Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-14 nr. 2941

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ONĖ BALIUKONĖ41
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE14

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŽIEVIŲ ŽYDĖJIMAS KAUNE
• KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS - TEATRO MENININKAMS
• Kazys Almenas.
KAM TOKIŲ KNYGŲ REIKIA?
4

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1
• INGEBORG BACHMANN1

PROZA 
• Skiriu dailininkui M.O..
LORETA GRAŽINA LATONAITĖ

ESĖ 
 ALIS BALBIERIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ULISAS3
• Tomas Sternsas Eliotas.
ULISAS: TVARKA IR MITAS
• BABILONAS ILGISI LIETUVIŲ BALSO

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
R.KMITOS "UPĖS MATAVIMAS"
1
• GINTArė BERNOTIEnė.
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ
1
• AŠ MOKU AUGTI1
• BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ
• ŽEMĖ PO JOS KOJOMIS2
• PIEVAGRYBIŲ TESTAMENTAS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
LIETUVOS NOSTALGIJA
1
• Pillė Veljataga.
"AKADEMIKAI" VILNIUJE
• Romualdas Alekna.
MŪSŲ LAIKMETIS IR VITRAŽAS
9

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS
1

NAUJI FILMAI 
• "ČIA IR DABAR: KINAS"

REGIONŲ KULTŪRA 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
PRABILUSI ŽEMĖ
• "VARPAI" SKELBIA SUKAKTUVES

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis 
• APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS
• KAUNO JAUNIMO KAMERINIO TEATRO SĖKMĖ
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
NILO ŽEMĖS BALSU
8
• Algis Uždavinys.
MEDITACIJOS MUZIKINE TEMA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA
• Liudas Statkevičius, Evelina Bondar.
MENAS. ŠVĘSTI. GIMTADIENIS.
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
APIE KĄ SKAMBA REGGAE?
19

ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS 
• Sondra Simanaitienė.
STIPRIAU NEI GRIPAS
1
• Rolanda Lukoševičienė, dienraščio "Klaipėda" žurnalistė.
"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ
2

KRONIKA 
• Juozas MarcinkevičIus.
TRYS RADIJO TEATRO PREMJEROS PER VIENĄ GAVĖNIĄ
1
• WWW KOMENTARAI1

DATOS 
• Gražina Narbutaitė.
VYDŪNAS IR ŠIAULIAI

PAŠTAS 
• "ANGELAY LŪPOMIS BĖGIOJA…"10

DE PROFUNDIS 
• KO BIJO LIETUVOS INTELEKTUALAS…2
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS

ESĖ

ALIS BALBIERIUS

KINTANTIS PAVEIKSLAS KINTANČIUOSE RĖMUOSE

[skaityti komentarus]

iliustracija
Autoriaus nuotrauka

Pasirinkti tiek nedaug galime.

Ypač pačioj pradžioj, kada iš begalinės tamsos staiga blyksteli šviesa. Ir tu, dar to nesuvokdamas protu, pats tampi šviesa, nes kiekviena gyvybė savaime yra šviesa; gyvybės šviesa; reginti ir jaučianti pasaulio šviesą.

Iš tiesų gimsti jau turėdamas tam tikrą tautybę ir kalbą - gamtos galios iššaukia tave iš įsčių. Ir nesvarbu, tu norėjai čia būti ar ne. Esi bejėgis, mažas padarėlis, valdomas instinktų misti, augti, pažinti. Kabintis į savo mažą gyvybę kaip daigas į uolą.

Vėliau randi stalą, žolę, lango stiklą, tėvą ir motiną, kokius nors namus. Net namų pasirinkti negali - tai gali būti rūmai ar skurdi lūšnelė. Instinktai ir stereotipai valdo tavo augimą ir pasaulio pažinimo ABC. Daugumai žmonių viso to užtenka ir tada, kai jie suauga. Ir teka pasroviui gyvenimu kaip upe, ką nors dirba dėl duonos kąsnio, pratęsia giminę ir taip keliauja amžinosios šviesos link - "kaip visi".

Atkaklieji ir maištingieji pradeda klausti savęs ir pasaulio - kas visa tai, kam visa tai, kas aš esu, kodėl esu toks, o ne kitoks? Kokio velnio aš apskritai klausiu, kodėl nenoriu būt "kaip visi" toje avelių bandoje, kuri vadinama visuomene? Kaip gyventi, kad gyvenimas apskritai įvyktų, o ne prabėgtų tarytum debesų šešėliai laukais?

Štai tada ir bandai pasirinkti, atsirinkti ir su siaubu matai, suvoki, kiek nedaug iš tiesų duota pasirinkti. Taip daug kas aplinkui fatalu, kad tvirčiausia valia ir išradingiausias protas tiek nedaug gali keisti tą fatalumą.

Daugybė žmonių gyvena lyg sapne ar kokiame į sapną panašiame filme, tarsi juos kas nors nuolat filmuotų, o nematomas sufleris patarinėtų, ką daryti, kaip kalbėti, kaip elgtis. Vaidmenis skirsto kažkoks didysis Režisierius, kurio niekas nepažįsta ir nėra matęs; dažnai net nepagalvojama, kad toks iš viso yra. Ir viskas čia labai susipynę - esam lyg filmų herojai, nuolat žiūrintys kitus filmus ir kartu vaidinantys bent keliuose kituose. Kažkoks absurdas? Nesusipratimas? Bet šiandieninėje kultūrinte sukultūrintoje visuomenėje ir aplinkoje mes dažnai iš tiesų esam ir aktoriai, ir žiūrovai.

Tie, kurie sau keliame klausimus, pernelyg dažnai nunyram į eklektišką savianalizę. Preparuojam save ir pasaulį, išnarstom tai, ką tik galim išnarstyt, iki mažiausių sraigtelių. Neriam į filosofijos ir psichologijos knygų bedugnę, atsiduodam kiekvienam savo dievui ar dievams ir ieškom atsakymų. Bet kuo daugiau surandama, tuo daugiau kyla klausimų. Kuo smulkiau išnarstom savo "Aš" ir pasaulį, tuo daugėja egzistencinės tuštumos, dvasios šalčio. Pagaliau klausti iš tiesų lengviau, nei atsakyti arba pasirinkti.

Klausia tie, kurie yra pašaukti. Tas, kuris pašauktas, dažniausiai taip pat negali pasirinkti. Netgi tada, kai jis visomis išgalėmis bėga nuo savo pašaukimo. Pašaukti dažniausiai būna labai talentingi ar persmelkti tikėjimo žmonės - menininkai ir kunigai, mokslininkai, vienas kitas politikas ar net verslininkas. Pašaukimas yra amžina mįslė, kaip ir talento prigimtis, jo fenomenas. Kažkas įvyksta, ir žmogus eina ten, kur pašauktas, - įveikia kliūtis, kurios atrodė neįveikiamos, iškenčia nepriteklius arba absoliutų nesupratimą. Plačiausia prasme mes visi esam pašaukti - pašaukti gyventi. Galbūt tik vieną kartą, jei atmesim reinkarnacijos hipotezę. Pašaukti iš beribės tamsos - visos gyvybės formos ir apraiškos, ne tik žmogus.

Kiekvienas iš mūsų turime rojaus žemėje viziją. Visos jos skirtingos. Kai kurių - su rožiniais angeliukais, kitų - ganėtinai iškrypėliškos. Tačiau viena mums užprogramuota - siekti harmoningai sutart su savimi ir pasauliu. Bet rojus paprastai nepasiekiamas arba trunka labai trumpai. Mes per daug trokštame, per daug esam nepatenkinti savimi. O vienintelis realus rojus - pasaulis - tiek pat gražus ir nepakartojamas, kiek bjaurus; tiek pat geras, kiek ir žiaurus; tiek pat teisingas, kiek kupinas neteisybės. Ir mūsų nuotaikos, mintys, troškimai mirga it kaleidoskopas, nes tikra tik amžina kaita, amžinas nepastovumas, judėjimas gyvybės iš niekur į niekur.

Iš visų tiesų ir netiesų gaudimo, iš savianalizės džiunglių išnyra kitas pasirinkimo būdas. Pasirinkimas yra ne kas kita kaip susitaikymas. Su tuo, kiek tu gali ar negali pasirinkti, kiek gali ką nors keisti arba ne. Gali pasirinkti tiek, kiek gali susitaikyti. Pasirinkti tik daugiau arba mažiaus už kitus, išmestus į tą patį erdvės ir laiko krantą.

Esu priverstas, priverčiu save susitaikyti. Susitaikyti su savimi, kad vėl susipykčiau. Galiu džiaugtis nors tuo, kad turiu pasirinkimą susitaikyti. Šito paveikslo rėmuose, kurie yra ne kas kita kaip manojo "Aš" pažinimo ir suvokimo, mano galių ribos. Ir galimybę nuolat bandyti plėsti šio paveikslo rėmus, iššokti už jų ribų bent į mažytį žygį ar iškylą. Nes manasis "Aš" - kaip kintantis paveikslas kintančiuose rėmuose.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
6:22:34 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba