Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2002-06-05 nr. 2902

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• MŪSŲ ŽODYNO ŠIMTMETIS6
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

SVEIKINAME 
• DALIĄ JAZUKEVIČIŪTĘ
• GEDIMINĄ ASTRAUSKĄ

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• VI.7-13.
KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS
• LRT KULTŪROS LAIDOS
• LR KULTŪROS LAIDOS

AKTUALIJOS 
• Almantas Samalavičius.
HUMANITARAI - MOKSLO POLITIKOS ĮKAITAI
5
• KAS ŠEIMININKAUS VALDOVŲ RŪMUOSE?

PROZA 
• Jokūbas Raugtys.
KANČIŲ KELIAIS

KNYGOS 
• TOKIOS KNYGOS NETURĖJOME
• NAUJOS KNYGOS

POEZIJA 
• Aidas Marčėnas.
SONETAI NUO SIENOS
3
• NEGARBINGAS POETO PAGERBIMAS

POEZIJOS PAVASARIO ĮSPŪDŽIAI, KRONIKA 
• Ričardas Šileika.
TOKIA TERITORIJA / TOKIOS TAISYKLĖS
• Paulina Žemgulytė.
Į MIESTĄ - MIŠKĄ
1
• Ingrida Daunoravičiūtė.
SUGRĮŽUS IŠ SANKT PETERBURGO

MUZIKA 
• Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
DERLIAUS METAS
• PAŽAISLIO FESTIVALYJE
• VASAROS SEZONAS TRAKŲ PILYJE
• "DRUSKOMANIJA"

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
MODERNŪS POKŠTAI ŠIUOLAIKINIAMS LENGVATIKIAMS
3
• TEATRO PRAEITĮ APMĄSTANT
• VOKIŠKA PATIRTIS

DAILĖ 
• Jurgita Ludavičienė.
ŽINOMA NEŽINOMA DAILĖ
• Lijana Šatavičiūtė.
MENAS - ATSVARA ŽALINGIEMS VISUOMENĖS ĮPROČIAMS

KAMPAS 
• Ričardas Šileika.
KOVAS, BALANDIS

KONFERENCIJOS 
• PASCALE PETIT.
INTELEKTUALŪS BARBARAI
• Bohdan Zadura.
POETAS - BARBARAS AR INTELEKTUALAS
 Boris Biletić.
POETAS - INTELEKTUALAS AR BARBARAS?
• "ARTGENDA. HAMBURGAS 2002"

DIFFICILE EST SATIRAM NON SCRIBERE! 
• Tadas Desperadas.
ŠPRICŲ IR GUMŲ TEMA
1

SKELBIMAI 
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA...
• LIETUVOS DAILININKŲ SĄJUNGA...

KONFERENCIJOS

POETAS - INTELEKTUALAS AR BARBARAS?

Boris Biletić

[skaityti komentarus]

iliustracija

Gerai ar negerai, bet aš įsitikinęs, kad ši antraštė nėra klausimas. Tai įrodo įvairūs literatūros istorijos pavyzdžiai, kadangi vienas asmuo ir gali, ir negali tapti intelektualo ir barbaro susijungimo bei sambūvio vieta. Kalbant apie vadinamas mažąsias tautas ir mažąsias literatūras, - nors būdvardis "mažoji" rodo tik nedidelį atstovų skaičių ir kultūros ar kalbos paplitimą, - ši prieštaringa dviguba individualaus, konkretaus lygmens ir bendro lygmens situacija suvokiama labiau įsigilinus į problemą: poetas - intelektualas ar barbaras?

Žinome daug žymių pasaulio poetų, kurie yra ir garsūs tam tikrų politinių požiūrių bei orientacijų, įdiegtų į praktiką, atstovai, kontrastingos asmenybės: jų meninė kūryba yra aukšto lygio, antra vertus, jie gėdingai yra tapę manipuliacijų objektais, t.y. virtę barbariško akto subjektais. Mano manymu, geriausias eklektiškas pavyzdys yra Gabriele D`Annuzio: rafinuotos poezijos meistras ir karo kurstytojas, po Pirmojo pasaulinio karo arogantiškas Kroatijos miesto Rijekos užkariautojas, kraštutinių pažiūrų fašistinio judėjimo, žinomo kaip Adrijos iredentizmas, dalyvis, varžęsis su Mussolini`u dėl fašistinio judėjimo valdžios. Kitaip sakant, žmogus, išgarsėjęs kaip Il Poeta (poetas) ir kaip Il Comandate (vadas). Čia trumpai paminėsiu Luigi`o Amaro ir Michaelo A.Ledeeno knygas, pripažinto Europoje šiuolaikinio kroatų rašytojo, šių metų Helderio premijos laureato Nedjeljko Fabrio prozos kūrinį simboliniu pavadinimu "D`Annuzio, Mussolini`s, Leninas, Krleza". Pastarojo autoriaus "Adrijos trilogija" parodo, kaip mūsų, Rytų Adrijos, literatūra vaizduoja žmonių tarpusavio santykius, kultūrų ir ideologijų, intelekto ir barbariškumo konfliktą, kurio neišvengia net šeimos ar individai.

Fašistų teorinė ir praktinė sąvoka "etninis gerinimas" Kroatijoje, ypač Istros pusiasalyje, kur aš gyvenu, yra lygus pedantiškojo Slobodano Miloševićiaus "etniniam valymui", kuris buvo palaikomas serbų akademikų (su retomis išimtimis) ir beveik visų geriausių šiuolaikinių serbų rašytojų, tarp kurių buvo žymiausi ir labiausiai skaitomi serbų poetai (taip pat su retom išimtimis).

Žinoma, jokiu būdu neturėtume lyginti kiekvieno estetinio darbo su politika, kurion jis yra įkišęs savo uodegą (arba neįkišęs). Tą patį galima pasakyti ir apie kelis labiau žinomus Norvegijos, Prancūzijos, Amerikos bei kelių kitų šalių rašytojus, apkaltintus kolaboravimu su naciais, tačiau jų kūrybos svarba nebuvo nė kiek sumenkinta. Tarp rašytojų, natūralu, ir poetų galima rasti komunistinių kolaborantų bei aktyvistų, dirbusių kitai, raudonai, XX a. totalitarizmo formai, išplitusiai Euroazijos platybėse nuo Triesto iki Vladivostoko, nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Kroatų literatūroje, itin vertingame slavų ir net Europos žodžio mene, galima rasti ir daugiau rafinuotų estetų bei atgailautojų, persivertėlių, įžymių intelektualų, apgailėtinu būdu įsitraukusių į žaidimą, kad būtų pasiekti trumpalaikiai politikų, sumirkusių ašarose ir kraujyje, kaltų dėl baisiausių praėjusio amžiaus tragedijų, tikslai. Noriu pasakyti, kad Kroatijos rytuose, Balkanų širdyje, vartojamas sudurtinis naujadaras "barbarogenijus", kurio etimologinė ir semantinė analizė būtų labai įdomi. Matyt, turėtume prisiminti ir Radovaną Karadjićių, kaltinamą karo nusikaltimais Bosnijoje ir Hercogovinoje, parašiusį ir išleidusį savo poezijos knygą, kurioje Sarajevas degė prieš kelias dekadas, kaip vėliau gali degti Vukovaras.

Kalbant radikaliais vediniais, mes susiduriame su barbariškais, labiausiai prievartiniais, - prieštaraujančiais lyriškiems, arba poetiniams, - ryšiais tarp valdžios ir pavaldinio, kurie buvo autoritetingai, labai meniškai šiuolaikinės Europos literatūros kontekste perteikti Hermanno Brocho romane "Der Tod des Vergil" ("Vergilijaus mirtis").

Neidealizuodamas ir be patoso esu linkęs teigti, kad šiandien poezija priklauso intelektualiam elitui, nors šis gana drąsus pareiškimas nėra toks nedviprasmiškas, kaip gali pasirodyti. Eilėraščio menas liko palyginti nesugadintas šalia komercinės žiniasklaidos, besikeičiančių agresyvaus visos žmonijos žaidimo taisyklių. Didžiausią materialią naudą turi vadovas, pelną, kuris pasaulį daro barbarišką, laikantis dievu. Poetas, kaip pasitikįs savimi ir nepriklausomas intelektualas, yra stebėtojas ir interpretatorius kitų labiau nutolusių temų, galbūt archajiška, archeologinė būtybė ar galų gale estetointelektualus pagonių dvasininkas - hibridas to, ką įprasta vadinti poeta vates ir poeta doctus. Šiandien poetas dar yra tas, kuris žino, kad poezijos kalba gali valdyti pasaulį. Homo politicus tai interpretuoja kitaip ir veikia kitais būdais. Labai bloga pasauliui, sako poetas, ieškodamas paguodos. Tai nuostabus keistuolis, sėdintis tarp telefono ir kompiuterio klaviatūros, visada kontroliuojantis savo judesius ir skrydžius - jau ne į žvaigždes, o į milijardų nesisteminių informacijos vienetų chaosą, į vadinamą dirbtinę tikrovę.

Simbolis, alegorija, metafora, metonimija, sinekdocha, vaizdingas žaidimas netikėtais žodžiais ir nevaldoma liepsnojanti vaizduotė - dar reikalingi, nors baisiai pasenę instrumentai - ar jie pasitrauks į tikrovės pakraštį, kur kalba nebėra tikslas ir net ne priemonė (nebent nedviprasmiška, skurdi, išparduodami semiotiniai ženklai)? Vienu žodžiu, ar ji yra barbariška? Iš kurios planetos vietos, iš kurios visatos vietos mus puls barbarai ir griaus banalaus pasaulio postdekadanso pagrindus? Prieš kokius legionus, prieš kieno legionus mes stosime (jei išvis stosime), ir ar poetas tikrai pirmas eis į Kanosą? Ar gyvas poetas kurptų odę subjektui, skolindamasis paklusnią ir sardonišką nemirtingąją rūmų juokdario šypseną, odę "amžinos" šlovės inauguracijai, tariamai naujai pradžiai, sugrįžimo prie to paties entropijai?

vertė Rimvydas Strielkūnas

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
6:15:50 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba