarcinkevičIus.
TRYS RADIJO TEATRO PREMJEROS PER VIENĄ GAVĖNIĄ
1
• WWW KOMENTARAI1

DATOS 
• Gražina Narbutaitė.
VYDŪNAS IR ŠIAULIAI

PAŠTAS 
• "ANGELAY LŪPOMIS BĖGIOJA…"10

DE PROFUNDIS 
• KO BIJO LIETUVOS INTELEKTUALAS…2
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis

NILO ŽEMĖS BALSU

Eugenija Vaitkevičiūtė

[skaityti komentarus]

iliustracija

Vasario 27 d. Kaune, M.Žilinsko galerijoje, pristatyta filosofijos mokslų daktaro Algio Uždavinio išversta ir sudaryta "Egipto Mirusiųjų knyga". Atėjusių gausa (punktualieji vietas begavo tik ant laiptų) liudijo didelį dėmesį tiek veikalui, tiek sudarytojui. Prie knygos egzempliorių susiburta dar prieš prasidedant pristatymui - savotiškai muzikos, kinematografinės medžiagos Egipto tema ir tekstų jungčiai.

Anot knygos pristatymą pradėjusios UAB "Humanitas" informacijos vadybininkės B.Baranauskienės, tai rimta monografija su rimtais komentarais. Bene dažniausiai vakaro metu buvo akcentuojamas šio veikalo įnašas į lietuvių kultūrą. Kauno dailės akademijos prodekanas A.Gelūnas sakė norįs pasakyti du dalykus: apie gerbiamą A.Uždavinį ir knygos reikšmę lietuvių kultūrai. "Jei žmogus tyrinėja tokius esminius, svarbius žmonijos kultūrai dalykus, jo darbai visada sukels deramą rezonansą", - pabrėžė jis. Dr.A.Snitkuvienė klausytojams išdėstė ilgą, kone detektyvinę originalaus papiruso fragmento, laikomo M.Žilinsko galerijoje nuo 1985 m., istoriją. Šis eksponatas visada kelia lankytojų susidomėjimą, kaip ir apskritai Egipto tema, tad pristatoma knyga "taps atsakymu į daugelį lankytojų klausimų, kurių būdavo nepaprastai daug, o pasiūlyti literatūros - beveik nebūdavo ką, nebent kitomis kalbomis".

Vakaro dėmesio objektas - raštininko Ani kape rasto papiruso (apie 1420 m. pr. Kr.) vertimas, pirmą kartą pateikiamas lietuvių kalba. Kiekvienas papirusas gausiai iliustruotas, todėl vertime įdėtos bei aprašytos vinjetės ir pateiktas tekstas. Tai kartu ir išsami mokslinė senovės Egipto dvasinės kultūros studija. "Noriu pasakyti, kad ši knyga - ne tik mano nuopelnas. Šio darbo imtis paskatino A.Kugevičiaus versta "Tibeto Mirusiųjų knyga", - paaiškino A.Uždavinys. - Knygų apie Egiptą labai daug, bet yra problema: dalis jų tėra neatsakingi paistalai, sakyčiau, netgi svaičiojimai ir okultizavimai. Kiti - "atsakas" į neatsakingą požiūrį, sausas akademizmas. Aš norėjau patyrinėti, išlaikydamas akademizmą ir atskleisdamas dvasinį egiptiečių pasaulį". Būtent dvasiniam egiptiečių pasauliui, anot kalbėtojo, tyrėjai skiria kone mažiausia dėmesio; apsiribojama archeologinių radinių išskaičiavimu.

"Mirusiųjų knyga" senovės Egipte buvo vadinami papiruso ritiniai (būdavę iki 30-40 m ilgio) su tekstais ir iliustracijomis, kuriuos egiptiečiai palikdavo kape mirusiems - kad tekstai jiems padėtų įveikti dausų pavojus ir pereiti iš tamsos į šviesą. Apskritai "Mirusiųjų knyga" - XIX a. egiptologo K.R.Lepsijaus sugalvotas pavadinimas. 1842 m. jis išleido Ptolemėjų laikų papirusą, o jame sudėtas ištarmes pavadino skyriais ir sunumeravo. Et, tas europietiškas noras viską sudėlioti ir suklasifikuoti paeiliui pagal savo kurpalį... Dabar tyrėjams jau aišku, kad tokia numeracija nepagrįsta jokia realia seka. Mat kiekvieno individo pomirtinė kelionė egiptiečių traktuota kaip skirtinga. Be to, jokios "knygos" senovės egiptiečiai nerašė. "Dauguma tekstų, kuriuos Lepsijus lengvabūdiškai pavadino "Mirusiųjų knyga", priskiriami Reu nu pert em hru rubrikai. Pažodinis vertimas turėtų būti maždaug toks: ištarmės apie išėjimą į Dieną. Pert em hru yra dažnai vartojama frazė, reiškianti perėjimą iš tamsos į šviesą, keliaujant "su diena" (...), pakylant su rytmečio Saule, atgimstant dvasiniu akh pavidalu" ("Egipto Mirusiųjų knyga", p.43).

Sudarytojas ir vertėjas knygoje pirmiausia siekė perteikti egiptiečių "dvasinę struktūrą". Anot jo, norint visa tai suprasti, reikia suvokti, kad senovės egiptiečių žmogaus (minimi tekstai buvo taikomi ir gyviesiems skirtuose ritualuose) ir pomirtinio sielos gyvenimo struktūros skiriasi nuo šiuolaikinių. Pavyzdžiui, egiptiečių supratimu, žmogų sudaro marus kūnas (Khat) ir atmainytas dvasinis kūnas, maždaug atitinkantis krikščionybės sakralųjį (Sah). Taip pat ši sąvoka gali reikšti pagal idealųjį Osirio provaizdį paruoštą mumiją, Osiriui tapačią Sah žvaigždę (Orioną), kurią simbolizuoja piramidė. Toliau eina Ka - kvapsnis, arba žmogaus antrininkas; panašu į indų pranos sąvoką. Šiuo atveju viso Egipto Ka yra faraonas. O faraonas - ne kas kita, kaip paties dievo Horo Ka atspindys. Egiptiečiai tikėjo, kad šio slaptingo Ka dėka kyla Nilo potvyniai bei vyksta metiniai ciklai. Ketvirtoji žmogaus struktūros dalis vadinta Ba - verčiama kaip "siela". Tai elementas, gebąs keliauti tarp dangaus ir žemės, patiriąs įvairias transformacijas. Ir pagaliau - Akh, šviesa.

A.Uždavinys nurodė ir kai kurias senovės Egipto pomirtinio pasaulio sampratos paraleles su krikščionių ir indų tradicijomis, taip pat esminius principus, sąsajas su vėlesniais tikėjimais. Ir krikščionių, ir egiptiečių pomirtiniame pasaulyje mirusysis teisiamas. Įdomi detalė: jei egiptiečių mirusysis išteisinamas, jis tampa Maakheru - t.y. kalbančiu tiesos balsu, tuo, kurio žodžiai gali materializuotis.

A.Uždavinys prisipažino šiomis temomis galįs kalbėti iki vidurnakčio. Tačiau, kaip įprasta pristatymuose, auditorijai taip pat buvo reikalingas žodis.

Bene labiausiai klausytojus domino, ar A.Uždavinys yra lyginęs lietuvių ikikrikščioniškąjį tikėjimą su Egipto, gal jam yra tekę pastebėti šių dviejų kultūrų sąsajų? Taigi, mielieji, mums giminystės su sanskritu ir indoeuropiečiais aiškiai nepakanka... Kai kas domėjosi ir Egipto tema literatūroje, istorijoje: kaip šiuo požiūriu derėtų vertinti B.Pruso ir kitų autorių romanus? Teirautasi, kokią skaitymo strategiją patartų pats sudarytojas prieš knygą atsiverčiant - kad skaitytojo neapimtų baimė, jog nėra koks egiptologų draugijos narys... "Yra dalykų, kurie yra fundamentalūs, juos atpažinti ir suvokti gali kiekvienas", - atsakyta į tai. Anot A.Uždavinio, visais laikais net radikalių kultūrų žmonės bandė spręsti tas pačias dilemas. Visada laiką praverčia lyginimas, kad žmogus galėtų susidėlioti tam tikrus taškus ir atpažinti - kažkas, atlygis po mirties, vis dėlto yra. "Kai kas mūsų dienomis atrodo keistokai. Aš pats mėgstu sakyti: nesuvoksim jokios praeities kultūros, jei nesikreipsim į ją adekvačiais jai terminais", - kalbėjo A.Uždavinys. Sakytume, aukso žodžiai...

"Egipto Mirusiųjų knygos" ir "Tibeto Mirusiųjų knygos" panašumus bei skirtumus aptarė "Tibeto Mirusiųjų knygos" vertėjas A.Kugevičius. Tibetiečių tekstai nededami į kapą, jie skaitomi prie mirusiojo. Laimingiausias sielos likimas, jų požiūriu, - atgimti žmogumi, ir tai bene pagrindinis skirtumas nuo egiptiečių. Skyrėsi ritualai: senovės Egipte atsisveikindami su mirusiaisiais gyvieji raudodavo, tuo tarpu "Tibeto Mirusiųjų knyga" draudžia netgi verkti. Be to, anot A.Kugevičiaus, egiptiečių ritualuose bei pomirtinio pasaulio struktūroje vyravo kūno kultas, o tibetiečių - dvasios. Mirusiuosius tibetiečiai laidodavo ore, ugnyje, atiduodavo žuvims arba paukščiams, žemėje laidodavo rečiausiai. Balzamuodavo tik ypač didelius mokytojus, ir tai, anot vertėjo, buvęs vien pernelyg didelio mokinių dėkingumo išreiškimas. Kalbėdamas apie bendrumus, jis išskyrė sielos teismą bei mirusiojo širdies (Egiptas) ar apskritai gyvenimo vertinimą, būdingą ir egiptiečiams, ir tibetiečiams.

Pakalbinome "Egipto Mirusiųjų knygos" vertėją ir sudarytoją Algį Uždavinį.

Kokias savo knygos savybes norėtumėte pabrėžti?

Tam tikrą senovės Egipto tekstų dvasios prasmę, kurią dauguma tyrinėtojų tiesiog ignoruoja. Didžioji dalis egiptologų - siauro pobūdžio specialistai. Išskyrus savo sritį dažniausiai kitkuo nesidomi ir paprastai vengia interpretacijų, arba jos tampa materialistinės. Aš čia mėginau įžvelgti paraleles su graikų kultūra - kosmoso struktūra ir taip toliau. Lyginau su platoniškąja tradicija, kai ką susiejau su Indijos kultūra. Mėginau parodyti, kaip Egipto kultūra įsiterpia į dvasinių tradicijų kontekstą - ar tai būtų krikščionybės tradicija, ar graikų. Tačiau, be abejo, skiriasi pateikimo ir simbolių forma.

Ar veikalas paliko įspaudą asmeniniame gyvenime, kaip nors paveikė požiūrį į aplinką, į save?

Jis galėjo nebent patikslinti, detalizuoti jau susidariusias nuostatas. Kadangi dirbu šioje srityje seniai, dauguma dalykų - ne naujiena. Man atradimai buvo, kai tik pradėjau domėtis. Kai praeina 10-20 metų, tuomet atradimų nebelieka. Žmogus maždaug žino, su kuo susiduria ar susidurs...

 

Skaitytojų vertinimai


7227. ab :-( 2004-03-30 15:50
kažkokia nesamonė. pulis

12324. gerbeja :-) 2004-12-14 14:23
labai geras straipsnis, o tie kurie galvoja kad nesamone, tegu pasidomi Egipto kultura ir suzinos daug idomiu dalyku, vat.

21281. Apeicas :-( 2006-01-13 01:06
[Dalis komentaro E.Red. išimta] o straipsnis, jei rimtai, tai tikrai sudas...

27392. KL2006-05-29 14:37
cia sudas ne straipsnis :) ..............

39627. sniege2007-06-29 18:41
dzin

57016. silvija :-) 2010-01-31 17:41
noreciau ja gauti as apie egipta duomiuosi ir noriu tapti arheloge

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
6:22:35 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba