Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-14 nr. 2941

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ONĖ BALIUKONĖ41
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE14

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŽIEVIŲ ŽYDĖJIMAS KAUNE
• KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS - TEATRO MENININKAMS
• Kazys Almenas.
KAM TOKIŲ KNYGŲ REIKIA?
4

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1
• INGEBORG BACHMANN1

PROZA 
• Skiriu dailininkui M.O..
LORETA GRAŽINA LATONAITĖ

ESĖ 
• ALIS BALBIERIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ULISAS3
• Tomas Sternsas Eliotas.
ULISAS: TVARKA IR MITAS
• BABILONAS ILGISI LIETUVIŲ BALSO

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
R.KMITOS "UPĖS MATAVIMAS"
1
 GINTArė BERNOTIEnė.
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ
1
• AŠ MOKU AUGTI1
• BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ
• ŽEMĖ PO JOS KOJOMIS2
• PIEVAGRYBIŲ TESTAMENTAS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
LIETUVOS NOSTALGIJA
1
• Pillė Veljataga.
"AKADEMIKAI" VILNIUJE
• Romualdas Alekna.
MŪSŲ LAIKMETIS IR VITRAŽAS
9

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS
1

NAUJI FILMAI 
• "ČIA IR DABAR: KINAS"

REGIONŲ KULTŪRA 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
PRABILUSI ŽEMĖ
• "VARPAI" SKELBIA SUKAKTUVES

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis 
• APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS
• KAUNO JAUNIMO KAMERINIO TEATRO SĖKMĖ
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
NILO ŽEMĖS BALSU
8
• Algis Uždavinys.
MEDITACIJOS MUZIKINE TEMA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA
• Liudas Statkevičius, Evelina Bondar.
MENAS. ŠVĘSTI. GIMTADIENIS.
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
APIE KĄ SKAMBA REGGAE?
19

ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS 
• Sondra Simanaitienė.
STIPRIAU NEI GRIPAS
1
• Rolanda Lukoševičienė, dienraščio "Klaipėda" žurnalistė.
"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ
2

KRONIKA 
• Juozas MarcinkevičIus.
TRYS RADIJO TEATRO PREMJEROS PER VIENĄ GAVĖNIĄ
1
• WWW KOMENTARAI1

DATOS 
• Gražina Narbutaitė.
VYDŪNAS IR ŠIAULIAI

PAŠTAS 
• "ANGELAY LŪPOMIS BĖGIOJA…"10

DE PROFUNDIS 
• KO BIJO LIETUVOS INTELEKTUALAS…2
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS

KNYGOS

JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ

GINTArė BERNOTIEnė

[skaityti komentarus]

LRS leidykla serijoje "Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai" išleido jau ketvirtą knygą. Šį kartą tai Justino Marcinkevičiaus poezijos rinkinys "Dienos drobulė". "Dienos drobulė" - visomis prasmėmis nauja knyga. Autorius čia skelbia naujus eilėraščius, rašytus pastaraisiais laikais, inspiravusiais kitokį nei anksčiau įprasta, poetinį stilių.

Pervertus knygą daugeliui gali kilti klausimas - ar tikrai tai rašyta Just.Marcinkevičiaus? Taip, tikrai. Yra daug tai patvirtinančių ženklų, rodančių genetines rinkinio sąsajas su ankstesniąja poeto kūryba. Ta pati pasikartojanti poetinių apmąstymų tematika - gamta, gyvenimas, būtis, subtilūs kitimai, suartinantys žmogaus, gamtos, kultūros ir tikėjimo plotmes. Tas pats jautrus gamtovaizdžio, atkartojančio Visatos ritmus, jutimas. Žemdirbiškos dvasios išlavinta žiūra šioje knygelėje jau kiek kitokia - paradokso principas, kuriuo vis dažniau pasiremia poetas, maskuoja buvusias tokias aiškias vertybines nuostatas. Kitas, kitoks knygelėje yra pats autorius. Užuominą apie pokytį galime rasti ankstesnėje jo poezijos knygoje "Carmina minora" - "pagaliau mane / paliko žemdirbys / pametė išvyko / emigravo jo vietoje / apsigyveno cinikas / kažkoks". "Dienos drobulėje" Just.Marcinkevičius kaip niekada anksčiau ironiškas, sarkastiškas, įžeidus ar supykęs, kone praradęs tylios išminties kibirkštėlę - toks jis atrodo pirmąkart užvertus knygą.

Antrąkart atvertus knygą, svetimumo įspūdis silpnesnis. Apsipratę su knygos naujovėmis, regime tą patį Just.Marcinkevičių, prie kurio buvome per daugybę metų pripratę ir užmiršę šventą žmogaus teisę keistis. Šioje knygoje pasikeitimų daug.

Pastebima autoriaus savivokos slinktis: čia nerasime poeto - šauklio, vedlio tamsioje šešėlių karalystėje, nerasime Just.Marcinkevičiaus su šventu žodžiu "Lietuva". Kaip pirmosios nepriklausomybės laikais Maironis, taip ir šioje knygelėje Just.Marcinkevičius atrodo pavargęs nuo savojo tėviškės, Tėvynės dainiaus vaidmens, nuo tikroviško Tėvynės (eil. "Epigrama") paveikslo. Graudus ir meistriškas tėviškės portretas eilėraštyje "Tu į dangų" rudeniška nuotaika nuspalvina ne tik seniokišką gimtinės personifikaciją, bet kartu žymi ir susirūpinimą dėl beširdžio naikinimo - tylaus silpnojo nykimo dangaus kryptimi. Poetas tarsi nesijaučia esąs savo žemės šeimininkas. Eilėraštyje "Slyva" žydėjimas - gražiausias, natūraliausias, nesustabdomas vyksmas - imamas reglamentuoti. Eilėraštyje pasirodantys "kunigaikščiai", "kęstučiai", "vaidilutės", "birutės" meilės jėga kursto aukurą (žydėjimo metafora), kurio "vaisiai" atrodo jei ne draustini, tai vis vien kažkuo pavojingi: "greit pasirodys vaisiai / neskinkit žalių / drauskit skinti // šakos nusvirę europon". Iš po žiemos baltumu pražystanti slyva - Lietuvos metonimija autoriui kelia nuostabą ("aš taip nemoku") ir savotišką pavojų, tik neaišku kodėl - juk Lietuva ir yra Europoj.

Just.Marcinkevičiaus žvilgsnis "Dienos drobulėj" krypsta universalių dalykų, universalių ritmų kryptimi: išdainavęs Lietuvą, dabar jis mato ją iš toliau - kaip žemę, ir kartu iš arčiau - kaip visa, kas iš žemės. Eilėraščiu "Pokalbis" autorius pritampa prie poetų - gamtos mylėtojų, savo poezijoje išrašiusių mažųjų brolių vardus. Šiame eilėraštyje Just.Marcinkevičius suartina gamtą su kultūra - kreipdamasis į augalus, juos kalbindamas ("akišveitę sveikinu / vikutį gyslotį / linkėjimus perduodu kiaulpienei / ir visai jos giminei plačiai"), poetas sukuria gyvenimo-augalo metaforą (gyvenimas mano mielieji sakau / tai tik augalėlis / … / įsikirtęs į grumstą / žydi smulkiais raudonais kryželiais"), raudonų kryželių žydėjimu primindamas jau kultūrinį matmenį ("sykį sesuo / buvo išsiuvinėjusi jais / vieną staltiesės kampą"). Ta plonytė gija, sruvenanti tarp įsikirtusio į grumstą augalėlio - gyvenimo ir mėginimo tą gyvenimą moteriškai užrašyti - išsiuvinėti leidžia Just.Marcinkevičiui nepastebimai sukeisti gyvybės ir mirties registrus: "nepatiko ar šiaip nenusidavė / paėmė ir išardė / nors man atrodė gražu". Pirmyn tekantis gyvenimas, užrašomas sesers, netikėtai gali imti tekėti atgal (išardė), panašiai kaip A.Mackui "upės ėmė grįžti". Just.Marcinkevičius dar perduoda atsiprašymą "užmintam gyvenimui". Ir kas galėtų įtikinti, kad čia neslypi ironija, savaip, naujai užbaigianti eilėraštį?!

"Dienos drobulėje" tokia eilėraščio kompozicija pasikartoja dažnai: eilėraštis auginamas iki kulminacijos, o kulminacijos vietoje pasitinka paradoksas, disonansas, aukštojo poezijos meno nesibaidanti natūralistinė stilistika - kombinacijos, anksčiau nebūdingos Just.Marcinkevičiaus poezijai. Autorius pasiduoda šiuolaikinei depoetizacijos linkmei. Natūralistinio stiliaus pavyzdžių buvo jau rinkinyje "Žingsniai". Eilėraštyje "Dėkojimas už rudeninį saulės spindulį" rudenė netvari šviesa taip aprašoma: "tai pasiuntei dangau / tai nusispjovei / atsikrenkštei ir tėškei / kaip skreplį į žemę". Arba štai mėnulio šviesa - "ir lieti mėnesieną / dievo spermą". Tokį natūralizmą Just.Marcinkevičiaus poezijoje tenka aiškinti gyvenamuoju laikotarpiu, nukrypusiu į kraštutinį jutimiškumą, kūno diktatą dvasiai. "Carmina minora" diagnozę nustato pats poetas: "Pasirodė / matau ariantį tėvą / keiksmažodžius išgirdau / postmodernizmas kita / epocha kita".

"Dienos drobulėje" nedaug eiliuotų eilėraščių, dominuoja verlibras, krypstantis prozos link. Just.Marcinkevičius atsiduoda proziškam kalbos srautui, kurį su poezija suartina kalbos pauzės, neužbaigtas pasakymas, netikėtos atomazgos. Ritminis pradas, buvęs toks organiškas ankstesnėje poeto lyrikoje, "Dienos drobulėje" atrodo šiurpiai apleistas, o šitiek daug galintis. Telkiantis prasmę ir formą melodinis kontūras galėtų grąžinti eilėraščiui nuotaikos atspalvius, veiktų daug subtiliau nei suskaidytas kapotas proziškas bylojimas, tempte tempiantis prie žemės, jos rupumo, grubumo, gimdančio jau kitokią stilistiką.

Jau ir anksčiau Just.Marcinkevičius buvo linkęs į mažąsias formas - ketureilius, tačiau ne vien jie patvirtina tam tikrą poeto kalbos mažėjimą, kondensaciją, mokėjimą nutylėjimu pasakyti daugiau nei žodžiu. Žodis taip pat vaduojamas iš sintaksinių ryšių - tokia poetinio taupumo programa pratina prie įdėmaus ir kartu išradingo skaitymo, neužgožia prasmės skleidimosi ("jau niekad geresnis"). Vaizdo lakoniškumas, susijęs su gamtos stebiniais, Just.Marcinkevičiaus poeziją priartina prie japoniškosios sezoninės lyrikos tradicijos (ypač tai buvo ryšku "Carmina minora") - regėjimo, apmąstančio regima, būdu. Tarp gamtos ir žmogaus atsiranda distancija, - tai jau vėlyvosios Just.Marcinkevičiaus poezijos bruožas. Ši įskila randasi pamažu - tolstant nuo visiško sutapimo su gamta, per gamtos savaimingumo pojūtį ("gamta kalbėjo rašė grojo / dainavo tapė ir / žiūrėjo klausėsi / skaitė save / nereikalingas buvau / ak nereikalingas" - "Carmina minora"), galų gale patiriant atsiskyrimą nuo gamtos ("nemylimam medy / nemylimas tupi paukštis / čiulba lyg merdi /medkirčio kirvis kaukši // mylėjau kiek negalėjau / turėjau akis nuleisti / paukštis kurio nemylėjau / puolė jas lesti" - "Dienos drobulė"). "Dienos drobulėje" matyti tokio poeto požiūrio kaita: nuo gamtos adoravimo, sudievinimo, pavertimo artimo personifikacija (rugys - brolis, medis - brolis, žemė - motina) iki gamtos, kaip reiškiančio kūrinio, jau nesutampančio su žmogumi, vaizdavimo. Tačiau, kad ir kokios būtų mutacijos, gamtinis įvaizdžių klodas ir kodas Just.Marcinkevičiaus poezijoje lieka nepralenkiami.

"Dienos drobulėje" Just.Marcinkevičius - jau patyręs, išgyvenęs rudenišką "Žingsnių" melancholiją. Tarsi šio ankstesnio rinkinio santrauka skamba eilėraštis "Į vakarus pasviręs dienos bokštas". Poetas jau įsibuvęs rudenyje (jį galime skaityti ir kaip amžiaus metaforą), įgijęs tokio buvojimo patirties - "[žmogus] girdi artėjančią naktį / jam atrodo kad jis / ištylėt gervių klyksmą pajėgia / todėl taip tylu". Gervės figūra, vis rečiau bepasitaikanti šiuolaikinėje lietuvių poezijoje, emblemiškai žymi iškeliavimą, kryptį dangop, tad gervės ir rudens ryšys organiškas, jie gali pavaduoti vienas kitą: "mėnesienoj / negyvas išsiskleidė / kito pasaulio žiedas / ruduo" ("Carmina minora"). Šią kryžkelę priėjęs poetas daug giliau suvokia ir vertina supantį pasaulį - kaip šventybę, kaip neatlyginamai suteiktą gerumą, kaip darnų pasaulio ir tai, kas virš jo, sąskambį: "kodėl taip norėjosi melstis / neprašant dėkojant neprašant / gerumas laukų begalinis / kaip ežeras // plaukti / nuskęsti ir skambint sekmadieniais / skambint lūpoms akims ir ausims / pamatykit / išgirskit ir paragaukit / nepašventintos bet pakylėtos tylos / iš aukštybių tylos lig dugno" (eil. "Viskas būtų tiesa").

Tokios akimirkos retos. Poeto išvada - "būtis jau nušventinta". Gal todėl taip retai "Dienos drobulėje" tepasirodo etinė, ne vien estetinė, refleksija. Skaidrusis jos pavidalas - eilėraštis "nežinomi sūnau akmens keliai". Neatpažįstamas, svetimas Just.Marcinkevičius eilėraščiuose "Artimas / Tautietis", "Kitoks", "Apie nelaimę" - ironiškas, sarkastiškas, piktas, nesugebantis sutaikyti erzinančio kito ir savęs. Tik eilėraštyje "Apglėbti pakelti" randama atsvara iškreiptam išsvajotos laisvos Tėvynės mylėjimui - plėšimui: vyskupo Baranausko, ganytojo, pavyzdžiu ("vyskupas baranauskas / ganydamas sako irgi taip daręs / bet sykį nulipęs / ir pakėlęs tą akmenį / t. y. nuodėmes mūsų ko gero / kiek apglėbęs / tiek ir pakėlęs / kiek pakėlęs / tiek ir atleidęs").

Dar viena ryški tema šiame rinkinyje - poeto ir kalbos santykiai. "Carmina minora" Just.Marcinkevičius rašė: "kalbos kasdienės / duok man šiandien / su žodžių pūga / aplink galvą". Eilėraštyje "Kalbos ganymas" jis kreipiasi į kalbą lyg į karvę, gano ją tai "donelaitynėj", tai "maironynėj", prisisaugodamas "europos" (!). Savitą "Dienos drobulės", kaip rinkinio, stilistiką atkartoja kreipimaisi į kalbą: "kur tu lendi į nesavą / kalbele kalbužyte kalbyte / puskalbe puskvaile tu". Tačiau vargu ar jie suprastini tiesiogiai - eilėraštyje "Laisva valia" poeto grumtynės su neparašytais eilėraščiais prilyginamos katorgai "iki didžiojo pabėgimo", taigi traktuojamos rimtai. Kalbos tema siejama ir su kūrybos tema. Just.Marcinkevičiaus išsitarimas - "kūryba pasiekusi ribą / toliau ji gali tik griauti / slėpkitės" - visos knygos kontekste atrodo esantis geras patarimas skaitytojui - poeto dirbtuvėj, kurią nuoširdžiai demonstruoja rinkinys, esama ir skaudžių, nenugludintų, kaip buvo priprasta, kampų, tykančių pasalūnų - žodžių, pakampių, kuriose užuoglaudą radę visi žmogiški, "nesušukuoti" jausmai. Šios knygelės skaitytojui tiktų perspėjimai - elgtis atsargiai, galima susižeisti, nes "išsivaikščiojo / liko tuščia / tuščia bet liko // kaip žiede / iš kurio ką tik / pakilo bitė".

Elgtis atsargiai, galima susižeisti - sielos indas trapus. Toliau šį rašymą tepabaigia Just.Marcinkevičiaus eilės: "žemės formos / kaip turinį savęsp jį įsileidžia / apniukusi trumpa dienos drobulė / galop suvysto jį // - ir vargas dvasiai / neatsispaudžiančiai / jos audekle šiurkščiam".

Šiurkščiam eilėraščio audekle atsispaudė Justino Marcinkevičiaus dvasia. Ir gera, kad drobulė - dienos, o ne balta.

_________________

Marcinkevičius Just. DIENOS DROBULĖ. - V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.

 

Skaitytojų vertinimai


44575. Inga :-) 2008-01-27 16:43
Labai įdomiai parašyta, išsamu, išties padėjo atliekant literatūros namų darbus už ką labai dėkoju :) šaunus ir naudingas darbas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
6:22:35 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba