Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-27 nr. 3050

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEINAR BRAGI.
ŽUVIS
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI3
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

AKTUALIJOS 
• UŽ TRISDEŠIMTIES KILOMETRŲ1
• PAS JOTVINGIUS SU JOTVINGIAIS5
• Jūratė Duksaitė.
IEŠKANT KELIO REALIJŲ LABIRINTE
3

LITERATŪRA 
• Rimvydas Strielkūnas.
"TRANSATLANTIKAS": LENKIJA–PASAULIS

KNYGOS 
• Alvydas Šlepikas.
LABAI GERAS ALMANACHAS
5
• PIKTYBĖS GĖLĖS2
• LIKIMO PIRŠTAS6
• KARVEDYS PAVARGO NUGALĖTI6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• MILŽINAS, KURĮ GALIMA ĮVEIKTI20

ŠOKIS 
• Vita Mozūraitė.
2005-ŲJŲ "NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS" – KĄSNELIS PROTO GURMANAMS
2

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
ŽMONĖS IR ČIČERONĖS
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
PASKATA AKTORĖS MEISTRIŠKUMUI
2

MENO DIS/KURSE* 
 George Landow.
"AR TAS HIPERTEKSTAS KO NORS VERTAS?"
4

POEZIJA 
• ELENA KARNAUSKAITĖ3
• DAIVA ČEPAUSKAITĖ25

PROZA 
• Alis Balbierius.
NEPABĖGTI
4

VERTIMAI 
• JENNY BITNER
• EDWARD REILLY

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
ABSTRAKCIONIZMAS, BAROKAS IR IRONIJA
1
• Goda Giedraitytė.
METALO PĖDSAKAIS PER ISTORIJĄ...

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Agnesė Gailė.
DEMOKRATIJOS DEMONAS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "SPONTANIŠKA GARSO IR VAIZDO INTERJERO IMPROVIZACIJA20
• Jurgita Jasponytė-Katė.
PILAITĖ IR VĖJAI
6

PAVELDAS 
• Danutė Mukienė.
"SUKAUPTI MUZIEJŲ SAVYJE..."
1

KRONIKA 
• BUVO GEGUŽĖS MĖNUO
• LITERATŪROS VAKARAS BUDAPEŠTE
• Pranas Visvydas.
M.K.ČIURLIONIO "KIBIRKŠTYS"
• STIPENDIJA RAŠYTOJAMS
• Olga Šteinberg (1920.IV.20–2005.V.22).
IŠĖJO MOKYTOJA…
1
• KAUNO DRAMA RENGIASI JUBILIEJINIAM SEZONUI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS VALDYMO REFORMOS6

MENO DIS/KURSE*

"AR TAS HIPERTEKSTAS KO NORS VERTAS?"

George Landow

[skaityti komentarus]

iliustracija

Tęsinys. Pradžia ir pabaiga elektroniniame žurnale "Balsas" (www.vilma.cc/balsas)

Žemiau George’as Landow pateiks savo katekizmą, koks, jo požiūriu, hipertekstas yra nusisekęs ir kas tai lemia – ypač žr. pastabas apie hiper-literatūrą-ir-meną. Verčiant šį tekstą (toli gražu ne hiper-!) išsyk susidurta su terminologinėmis problemomis, kaip antai sąvokų "link" ir "linking" vertimas. Vis dėlto pasirinkta "sąsaja" kaip ryšys, siejantis dvi lygiavertes leksijas, o ne "nuoroda", turinti neadekvačiai hierarchizuojančią konotaciją, kadangi savaime sukuria "nurodantįjį" ir "nurodomąjį" – vert.

Sąlyginė tekstinių sąsajų stoka, pastebima didžiumoje internetinių hipermedijų, būdinga ir hiperprozai, kadangi dauguma autorių, atrodo, nėra nusiteikę kam nors daugiau nei pavienės sąsajos, kurios iš esmės kuria linijinę pasakojimo seką. Caitlin Fisher "Merginų bangos" – internetinė istorija, gavusi 2003 m. "ELO" premiją, skiriamą elektroninei prozai – tai pavyzdys palyginus reto literatūrinio hiperteksto, kuriame yra ir struktūrinių navigacinių, ir kitų sąsajų. Taigi, pvz., frazės "tai buvo taip liūdna", "mokyklos direktorius", "penktokės...", "pasiglamžymas iš tikrųjų reiškė..." visos nurodo į – vadinasi, kuria – kitą tekstą.

Be navigacinių sąsajų, matomų ekrano kairėje, pagrindinis tekstas dar pateikia nemažai galimybių pasinaudoti sąsajomis, vedančiomis į papildomas naratyvo properšas.

Sąsajos paspaudimas turi teikti turiningą patirtį.

Akivaizdu, kad informacinėse hipermedijose sąsajos turi veikti aiškiai ir nuosekliai, bet kas šį reikiamą nuoseklumą sudaro? Kitaip tariant, kas turėtų pasirodyti sąsajos "kitame gale", kad patenkintų intelektualinius ir estetinius skaitytojo poreikius?

Kaip pavyzdį galėtume pasitelkti "Victorian Web" leksijos sakinį apie prozines Williamo Morriso fantazijas: "Kaip ir Johnas Ruskinas, Morrisas kuria prozos fantazijas, persunktas jo įsitikinimais apie politinę ekonomiką". Kur turėtų vesti sąsaja, kuria paverstas Johno Ruskino vardas? Šios leksijos, aptariančios fantastinę Morriso literatūrą, skaitytojui naudingiausia sąsaja lydėtų į fantastinės Ruskino prozos aptarimą, ir išties "Victorian Web" turi tokį dokumentą – "Johnas Ruskinas ir literatūrinė pasaka", kurio skyrius aiškina ryšį tarp jo ankstyvųjų fantazijų ir vėlesnių politinių rašinių. Kai kas netgi tikėtųsi iš tokios sąsajos kiekvieno autoriaus šios rūšies rašinių skiriamųjų bruožų palyginimo, ko šis dokumentas nepateikia. Yra pažymima, kad visus šiuos pageidavimus sąsajoms sąlygoja pats sakinio, kuriame jos yra, formulavimas.

Tačiau kas nutinka, kai tokie dokumentai nepateikiami? Tiek mano tyrinėtuose, tiek paties administruojamuose tinklapiuose įprasta, jog autoriui, su kuriuo kas nors lyginama (šiuo atveju Ruskinui), skirta sąsaja veda į labai bendro pobūdžio, trumpą informaciją apie jį. Pažymėtina, kad tokios sąsajos nebūtinai yra blogas reiškinys: aptariamos temos naujokams jos nepamainomos. Tačiau dauguma specifinių dokumentų skaitytojų vis dėlto pageidauja informacijos, tiesiogiai komentuojančios pagrindinę temą (šiuo atveju Ruskino pasaką). Deja, tokios sąsajos yra kur kas retesnės nei bendrosios žodyno tipo pastabos.

Žinoma, daugelis bevelytų suteikti skaitytojui platų informacijos pasirinkimą, šiuo atveju įtraukiant ir ypač apibendrintą, ir specifinį aprašymą, nes toks pasirinkimas įkūnytų tikruosius hipertekstualumo privalumus ir vartotojo (user) centriškumą. Deja, internete kol kas galimos tik sąsajos, vedančios iš žodžio ar frazės į vienintelį taikinį, o ne, kaip būtų naudingiausia, į daugelį jų, arba sąsajos, kurios išsišakoja vartotojui dar jų nepaspaudus. Tai galima spręsti pateikiant keletą pasirinkimų jau sąsajos "kitame gale" arba verčiant sąsajomis kelias sakinio dalis, pvz., ne vien vardą (šiuo atveju Johno Ruskino), bet ir kitą frazę ("persunktas jo įsitikinimais"). Čia skaitytojas jau tikėtųsi ypač specifinio aptarimo.

Keliavimo sąsajomis malonumai hiperprozoje ir poezijoje

Kadangi didžiuma hiperprozos ir poezijos siekia tam tikra prasme klaidinti skaitytoją, čia ne itin svarbūs tokie informacinio hiperteksto privalumai kaip skaitytojo įgalinimas, rakursų gausa ir aiškumas. Vietoj to grožinio hiperteksto sėkmę lemia stebinimas ir žavėjimas. Keliavimo sąsajomis malonumą teikia Stephanie Strickland kūrinys "Vniverse" ir Iano M. Lyonso "(box(ing))", kurie abu kuria tekstą ex nihilio. Pelės žymekliui patekus į numatytą vietą ekrane (netoli skliaustų "(box)ing))" ir naktiniame "Vniverse" danguje) ir spustelėjus, pasirodo tekstas. Taigi skaitytojui atsidarius "(box)ing))", mažai kas atsiranda ekrane, išskyrus daug pilkų skliaustų, išmėtytų baltame fone.

Lyonsas aiškina, kad "skliaustų išdėstymas" turėjęs "perteikti persipynusius asociatyvių prasmių lygmenis (...) hierarchiškai; tai yra, jeigu atidarau skliaustus, o jų viduje atidarau antruosius, visuomet uždarau šiuos antrus skliaustus anksčiau, nei pirmuosius. Pavyzdžiui: (1 ... (2 ...)2 ...)1". Lyonsas teigia, kad "kūrinio skliaustiškai apsėsta sintaksė labai primena naudotąją visiškai išėjusioje iš apyvartos programavimo kalboje LisP (pastaruoju metu reinkarnavusioje vardu "Scheme")". Pelės paspaudimas žymekliui esant tarp kurių nors skliaustų ir kurių nors kitų išorėje augina tekstą. Lyonso eilėraštis, kurį jis diegė pasitelkęs html, "Storyspace" ir "Visual basic", pasak jo, buvo pradžioje rašytas taip, kad jį būtų galima skaityti ant popieriaus kvestionuojant "hierarchinius organizacinius režimus", aptinkamus pochomskiškojoje lingvistikoje ir latentiškai griaunamus hiperteksto, kadangi, kaip yra pažymėjęs Nelsonas, klasifikacijos sistemų trūkumai, kurių visi reikalauja hierarchijos, pirmiausia ir paaiškina hipermedijų poreikį. Skaitymo (box(ing)) malonumai, spėju, kyla iš teksto atradimų, kuriuos generuoja skaitytojas, ir iš šio gan sudėtingo teksto prasmių.

iliustracija

Stephianie Strickland "Vniverse", kur kas kompleksiškesnis projektas už (box(ing)), yra retas pavyzdys literatūrinių hipermedijų, kurios teikia ir žavinčių staigmenų, ir pasižymi savybėmis, priskiriamomis informacinėms hipermedijoms – skaitytojo galios plėtimu, daugiabalsiškumu ir rakursų, kuriais aptariama pagrindinė tema, gausumu.

Prieš užsukdami į "Vniverse", susiduriame su naktiniu dangumi – juodu ekranu, šlakuotu žvaigždėmis – kuriame sukasi centrinė teksto dalis. Dešinėje, viršuje, atsiranda mažas apskritimas, o kiek mažesnis – žemiau kairėje. Pelės vedžiojimas po dangų stabdo sukimąsi ir atskleidžia įvairių konsteliacijų. Tuo tarpu apačioje slankioja instrukcijos: "Ištyrinėkite žvaigždes (...) spustelkite kartą arba paspauskite dukart (...) paspauskite tamsą".

Nuoseklumas

Taigi gausios sąsajos ir esminis valdymo perdavimas skaitytojui būtinas siekiant pasisekimo tiek informacinėse, tiek grožinėse hipermedijose. Kita reikalinga savybė, mano požiūriu, tai kažkoks lemiamas nuoseklumas.

Kadangi hipertekstinė proza ir poezija dažnai pasitelkia klaidinančius efektus estetiniams tikslams, regis, sąsajų nuoseklumas ir reikšmingumas ne toks svarbus, tačiau įtariu, jog čia tiesiog galioja ne tokia akivaizdi nuoseklumo forma, kaip informacinėse hipermedijose. Pavyzdžiui, skaitant tokią ankstyvąją hiperprozą kaip Michaelo Joyce‘o "afternoon", galutinai paaiškėja, jog mūsų prezumpcijos apie ryšį tarp nuoseklumo ir tekstiškumo, fiksuoto sakinio bei skaitymo veiksmo kaip prasmės kūrimo buvo paprasčiausiai klaidingos. Kitaip tariant, "afternoon" ir kitų grožinių naratyvų skaitymas parodo, kad prasmę sukurti – t.y., suvokti kaip nuoseklias – galime ir skaitydami grupę leksijų, aptinkamų kintama tvarka. Šis įgimtas žmogaus gebėjimas konstruoti prasmes iš, regis, paskirų teksto blokų, esančių sąsajomis sujungtų leksijų rinkiny, neįrodo nei kad tekstas gali (ar turi) būti visiškai atsitiktinės tvarkos, nei kad nuoseklumas, relevantiškumas ar daugialypumas neprisideda prie hiperteksto skaitymo malonumų. Perėjimas nuo "afternoon" leksijos, kurioje, tarkime, kalbasi du vyrai, prie kitos, kur kalbasi jų žmonos, iš pradžių gali pasirodyti pernelyg grubus (taigi atsitiktinis ar nepagrįstas), bet tolesnis skaitymas parodo esminį sąsajos tarp šių leksijų nuoseklumą: minėtas perėjimas gali būti pakartotas, taip kuriant skaitymo būdą, panašų į cross-cutting kinematografijoje.

Nuoseklumas perteikiant analogijas

Sąsajų strategijoje nuoseklumas gali pasireikšti ir analogijų perteikimu: sąsaja – šuolis per properšą tekste – tam tikru mastu materializuoja numanomą ryšį su aliuzijomis, palyginimais ir metaforomis. Pavyzdžiui, kitas ankstyvasis "Storyspace" aplinkos darbas, Joshua Rappaporto "Didvyrio veidas" rodo, kaip sąsajos gali pasitarnauti naujai formuojant aliuzijas tekste. "Didvyrio veide" hiperteksto pagalba roko muzikanto euforija atlikimo įkarštyje sulyginama su pojūčiais kopiant į kalnus, o tai netikėtai priveda prie senovės dievų temos ir net klasikinio epo (konkrečiai suomių "Kalevalos").

Persikėlimas pastarąja Rappaporto pateikta sąsaja sukelia kelias pasekmes. Visų pirma, skaitytojai atsiduria kitame, herojiškesniame – dievų ir mitų – amžiuje, o tada, skaitydami apie dievus, dalyvaujančius muzikinėse varžybose, kurios susišaukia su pagrindinės kūrinio veikėjos – roko grupės – tema, pamato, jog tas šių dienų vyksmas rezonuoja su senovės laikų intarpu, šitaip įgaudamas didesnio paveikumo, kadangi atskleidžiamas jo epiškumas ir archetipiškumas. Taigi kitaip tariant, ši "Didvyrio veido" sąsaja viena pati funkcionuoja ir kaip nauja aliuzijos, ir rekontekstualizacijos forma.

Savo hiperprozoje Michael‘as Joyce‘as demonstruoja tokią materializuojamų palyginimų ar aliuzijų formą, skaitytojus iš savo pasakojimo sąsajomis keldamas į Platono, Vico, Basho, poeto Roberto Creeley ar kitų tekstų pasažus. Ko gero, paveikiausias pavyzdys čia būtų Julio Cortazaro "Žaidžiame klases" (aliuzija į šį veikalą yra Joyce‘o leksija pavadinimu "Žaidžiame klases"). Dažnai naudojamas toks gretinimas sąsajų pagalba kuria lyg ir koliažinį rašymą – gana tipišką praktiką hiperprozoje ir poezijoje.

Iš anglų kalbos vertė L.K.

_________________________

* šiuolaikinio meno puslapis

Puslapį rengia Linas Kranauskas (linas@ore.lt)

 

Skaitytojų vertinimai


16811. ssssssssssssssssssssss2005-05-30 16:46
JOMAJO! daugiau tokiu please.

16909. ugn2005-06-03 20:23
Axujetj!!!Kokios sasajyskos naujoves!!!Tykras Ulysas!!! Susiet tapo ymanoma tik acyradus AJbyem-ams!!!

16921. balsas2005-06-05 11:43
straipsnis pateikiamas hipertekstiskai per kelis leidinius: teksto pradzia el.zurnale BALSAS el.zurnale BALSAS

16923. Vytautas Mi2005-06-05 11:48
straipsnio pradzia ir tesinys el.zurnale www.vilma.cc/balsas

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
6:13:06 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba