Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-14 nr. 2941

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ONĖ BALIUKONĖ41
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE14

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŽIEVIŲ ŽYDĖJIMAS KAUNE
• KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS - TEATRO MENININKAMS
• Kazys Almenas.
KAM TOKIŲ KNYGŲ REIKIA?
4

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1
• INGEBORG BACHMANN1

PROZA 
• Skiriu dailininkui M.O..
LORETA GRAŽINA LATONAITĖ

ESĖ 
• ALIS BALBIERIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ULISAS3
• Tomas Sternsas Eliotas.
ULISAS: TVARKA IR MITAS
• BABILONAS ILGISI LIETUVIŲ BALSO

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
R.KMITOS "UPĖS MATAVIMAS"
1
• GINTArė BERNOTIEnė.
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ
1
• AŠ MOKU AUGTI1
• BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ
• ŽEMĖ PO JOS KOJOMIS2
• PIEVAGRYBIŲ TESTAMENTAS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
LIETUVOS NOSTALGIJA
1
• Pillė Veljataga.
"AKADEMIKAI" VILNIUJE
• Romualdas Alekna.
MŪSŲ LAIKMETIS IR VITRAŽAS
9

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS
1

NAUJI FILMAI 
• "ČIA IR DABAR: KINAS"

REGIONŲ KULTŪRA 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
PRABILUSI ŽEMĖ
• "VARPAI" SKELBIA SUKAKTUVES

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis 
 APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS
• KAUNO JAUNIMO KAMERINIO TEATRO SĖKMĖ
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
NILO ŽEMĖS BALSU
8
• Algis Uždavinys.
MEDITACIJOS MUZIKINE TEMA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA
• Liudas Statkevičius, Evelina Bondar.
MENAS. ŠVĘSTI. GIMTADIENIS.
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
APIE KĄ SKAMBA REGGAE?
19

ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS 
• Sondra Simanaitienė.
STIPRIAU NEI GRIPAS
1
• Rolanda Lukoševičienė, dienraščio "Klaipėda" žurnalistė.
"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ
2

KRONIKA 
• Juozas MarcinkevičIus.
TRYS RADIJO TEATRO PREMJEROS PER VIENĄ GAVĖNIĄ
1
• WWW KOMENTARAI1

DATOS 
• Gražina Narbutaitė.
VYDŪNAS IR ŠIAULIAI

PAŠTAS 
• "ANGELAY LŪPOMIS BĖGIOJA…"10

DE PROFUNDIS 
• KO BIJO LIETUVOS INTELEKTUALAS…2
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis

APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS

Pokalbis su AB "Stumbras" generaliniu direktoriumi Vygimantu Švabu

[skaityti komentarus]

iliustracija
Regina Zinkevičiūtė. "Vilniaus gatvė". 1976

Kodėl "Stumbras" yra "Stumbras"?

Šis pavadinimas atsirado berods dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Buvo tokia kategorija alkoholio srityje - valstybės monopolis. Tas monopolis taip ir vadinosi - "Stumbras". Nors tvirtint negalėčiau, tai dar reikėtų patikslinti. Be to, stumbras visais laikais - ir Kauno simbolis.

Jūsų gėrimai pasižymi gan originalia receptūra. Apskritai alkoholio verslas ir alkoholio kultūra yra labai sena, remiasi šeimos tradicijomis. Kaip Jūs pats atsidūrėte šiame versle, ar taip pat - šeimos tradicija?

Na, jūsų klausimas jau trijų pakopų. Pirmiausia, atrodo, norėjot paklausti apie mūsų gėrimus. Taip, jie skiriasi. Mūsų gamybos credo - vadinamos natūralios žaliavos. Dedam įvairių, ir saldžių, ir karčių - medaus, uogų, sulčių, žolių, ingredientai priklauso nuo to, koks gėrimas. Derinam, kad išliktų skonis. Dabartinė chemija gali visokias medžiagas atkurti ir aromatus sukurt tokius, kokių žmogus net nebus uostęs. Iš pradžių tai gali patikti, bet žmonės greit pajunta skirtumą ir, kaip aš sakau, sintetiką.

Jūsiškę "Starką" yra tekę vežtis į užsienį kaip suvenyrą, vaišinti tenykščius. Pasinaudojusi proga pasakysiu - įspūdis būdavo puikus.

Malonu girdėt, be to, moteris, o taip gražiai iškėlėt nykštį parodydama (šypteli). Šiaip jau "Starka" - stiprus alkoholinis gėrimas.

Taip, žinau...

Ji priklauso vadinamai "russkaja vodka" klasei, t.y. tiems gėrimams, kurie iš esmės negali būti silpnesni nei 46 laipsnių. Stengiamės nepasiduot gamybos piginimui ir žmonių apgaudinėjimui. Aišku, pastaruoju metu teko šiek tiek nuleisti kartelę, tačiau stengiamės nenusilpninti. Juk vandenį kiekvienas atskirs, ar ne?

Toliau - apie šeimos tradicijas. Taip, iš tiesų pasaulyje yra verslų, kurie remiasi šeima, - gėrimai, ypač sūriai. Ir gamintojai didžiuojasi, galėdami pasakyti - va, mūsų prosenelis įkūrė šitą verslą, ir dar dabar jis pas mus tebedirba, ir galim tą prosenelį parodyti. Mes, deja, to neturim. "Stumbro" pradžia - prieškario Lietuvoj. Bet remiamės "senais kadrais", kaip sakoma. Žinot, mūsų laikais viskas vyksta greit, elektronika, kaita ir taip toliau... Mes linkę kitaip. Su savo darbuotojais palaikom ryšį ir tuomet, kai jie jau išeina į pensiją. Kad būtų matyt - mes jų neužmiršom. Ir kad jie mus prisimintų.

Klausėt apie mane. Na, šiame versle atsidūriau... Niekada nemaniau, kad būsiu "maistininkas", nes pats maisto gamint niekada nemėgau. Buvau energetikas. Atėjau čia dirbti, ir paskui taip ir atsitiko. Tenka ir degustacijose dalyvauti - tarptautinėse ir respublikinėse, ir visa kita. Tada reikia rimtai išmanyti šitą dalyką, nes kai esi pirmasis, reikia stengtis.

Kaip atrodo pati degustacija?

Pirmiausia nesutinku, kad degustatoriumi reikia gimti. Vertinama, be abejo, tais pačiais burnos padargais, kuriuos visi turi vienodus. Tačiau tam reikia nuolat palaikyti formą, kaip sportininkui. Aišku, gerų degustatorių yra 1 iš 10 000. O pati degustacija nėra tam tikro kiekio perpylimas į skrandį, jokiu būdu ne. Tai ir uostymas, ir sudėtinių dalių įvertinimas.

Kuo skiriasi vyno ir stipriųjų gėrimų degustacija?

Yra keletas pagrindinių principų. Vyno degustuojama iškart tik viena rūšis. Vynas yra spalvingas gėrimas, visa tai jį vertinant reikia atskleisti, nusakyti. Todėl vienas pagrindinių principų - vynas degustuojant nenuryjamas, jį reikia išspjauti. Stiprieji gėrimai - kas kita. Nebent brendis sudėtingesnis. Čia jau gėrimą reikia nuryti, kad pajustum, kas ten toliau darosi, kas keičiasi - karšta, šilta... Gydytojai irgi sako, kad gėrimas gali net sveikatai padėti, kad ir peršalus.

Sugebat gražiai kalbėti apie gėrimus - pasakysiu kaip literatė, netgi šiek tiek poetiškai. Paprastai verslininkai laikomi kietais, dalykiškais, ir jokios ten poezijos...

Nesitikėjau, kad taip pasakysit. Paprastai visi sako priešingai, net mano žmona (šypsosi).

Jus galima pavadinti Kauno patriotu?

O taip!

Pats esate kaunietis?

O ar nejaučiama kaunietiška tarmė? (Šypteli.) Kaune nuo 1948-ųjų. Žinote, karo vaikai... Tėvams teko slapstytis, brolis gimė Vilkaviškyje, aš - Marijampolėje. Taigi esu iš "Marijampolės" (ištaria, beje, grynai suvalkietiškai).

Kaip pats, būdamas verslo žmogus, žiūrite į gyvenimą, žmones, pagal ką juos vertinate?

Na, čia man sunku iškart atsakyti... Mes, verslo žmonės, atėjusią laisvę pajutome labiau nei, pavyzdžiui, paprastas darbininkas. Jis ir anksčiau stovėjo prie staklių, klausė meistro, dabar klauso gal net labiau, nes sąlygos, manyčiau, dabar būna net vergoviškos. Nesinori girtis kaip verslininkui - mes gyvename geriau ar panašiai. Reikia žiūrėti plačiau. Darbe aš, kaip generalinis direktorius, dažnai susiduriu su žmonių problemomis, jie ateina su savo bėdom, kreipiasi dėl pagalbos ar paramos. Juos reikia išklausyti. Tenka matyti visko, ir ašarų, ypač moterų. Žinote, juk būna - ligos, vaikai... Tam tikru atžvilgiu "Stumbro" produkcija sudaro žmonėms sąlygas bloginti savo gyvenimą (antra vertus, mes esame sukūrę darbo vietų, ir tai gerai). Būna, kad pasako: jūsų, "Stumbro", produktas blogina gyvenimą - dabar padėkit. Ir yra žmonių, kurie pripažįsta stiprius gėrimus kaip relaksacijos priemonę ar, kaip sakiau, sveikatos sumetimais nepiktnaudžiauja. Per tokias problemas perėjo Amerika, jie juk buvo uždraudę. Jie jau perėjo tuos laikus, kai šiuo verslu vertėsi tik drąsūs žmonės. Ir visas Kenedžių klanas, ir kiti. Aš kaip ir pasijutau laisvas dabar - rinkos dėsniai ir visa kita... Bet šiais laikais vis dar neturiu sąlygų, kad galėčiau juos taikyti visiškai. Be to, esam šiauriečiai, ir, matyt, stiprų alkoholį vartosim ilgiau negu pietiečiai arba prancūzai ir vokiečiai. Kalbant apie rinką - dabar vyksta privatizacija, ir drąsūs, jauni vyrai, energingi verslininkai, šito imasi. Bet tam reikia didelių investicijų.

Va, kalbant vėl apie gyvenimo bloginimą - mes dar prisimenam Paulių Širvį. Alkoholis jį naikino kaip fizinį žmogų. Tačiau kokių parašė gražių eilučių - jas norisi skaityti ir prisiminti. Esam parėmę jo knygos leidimą - kartais remiame kultūrą. Bet prie kai ko kultūroje niekaip nepriprantu. Pats labai mėgstu teatrą, visada mėgau. Tenka susitikt ir su teatro žmonėm, kartais padėti - dabar jiems irgi sunku. Pakalbam su aktoriais. Nesuprantu, kas ten darosi. Aš nebenoriu eiti į teatrą. Nueini - o ten šauksmai, kauksmai, pamatai kartą spektaklį ir daugiau jau nebenori jo žiūrėti. O anksčiau eidavau į vieną spektaklį po 3-4 kartus. Suprantu, kad dabar daug kas kitaip, bet ar ne per toli nuvažiavom, kaip manot? Nors gal aš ko nors ir nesuprantu...

Kalbat apie tai, ką dabar svarsto Lietuvos teatrologai ir netgi studentai...

Matot, net jauni žmonės, nematę to, ką aš mačiau, pastebi tą patį. O kokie anksčiau būdavo spektakliai - pavyzdžiui, "Vyšnių sodas". Ėjau kelis kartus.

Išties kai kas pasikeitė. Gal tai mada. Literatūroje, pavyzdžiui, dabar madinga kalbėti itin sudėtingomis konstrukcijomis. Kaip jūs į tai žiūrite?

Būna, kad nežinai, ką pasakyt, tada pagalvoji: pasakysiu taip, kad niekas nesuprastų, tada manys - oho, kaip gudriai pasakė! (Šypsosi.)

Ką patartumėt meno žmonėms, sakysim, teatralams, kad į spektaklius ateitų daugiau žiūrovų?

Na, nežinau... Gal to... realizmo daugiau? Turbūt taip dabar vadinama? Norėtųsi pamatyt scenoj patį save. O čia, atsiprašant, rodo kažkokius "durnių namus", kur savęs matyt aš tikrai nenoriu, ir savo draugo ar net savo priešo. Spalvų daugiau, nes tik juoda ar balta. Va, žiūrėkit - šitas stumbras paveiksle. Dar prieškario darbas,1930 metų. Niekam neduočiau nukabint. Gal jis ir paprastas, bet akį patraukia, ir kiek spalvų jame! Jo autorius - Mačys. Buvo čia pas mane jo anūkas, verslininkas. Prieina jis prie to paveikslo, žiūri ir staiga sako: čia juk mano dieduko. Matyt, kažkas jį prie to paveikslo patraukė...

O kaip dabar "Literatūra ir menas" gyvena? Turbūt irgi sunkiai, nes spaudai šiais laikais apskritai nelengva. Žiūrėkit, kas populiariausia - "Respublikoj" penktas puslapis, "Lietuvos ryte" penktas puslapis ir visur kitur irgi. Anksčiau "Literatūrą ir meną" pirkdavau ir skaitydavau, ir jis buvo toks... Tuo laiku "stipriai orientuojantis" laikraštis, kuriame rašydavo apie daugelį dalykų.

Iš vyresniųjų yra tekę girdėti, kad anksčiau "Literatūra ir menas" buvo tarsi "dvikalbis" laikraštis, kurį skaitydavo "tarp eilučių"?

Taip.

Kalbėjosi EUGENIJA VAITKEVIČIŪTĖ

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
6:22:32 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba