Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2003-03-14 nr. 2941

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• ONĖ BALIUKONĖ41
• TRUMPAI1
• KITAME NUMERYJE14

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI1
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LTV KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• ŽIEVIŲ ŽYDĖJIMAS KAUNE
• KULTŪROS MINISTERIJOS PREMIJOS - TEATRO MENININKAMS
• Kazys Almenas.
KAM TOKIŲ KNYGŲ REIKIA?
4

POEZIJA 
• ARVYDAS GENYS1
• INGEBORG BACHMANN1

PROZA 
• Skiriu dailininkui M.O..
LORETA GRAŽINA LATONAITĖ

ESĖ 
• ALIS BALBIERIUS

VERTĖJO PUSLAPIS 
• ULISAS3
• Tomas Sternsas Eliotas.
ULISAS: TVARKA IR MITAS
• BABILONAS ILGISI LIETUVIŲ BALSO

KNYGOS 
• Nida Gaidauskienė.
R.KMITOS "UPĖS MATAVIMAS"
1
• GINTArė BERNOTIEnė.
JUSTINO MARCINKEVIČIAUS LAIKO DROBULĖ
1
• AŠ MOKU AUGTI1
• BERLYNAS. ALEKSANDRO AIKŠTĖ
• ŽEMĖ PO JOS KOJOMIS2
• PIEVAGRYBIŲ TESTAMENTAS1
• NAUJOS KNYGOS2

DAILĖ 
• Vida Mažrimienė.
LIETUVOS NOSTALGIJA
1
• Pillė Veljataga.
"AKADEMIKAI" VILNIUJE
• Romualdas Alekna.
MŪSŲ LAIKMETIS IR VITRAŽAS
9

MUZIKA 
 Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS
1

NAUJI FILMAI 
• "ČIA IR DABAR: KINAS"

REGIONŲ KULTŪRA 
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
PRABILUSI ŽEMĖ
• "VARPAI" SKELBIA SUKAKTUVES

ŽALVARIO STUMBRAS: Kauno kultūros puslapis 
• APIE GĖRIMUS IR KITUS ŽEMIŠKUS DALYKUS
• KAUNO JAUNIMO KAMERINIO TEATRO SĖKMĖ
• Eugenija Vaitkevičiūtė.
NILO ŽEMĖS BALSU
8
• Algis Uždavinys.
MEDITACIJOS MUZIKINE TEMA
1

JAUNIMO PUSLAPIS 
• KARALIUS SEDŽONGAS DIDYSIS IR KORĖJOS TRADICINĖ MUZIKA
• Liudas Statkevičius, Evelina Bondar.
MENAS. ŠVĘSTI. GIMTADIENIS.
13

AKTYVIOS JUNGTYS 
• Mantas Gimžauskas.
APIE KĄ SKAMBA REGGAE?
19

ŽINIOS IŠ KLAIPĖDOS 
• Sondra Simanaitienė.
STIPRIAU NEI GRIPAS
1
• Rolanda Lukoševičienė, dienraščio "Klaipėda" žurnalistė.
"RIMTOJI" MUZIKA KLAIPĖDOJE TURI RIMTŲ PROBLEMŲ
2

KRONIKA 
• Juozas MarcinkevičIus.
TRYS RADIJO TEATRO PREMJEROS PER VIENĄ GAVĖNIĄ
1
• WWW KOMENTARAI1

DATOS 
• Gražina Narbutaitė.
VYDŪNAS IR ŠIAULIAI

PAŠTAS 
• "ANGELAY LŪPOMIS BĖGIOJA…"10

DE PROFUNDIS 
• KO BIJO LIETUVOS INTELEKTUALAS…2
• ANTRAMEČIŲ LICĖJUS

MUZIKA

KIEKVIENAS KONCERTAS - ĮVYKIS

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

[skaityti komentarus]

iliustracija
Kompozitorius Vytautas Mikalauskas

Pabaiga. Pradžia 10 numeryje

Nerecenzuotas liko įdomus koncertas, kuriuo tęsiamas Lietuvos pučiamųjų orkestrų pasirodymų Vilniaus įgulos karininkų ramovėje ciklas. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras, vadovaujamas dimisijos majoro Justino Jonušo, ragina sostinėje, simpatiškoje, tinkančioje pučiamųjų muzikai skambėti salėje, visiems pūtikų orkestrams pristatyti naujas koncertines programas, negirdėtus kūrinius, sukurtas lietuvių kompozitorių partitūras. Čia visada gali ateiti šios muzikos mėgėjai, profesionalai, moksleiviai. Ar tai reikalinga? Tiesiog būtina. Muzika pučiamiesiems - ne tik įprasti maršai paradų, švenčių metu. Tai patvirtina mus pasiekiantys pluoštai kitose šalyse kuriamos muzikos ir kartkarčiais gimstantys įdomūs mūsų kompozitorių darbai. Šiuo metu Lietuvoje kompozitorių kurti tokio žanro kūrinių neskatina niekas. Kultūros ministerija tuo nesirūpina, kaip ir daugeliu kitų sričių. Orkestrai vieni iš kitų graibsto nusenusias partitūras, ir nedaug tėra tokių kompozitorių kaip Jurgis Juozapaitis ar Teisutis Makačinas, kurie pasiryžta šiandien šį žanrą renovuoti pasikeitusia kalbos maniera.

Garbės sargybos orkestras, bendraudamas su kitų kraštų muzikais, atsiveža nemažai naujų partitūrų iš Olandijos, Vokietijos, Belgijos. Sausio 31 d. išgirdome pluoštelį negirdėtos programinės muzikos. Dirigentas, trombonistas ir kompozitorius Thomas Dossas sukūrė dvi poemas pučiamųjų orkestrui: "Kalnų fanfaros" ir "Aurora". Puikiai pažįstantis orkestro specifiką, jo skambesio ypatumus autorius išmoningai panaudojo plačią pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų spalvų gamą, komponuodamas akustinius efektus ir gamtos įvaizdžius. Gerai grojantis orkestras tai puikiai perteikė.

Pagrindinis vakaro kūrinys vertė klausytojus smalsauti: pučiamųjų orkestrui japonų kompozitorius Tohoru Takahašis instrumentavo žinomą fortepijoninių pjesių ciklą - M.Musorgskio "Parodos paveikslėlius". Autorius - puikus aranžuotojas, kelių didelių orkestrų vadovas ir dirigentas. Jis nekartojo M.Ravelio partitūros simfoniniam orkestrui principų, bet perteikė visai kitu mąstymu pagrįstą kūrinio fortepijonui orkestrinį variantą. Pirmiausia reiktų pasakyti, kad partitūra skirta gerai grojančiam orkestrui. Sudėtingos instrumentų grupių partijos - be nuolaidų tempams, tesitūrai, grupių deriniams. Interpretacija buvo įdomi. Kūrinį dirigavęs J.Jonušas sukūrė savo partitūros viziją. Ramovė buvo pilna klausytojų.

Mažai darome, įgyvendindami edukacines programas. Sovietmečiu tai buvo gausiausiai finansiškai remiama sritis. Dabar, deja, valstybiniai fondai, kitos institucijos (ir vėl ta nelemtoji Kultūros ministerija, LRT, Nacionalinė filharmonija…) nesuvokia, kad gyvenimas nei prasideda, nei baigiasi su jose dirbančių valdininkų egzistavimu. O gal jau yra mūsų valstybėje jėgų, norinčių, kad kuo daugiau būtų mankurtų, kurių daugėja bežiūrint į vien instinktus žadinančius reginius? Ponas V.Milaknis neteisus sakydamas, kad partijos prievartauja LRT, formuojant menines ir kitokias programas. Jeigu valdantieji suvoktų, kad tokios visuomenę veikiančios institucijos laidomis, koncertais turėtų ne pataikauti, tenkinti klausytojų poreikius, bet juos ugdyti, tai ir kitos visuomenės problemos kitaip būtų sprendžiamos. Bet, deja, svarbus ne klausytojams ar žiūrovams pateikiamos materijos kiekis, bet meniniai, vertybiniai jos kriterijai. O tai didelis skirtumas. Ką bendra turi partijų diktatas su prasčiausios meninės vertės šlagerio propagavimu už didžiulius valstybės ( t.y. mokesčių mokėtojų) pinigus? Štai ekrane - interviu su aštuonias dainas "sukūrusia" paaugle, kaip sakė, jaunimo mėgstama, dainininke. "Ar visose jūsų dainose yra keiksmažodžių?" "Gal tik vienoje mažiau…" "O kokius jūs vartojate? Kokie lietuviški "stipresni" - ei tu, varle, gal - asile?" "Tai kad aš vartoju rusiškus. Jie geriau skamba…" Tiesiog puikus menas!

O ko vertos žemos kultūros politikų diskusijos! Vienas kitą bandantys perrėkti, kvailinantys, vagimis apsivardžiuojantys, nemokantys argumentuotai diskutuoti. O kokį nors šou aktualia tema ar radijo žinias pakeičia dainelė "meniškai vertingu tekstu": "Aš nebūsiu aš, tu nebūsi tu, mes nebūsim mes, jei bijosime savęs…" Ir taip daugiau nei šešis kartus.

Kokios visuomenės poreikiai tenkinami? Suprantama, kad tie, kurių poreikius tenkina toks ir panašus "menas", skirstydami pinigus edukacinėms programoms, negali pastebėti kitokio turinio projektų. Kaliningrade lietuviai ir kitos miesto bendrijos prašo plačiau supažindinti su Lietuvos menine kultūra. M.K.Čiurlionio namai Vilniuje gali puikiai eksponuoti M.K.Čiurlionio meną, surengti seriją pokalbių mokyklose, studentų auditorijose. Tačiau Kultūros ministerijoje nutarta, kad nereikia to daryti. "Išmesti du tūkstančius? Kam?" Reikia atostogaujančius vokiečius paremti. Tegul į Nidą atvažiuoja. Ir Th.Manno festivalio rengėjai gerai paatostogaus. Bet rengti M.K.Čiurlionio ir kartu Lietuvos vardą garsinantį festivalį, mokiniams priminti tokio menininko kūrybą ir jo kultūrinę aplinką - tam pinigų nėra. Sunku patikėti, kad net vieno tūkstančio neliko visus metus aktyviai edukacines programas ruošiantiems ir įgyvendinantiems S.Vainiūno namams. Akivaizdus pilietinėje visuomenėje stiprėjančių veiklos sferų žlugdymas. Sunku patikėti, kad taip nesuvokiami finansavimo prioritetai. Tokių pavyzdžių labai daug.

Pakalbėti apie "Muzikos barų" egzistenciją į redakciją buvo pakviesti žurnalistai. Tai leidinys, kurio laukia ne tik specifinė, muzikų, auditorija, bet ir kiti inteligentai, pedagogai, ypač tie, kurie gyvena periferijoje ir negali pavartyti užsienio spaudos, susipažinti su pasaulio muzikine kultūra. Nejaugi mes užrištomis akimis žingsniuosime į Europą? Ko vertas jos propagavimas politikų lūpomis, jeigu "daiktas" taip ir lieka nepažinus?

iliustracija
Panevėžio pedagogai ir tarptautinių konkursų laureatai Vyriausybės rūmuose
Autoriaus nuotraukos

"Muzikos barų" puslapiuose, nors ir įžvelgiant asmeniškumo tendencijas, greta istorizmo motyvų galima pajusti šiandieninį muzikinio gyvenimo pulsą. Tai kronika, menininkų portretai ir populiarūs straipsniai. Visos tos publikacijos reikšmingos muzikos mokytojams, kurie šiuo metu šalia vadovėlių neturi kokios nors papildomos literatūros. Daugelio seniau išleistų muzikos istorijos knygų (dažniausiai rusų kalba) bibliotekose nebėra, arba jos susidėvėjo. Lietuvių kalba įvairaus pobūdžio verstiniai leidiniai tik pradedami spausdinti. Didelių, vertingų naujų mokslinių monografijų, skirtų kompozitoriams, negali nusipirkti mažos bibliotekėlės. Tuo tarpu žurnalas ne tik atskleidžia muzikų kasdienybę, bet ir atlieka labai svarbią edukacinę funkciją.

Vis daugėja kartu su žurnalų išleidžiamų kompaktinių plokštelių. Jos gerokai pigesnės, nei komercinės parduotuvėse. Visa serija plokštelių suderintos su muzikos dalyko programa, vadovėliais. Skaudu konstatuoti, tačiau valstybė nesirūpina, kad XXI amžiuje, turint galimybes naudotis puikia vaizdo ir garso technika, būtų užfiksuoti žymiausi mūsų menininkai, kad būtų leidžiamos jų plokštelės, videokasetės. Todėl reiktų džiaugtis, kad labai mažomis sąnaudomis tai pradėjo daryti Muzikų sąjunga. Tik gal būtų galima pasiginčyti dėl įrašų kokybės ar atrankos kriterijų. Plokštelėse įrašyta muzika dažnai papildoma puikiai iliustruotais straipsniais. Publikuojamos archyvuose rastos retos nuotraukos, vertingi spaudiniai.

Redaktorė Lina Navickaitė pradėdama 300-ąjį "Muzikos barų" numerį rašo: "Jau paskelbti toli gražu nedžiuginantys Spaudos, radijo ir televizijos fondo tarybos nutarimai dėl spaudos projektų finansavimo. Būtų galima kaskart įrodinėti žurnalą esant reikalingą, reikalingesnį, nei valdininkai mano…Tačiau kalbėti apie tai kažkodėl visai nesinori. Kol dar galime - dirbkime…" Daugiau skausmo buvo ekspresyvioje vyriausiosios redaktorės Audronės Žigaitytės kalboje apie ateitį. Priminsiu pirmajame mėnesinio muzikos meno ir mokslo laikraščio "Muzikos barai" numeryje 1931 m. parašytus jo iniciatoriaus ir redaktoriaus Motiejaus Budriūno žodžius: "Nebegalima taip pat ilgiau toleruoti, kad inteligentas, mūsų muzikininkas turėtų tenkintis tik dienraščio informacijomis apie savo šalies ir užsienio muziką". Juos galime pakartoti ir šiandien. Betgi praėjo 70 metų!

Šiandien žurnalo leidėjai palaiko ryšius su kitomis Baltijos valstybėmis. Lietuvos muzikų sąjungos pavyzdžiu pradėti leisti žurnalai Latvijoje, Estijoje. Tačiau Latvijoje šiam tikslui skiriama 80 tūkstančių, o Lietuvoje - 20 tūkstančių dolerių… Nesuprantama, kodėl nebūtų galima Lietuvos ambasadose platinti angliško "Muzikos barų" varianto? Juk tai ne itin daug kainuojanti mūsų kultūros platesnio išėjimo į pasaulį galimybė.

Edukacinius projektus rengia vis tie patys varguoliai. Štai M.K.Čiurlionio namuose kovo 3 d. įdomiai buvo pristatytas kompozitoriaus Vytauto Mikalausko fortepijoninis ciklas "Snieguolė ir nykštukai". Ne paslaptis, kad plačioji visuomenė ne vieno kompozitoriaus pavardę jau pradeda pamiršti. Deja, jų nėra girdėjęs ir dažnas Muzikos akademijos studentas. Todėl kiekvienas su kūrėju supažindinantis renginys yra labai vertintinas.

Panevėžietės fortepijono pedagogės Vilija Geležiūtė, Gražina Beleckienė, Jūratė Vilienė parengė neįprasto žanro pasaką-vaidinimą pagal pačių vaikų fortepijonu atliekamą V.Mikalausko muziką dviem, keturioms ir šešioms rankoms. M.Vainilaičio, V.Palčinskaitės eilėraščiai, technologiškai sunkoki fortepijoniniai ansambliai skambėjo puikiai, - juos profesionaliai atliko Panevėžio konservatorijos ir jos pagrindinės mokyklos, Muzikos mokyklos bei "Saulėtekio" vidurinės mokyklos moksleiviai. Vaidinimėlį režisavo V.Jevsejevas. Vaikai įsitraukė į kūrybos procesą. Džiaugėsi ir muzikos autorius. M.K.Čiurlionio namų aura tarsi laimino visus naujiems darbams.

Tik tokioje terpėje gali sėkmingai žengti pirmuosius žingsnius ir būsimi menininkai profesionalai. Lietuvos muzikų rėmimo fondas didžiulėmis pastangomis rado kilnių žmonių, įtikino vyriausybinių institucijų vadovus, verslininkus ir surengė 2002 metų tarptautinių konkursų laureatų bei jų pedagogų pagerbimo šventę. Į įvairius konkursus vyksta mažesni ir jau brandūs muzikantai. Svarbiausia, kad jiems yra galimybė pasitikrinti savo jėgas, išgirsti savo bendraamžius, o pedagogai taip pat tobulėja bendraudami su užsienio kolegomis.

Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus sveikino Didžiojo prizo nugalėtojus ir kitus premijų laureatus. Į Prezidentūrą atėjo Lietuvos aukščiausio rango pareigūnų. Jie pamatė potencialią kultūros jėgą. Buvo sveikinami ir pedagogai. Pianistai prof. V.Vitaitė, K.Grybauskas, smuikininkė doc. U.Jagėlaitė, mokytojas ekspertas V.Žemaitis ir kiti kasmet gali girtis ne vienu tarptautinių konkursų laureatu. Puikiai dirba ne tik vilniškiai pedagogai, bet ir jų kolegos Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Veiveriuose. Šiais metais pažymėti net 106 pedagogai ir arti 200 laureatų. Didžiausias pianistų, fortepijoninių ansamblių, akordeonistų būrys. Sunku juos gausa pasivyti smuikininkams, dainininkams, kameriniams ansambliams, klarnetininkams, valtornistams. Geriausieji pasirodė vasario 20 d. vykusiame laureatų padėkos koncerte Vyriausybės rūmuose.

 

Skaitytojų vertinimai


1479. Xxx :-) 2003-03-15 13:05
Gal sulauktume kultūros projektų finansavmo ekspertų nuomonių bent po slapyvardėmis? Jų rankose kultūros ateitis, bet ne atsakomybė už ją! Ar ne laikas diskusijoms su ekspertais? Jų ramybei - tebūnie jie su kaukėmis ar už juodos širmos.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 13 iš 13 
6:22:30 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba