Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-27 nr. 3050

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEINAR BRAGI.
ŽUVIS
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI3
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

AKTUALIJOS 
• UŽ TRISDEŠIMTIES KILOMETRŲ1
• PAS JOTVINGIUS SU JOTVINGIAIS5
• Jūratė Duksaitė.
IEŠKANT KELIO REALIJŲ LABIRINTE
3

LITERATŪRA 
 Rimvydas Strielkūnas.
"TRANSATLANTIKAS": LENKIJA–PASAULIS

KNYGOS 
• Alvydas Šlepikas.
LABAI GERAS ALMANACHAS
5
• PIKTYBĖS GĖLĖS2
• LIKIMO PIRŠTAS6
• KARVEDYS PAVARGO NUGALĖTI6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• MILŽINAS, KURĮ GALIMA ĮVEIKTI20

ŠOKIS 
• Vita Mozūraitė.
2005-ŲJŲ "NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS" – KĄSNELIS PROTO GURMANAMS
2

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
ŽMONĖS IR ČIČERONĖS
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
PASKATA AKTORĖS MEISTRIŠKUMUI
2

MENO DIS/KURSE* 
• George Landow.
"AR TAS HIPERTEKSTAS KO NORS VERTAS?"
4

POEZIJA 
• ELENA KARNAUSKAITĖ3
• DAIVA ČEPAUSKAITĖ25

PROZA 
• Alis Balbierius.
NEPABĖGTI
4

VERTIMAI 
• JENNY BITNER
• EDWARD REILLY

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
ABSTRAKCIONIZMAS, BAROKAS IR IRONIJA
1
• Goda Giedraitytė.
METALO PĖDSAKAIS PER ISTORIJĄ...

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Agnesė Gailė.
DEMOKRATIJOS DEMONAS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "SPONTANIŠKA GARSO IR VAIZDO INTERJERO IMPROVIZACIJA20
• Jurgita Jasponytė-Katė.
PILAITĖ IR VĖJAI
6

PAVELDAS 
• Danutė Mukienė.
"SUKAUPTI MUZIEJŲ SAVYJE..."
1

KRONIKA 
• BUVO GEGUŽĖS MĖNUO
• LITERATŪROS VAKARAS BUDAPEŠTE
• Pranas Visvydas.
M.K.ČIURLIONIO "KIBIRKŠTYS"
• STIPENDIJA RAŠYTOJAMS
• Olga Šteinberg (1920.IV.20–2005.V.22).
IŠĖJO MOKYTOJA…
1
• KAUNO DRAMA RENGIASI JUBILIEJINIAM SEZONUI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS VALDYMO REFORMOS6

LITERATŪRA

"TRANSATLANTIKAS": LENKIJA–PASAULIS

Rimvydas Strielkūnas

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ryszardas Kapuścińskis skaito įžanginę paskaitą "Vertėjas – XXI amžiaus asmenybė"

Gegužės 12–14 d. Krokuvoje vyko I pasaulinis lenkų literatūros vertėjų kongresas, kurį surengė Knygų institutas. Jame dalyvavo 174 vertėjai iš 50 šalių. Lietuvos piliečiai kongrese dirbo pagal sistemą "keturi plius vienas" – Irena Aleksaitė, Vyturys Jarutis, Algis Kalėda, Rimvydas Strielkūnas (vertėjai į lietuvių kalbą) plius Gerardo Bertrąnas (vertėjas į ispanų kalbą). Per tris dienas buvo surengta 19 seminarų, skirtų lenkų poezijai, prozai, dramaturgijai, esė, reportažams, taip pat šiuolaikinei lenkų kalbai, atskiruose seminaruose buvo aptarta Czesławo Miłoszo, Witoldo Gombrowicziaus, Bolesławo Leśmiano kūryba. Seminarus vedė aukštųjų mokyklų dėstytojai, literatūrologai, literatūros istorikai, literatūros kritikai, rašytojai bei žurnalistai. Leidyklos vertėjams pristatė savo išleistas naujausias ir populiariausias knygas.

Atidarydamas kongresą Knygų instituto direktorius Andrzejus Nowakowskis pasidžiaugė, kad pavyko surengti tokį renginį, ir pabrėžė jo svarbą Lenkijos kultūrai. Kongreso atidaryme, kuris vyko Jogailos universitete, taip pat kalbėjo šio universiteto prorektorė Marija Szewczyk. Ji paminėjo, kad I lenkų literatūros vertėjų kongreso atidarymas sutapo su Jogailos universiteto 641-osiomis metinėmis, ir juokaudama palinkėjo šiam renginiui sulaukti tokio paties amžiaus. Lenkijos kultūros ministras Waldemaras Dąbrowskis sakė manąs, kad "tai tikriausiai pirmas tarptautinis kongresas, kuriame visi kalba lenkiškai", padėkojo vertėjams už vertimus, paprašė jų ir toliau versti, "ne tik versti, bet ir mylėti lenkų literatūrą", pažymėdamas kultūros svarbą mūsų gyvenime, nes "vis tiek pasaulyje dvasios vaidmuo tebėra svarbesnis už jėgos vaidmenį".

Vienas iš daugiausia verčiamų lenkų autorių Ryszardas Kapuścińskis įžanginėje paskaitoje "Vertėjas – XXI amžiaus asmenybė" teigė, kad vis didėja vertėjo vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, nes "be vertėjo nesuprastume vieni kitų, mažiau žinotume". Kadangi lenkų kalbos žodis "versti" taip pat reiškia ir "aiškinti", sakė rašytojas, tai tos ribos tarp vertimo bei aiškinimo kaip ir nelieka, – vertėjas skleidžia literatūrą ir kultūrą. R.Kapuścińskis taip pat sakė, kad vertėjas yra autoriaus ambasadorius, kadangi nuo jo priklauso, kaip autoriaus kūryba bus įvertinta kitose šalyse.

Diskusijoje "Lenkų literatūra užsienyje", kuriai vadovavo vertėjas iš Vokietijos Albrechtas Lemppas, dalyvavo Henrykas Bereska (Vokietija), Zofija Bobowicz (Prancūzija), Andersas Bodegardas (Švedija), Billas Johnsonas (JAV) ir Ksenija Staroselskaja (Rusija). Nors diskusijos dalyvių šalyse išverčiama daugiausia lenkų literatūros, tačiau jie nelabai turėjo kuo nudžiuginti klausytojus. Net ir šiose šalyse verstinė literatūra leidžiama daugiausia 5000 egzempliorių tiražu. B.Johnsonas pasiguodė, kad dabar verstinė literatūra sudaro tik 2 procentus JAV išspausdinamų knygų, o amerikiečiai beveik neskaito knygų, jie net nemėgsta filmų su subtitrais, kadangi, jų nuomone, pasibaigus šaltajam karui, nebėra apie ką rašyti. H.Bereskos manymu, lenkų literatūrai VDR laikais buvo geriau, nors buvo galima versti ne visus autorius, todėl W.Gombrowiczius, Cz.Miłoszas, Z.Herbertas, A.Zagajewskis išversti tik devinto dešimtmečio pabaigoje. Vertėjas paminėjo, kad rimtą literatūrą leidžia tik mažos, nepriklausomos leidyklos. Jo nuomone, Vokietijoje gana daug išeina lenkų literatūros, bet svarbiausia, kaip priversti žmones skaityti. Vieną sprendimą pasufleravo Z.Bobowicz, pasakiusi, kad Prancūzijoje įsteigta jaunojo skaitytojo premija, kuria vaikai skatinami skaityti. Renkami 7 labiausiai skaitomi autoriai. Šiais metais į šį septintuką pateko ir lenkų rašytoja Olga Tokarczuk. Prancūzijoje 50 procentų knygų – verstinės, 5 procentai – Rytų Europos autorių. Rusijoje, kaip teigė K.Staroselskaja, didelį vaidmenį lenkų literatūros sklaidoje vaidina žurnalas "Inostranaja literatura", kuris publikuoja nemažai šiuolaikinių Lenkijos rašytojų kūrybos. Tačiau ir Rusijoje nėra "taip gerai, kaip devintame dešimtmetyje, kai žmonės nešdavo makulatūrą, kad gautų talonėlių knygoms, ir stovėdavo ilgose eilėse, norėdami nusipirkti Sienkiewicziaus "Raštus". A.Bodegardas prisipažino, kad švedai nežino populiariausio H.Sienkiewicziaus kūrinio "Quo vadis".

Diskusijoje "Lenkijos kultūros pasiūla Europai: literatūra" apie Lenkijos kultūros sklaidą pasakojo Užsienio reikalų ministerijos darbuotoja Elżbieta Jogiełło, Kultūros ministerijos atstovė Elżbieta Nowak, Barbara Wiechno iš A.Mickevičiaus instituto.

E. Jogiełło pažymėjo, kad svarbų vaidmenį populiarinant lenkų kultūrą vaidina lenkų institutai, kurių dabar yra 20, taip pat Lenkijos ambasados, kurios irgi rūpinasi kultūros, taigi ir literatūros, sklaida. Užsienio ministerijos atstovė priminė problemą, kuri aktuali ir Lietuvai, – kad kai kuriose šalyse lenkų kalbos katedros naikinamos, jas prijungiant prie slavistikos katedrų.

Lenkijos kultūros ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamento direktorė E.Nowak papasakojo apie Kultūros ministerijos, kuriai priklauso ir Knygų institutas, tarptautines programas. Pranešėja pasidžiaugė, kad ministerija turi pasirašiusi daug kultūrinio bendradarbiavimo sutarčių su užsienio šalimis, kad organizuoja įvairias mainų programas. Pavyzdžiui, šiais metais vyksta Ukrainos kultūros dienos Lenkijoje, praėjusiais metais buvo surengtos Lenkijos kultūros dienos Ukrainoje. Taip pat Kultūros ministerija, vykdydama programą "Kultūra 2000", remia leidybą.

A.Mickevičiaus instituto programų direktorė B.Wiechno supažindino su šio instituto istorija bei veikla. Institutas rengė Lenkijos, pagrindinės viešnios, pasirodymą 2000-ųjų Frankfurto knygų mugėje. B.Wiechna taip pat papasakojo apie A.Mickevičiaus instituto tinklalapį www.culture.pl, kurio teatro skyrius yra labai turiningas ir kurį kasdien aplanko daugybė žmonių. A.Mickevičiaus institutas taip pat vykdo Lenkijos kultūros pristatymo užsienyje programas "Lenkijos metai…" Beniliukso šalyse, Ispanijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Švedijoje bei lenkiškos muzikos populiarinimo programą "Klausyk muzikos, klausyk Lenkijos". Be to, institutas yra įsteigęs stipendijas menininkams (deja, ne vertėjams) "Gaude Polonia", organizuoja lenkų kalbos ir literatūros dėstytojų susitikimus.

iliustracija
Lenkijos kultūros ministras W.Dąbrowskis įteikia H.Bereskai "Transatlantiką". Dešinėje – Knygų instituto direktorius A.Nowakowskis
Autoriaus nuotraukos

Knygų instituto programas pristatė jo atstovės – Elżbieta Kalinowska ir Joanna Czudec. Knygų instituto vicedirektorė E.Kalinowska priminė šio instituto istoriją: iš pradžių buvęs Decijaus vilos Literatūros skyrius vėliau tapo A.Mickevičiaus instituto Krokuvos skyriumi, o praėjusiais metais kultūros ministro įsakymu įkurtas Knygų institutas. Pranešėja supažindino su Knygų instituto tinklalapiu www.bookinstitute.pl, kuriame pristatoma daugiau 200 knygų. Čia galima rasti autorių biografijas, jų knygų (ir vertimų) bibliografiją, literatūros bei leidyklų naujienas ir užsisakyti naujienų biuletenį. Taip pat šiame tinklalapyje turėtų atsirasti vertėjų pokalbių svetainė, kurioje jie galės spręsti knygų vertimo problemas, bei vertėjų duomenų bazė.

E.Kalinowska supažindino su "jauniausiu ir mylimiausiu Knygų instituto vaiku" – Vertėjų kolegija. Šią kolegiją įkūrė Knygų institutas kartu su Decijaus vilos draugija ir Jogailos universitetu. Joje nuo kitų metų galės dirbti vertėjai pagal 2 programas – "Senior Scholar" ir "Scholar". Pirmoji programa skirta didelės patirties turintiems vertėjams, kurie galės Vertėjų kolegijoje dirbti mėnesį bei privalės paskaityti paskaitą ir vesti vertimo seminarus Jogailos universiteto studentams. Antroji programa skirta mažiau patyrusiems vertėjams, kurių darbo trukmė šioje kolegijoje bus 3 mėnesiai ir kurie taip pat privalės vesti vertimo seminarus studentams. Vienu metu kolegijoje galės dirbti 8 vertėjai – 2 pagal "Senior Scholar" ir 6 pagal "Scholar" programą. Knygų institutas tikisi, kad Vertėjų kolegija bus panaši į Visbio (Švedija) ir kitus užsienio vertėjų centrus.

J.Czudec papasakojo apie Lenkijos dalyvavimą knygų mugėse. Jų šaliai viena svarbiausių yra Vilniaus knygų mugė. Lenkai taip pat dalyvauja Frankfurto, Londono, Bolonijos, Leipcigo, Maskvos, Jeruzalės, Prahos ir kitose knygų mugėse. Šiais metais lenkai kartu su čekais ir slovakais dalyvaus Niujorke rengiamoje knygų mugėje. Be to, Lenkija savo knygas pristatys Buenos Airėse ir Gvadalacharoje. Tai labai svarbu, nes, pasak vertėjo iš Brazilijos, Pietų Amerikos leidėjai nežino, kas yra Lenkija.

J.Czudec supažindino su vertimų rėmimo programa "Copyright", kuri remia lenkų autorių užsienyje leidžiamas knygas (sumoka už autorių teises arba vertėjui honorarą). Finansuojama įvairi literatūra – ir sunkiai parduodama rimta, ir lengvesnio turinio. Rekomenduojamos versti literatūros sąrašo nėra, net Knygų instituto žurnalas "Books from Poland", leidžiamas 2 kartus per metus (prieš Frankfurto ir Leipcigo knygų muges) anglų ir vokiečių kalbomis, tik spausdina naujų knygų anotacijas ir ištraukas, o ką remti – sprendžia ekspertų komisija. Kai kuriose šalyse (pvz., Norvegijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje) dalį lenkų autorių knygų leidybos išlaidų apmoka vietiniai fondai.

Kongresas kulminaciją pasiekė Juliuszo Słowackio teatre, kur buvo įteiktas "Transatlantiko" apdovanojimas. Kaip sakė W.Dąbrowskis, "Transatlantikas" simbolizuoja lenkų literatūros kelionę per visą pasaulį. Po animacinio "Transatlantiko" kelionės per lenkų literatūrą A.Nowakowskis perskaitė Lenkijos Respublikos Prezidento Aleksandro Kwaśniewskio sveikinimą kongreso dalyviams. Vertėjus taip pat pasveikino Jogailos universiteto rektorius Franciszekas Ziejka ir pajuokavo, kad vien lenkų kalbos dėka kongreso dalyviai aplankė Krokuvą. Paskui buvo įteiktas "Transatlantiko" apdovanojimas, kuris kasmet bus skiriamas labiausiai nusipelniusiam lenkų literatūros skleidėjui pasaulyje. Jį gali gauti vertėjai, literatūros kritikai, literatūros istorikai, leidėjai, žurnalistai ir kiti užsienio piliečiai, populiarinantys lenkų literatūrą už Lenkijos ribų. "Transatlantiko" apdovanojimo kapitula – Eva Hoffmann, Vera Michalski, Karlas Dedecius, Januszas Palikotas, Adamas Zagajewskis ir Andrzejus Nowakowskis (pirmininkas) – pirmu šio apdovanojimo laureatu iš 50 kandidatų išrinko vertėją Henryką Bereską. Lenkijos kultūros ministras Waldemaras Dąbrowskis įteikė jam dailininko Andrzejaus Reneso sukurtą "Transatlantiko" statulėlę ir 10 tūkstančių eurų premiją. Dėkodamas už apdovanojimą vertėjas sakė, kad jam "jau pats vertėjo darbas yra apdovanojimas, nes gali pabėgti prie ežero į gražiuosius Brandenburgo miškus, atsisėsti ir dirbti". H.Bereska verčia jau daugiau kaip 50 metų ir iš lenkų kalbos išvertė daugiau kaip šimtą knygų.

Šiemet taip pat įteiktas neoficialus – garbės "Transatlantikas". Juo apdovanotas poetas, kritikas ir vertėjas Stanisławas Barańczakas, gyvenantis JAV. Jis verčia ne tik iš lenkų kalbos į anglų kalbą (be daugybės kitų kūrinių, kartu su Nobelio premijos laureatu Seamusu Heaney’u, kongreso metu tapusiu Jogailos universiteto garbės daktaru, į anglų kalbą išvertė Jano Kochanowskio "Elegijas"), bet ir į lenkų kalbą (W.Shakespeare’o, Dante’s, W.H.Audeno, J.Brodskio ir kitų poeziją). Stanisławui Barańczakui skirtą apdovanojimą poetas Adamas Zagajewskis įteikė jo įgaliotinei, žurnalo "Zeszyty literackie" vyriausiajai redaktorei Barbarai Toruńczyk.

Iškilmes užbaigė šiltai publikos sutiktas akordeonistų "Motion Trio" kartu su orkestru "Sinfonietta Cracovia". Bisui atliktas kūrinys "Game Over" neužbaigė kongreso, darbas tęsėsi. O kongresui pasibaigus, vertėjai namo išvyko užmezgę daug naudingų pažinčių, pasisėmę naujų žinių ir Vavelio dvasios.

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
6:13:07 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba