Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-27 nr. 3050

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEINAR BRAGI.
ŽUVIS
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI3
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

AKTUALIJOS 
• UŽ TRISDEŠIMTIES KILOMETRŲ1
• PAS JOTVINGIUS SU JOTVINGIAIS5
• Jūratė Duksaitė.
IEŠKANT KELIO REALIJŲ LABIRINTE
3

LITERATŪRA 
• Rimvydas Strielkūnas.
"TRANSATLANTIKAS": LENKIJA–PASAULIS

KNYGOS 
• Alvydas Šlepikas.
LABAI GERAS ALMANACHAS
5
• PIKTYBĖS GĖLĖS2
• LIKIMO PIRŠTAS6
• KARVEDYS PAVARGO NUGALĖTI6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
 MILŽINAS, KURĮ GALIMA ĮVEIKTI20

ŠOKIS 
• Vita Mozūraitė.
2005-ŲJŲ "NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS" – KĄSNELIS PROTO GURMANAMS
2

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
ŽMONĖS IR ČIČERONĖS
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
PASKATA AKTORĖS MEISTRIŠKUMUI
2

MENO DIS/KURSE* 
• George Landow.
"AR TAS HIPERTEKSTAS KO NORS VERTAS?"
4

POEZIJA 
• ELENA KARNAUSKAITĖ3
• DAIVA ČEPAUSKAITĖ25

PROZA 
• Alis Balbierius.
NEPABĖGTI
4

VERTIMAI 
• JENNY BITNER
• EDWARD REILLY

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
ABSTRAKCIONIZMAS, BAROKAS IR IRONIJA
1
• Goda Giedraitytė.
METALO PĖDSAKAIS PER ISTORIJĄ...

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Agnesė Gailė.
DEMOKRATIJOS DEMONAS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "SPONTANIŠKA GARSO IR VAIZDO INTERJERO IMPROVIZACIJA20
• Jurgita Jasponytė-Katė.
PILAITĖ IR VĖJAI
6

PAVELDAS 
• Danutė Mukienė.
"SUKAUPTI MUZIEJŲ SAVYJE..."
1

KRONIKA 
• BUVO GEGUŽĖS MĖNUO
• LITERATŪROS VAKARAS BUDAPEŠTE
• Pranas Visvydas.
M.K.ČIURLIONIO "KIBIRKŠTYS"
• STIPENDIJA RAŠYTOJAMS
• Olga Šteinberg (1920.IV.20–2005.V.22).
IŠĖJO MOKYTOJA…
1
• KAUNO DRAMA RENGIASI JUBILIEJINIAM SEZONUI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS VALDYMO REFORMOS6

MUZIKA

MILŽINAS, KURĮ GALIMA ĮVEIKTI

[skaityti komentarus]

iliustracija
Daiva Parulskienė, Raminta Šerkšnytė, Rūta Goštautienė ir Marius Baranauskas

Ką lietuviai galėtų veikti Zagrebe, jei ne žaisti krepšinį? Ogi pristatyti neprastą muziką. Balandžio pabaigoje čia vykusiose Pasaulio naujosios muzikos dienose, kurias kasmet rengia Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija (ISCM), nemenko atgarsio sulaukė jaunų lietuvių kompozitorių kūriniai – RAMINTOS ŠERKŠNYTĖS styginių kvartetas "Rytų elegija" ir MARIAUS BARANAUSKO "Kalbėjimas" simfoniniam orkestrui.

2008 m. Pasaulio naujosios muzikos dienos galėtų vykti ir Vilniuje. Tartis dėl tokios galimybės į Zagrebą vyko ir ISCM Lietuvos sekcijos pirmininkė, muzikologė RŪTA GOŠTAUTIENĖ bei Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro direktorė DAIVA PARULSKIENĖ. Apie naująją kroatų muziką, apie kompozitoriaus vietą po saule ir kita iš Zagrebo grįžusius lietuvius kalbina BEATA LEŠČINSKA.

Pasaulio naujosios muzikos dienas Zagrebe. Koks tai renginys?

Rūta Goštautienė. Reiktų pradėti nuo šių metų Pasaulio naujosios muzikos dienų platformos – Zagrebo bienalės. Tai – labai senas renginys: Zagrebo bienalė pradėta rengti dar 1961 metais. Kelintą kartą įsitikinu, kad šiuolaikinės muzikos raidai renginių tradicija vis dėlto yra labai reikšminga. Nepaisant to, kad Lietuvoje sėkmingai organizuojami šiuolaikinės muzikos festivaliai, turime neužmiršti, kad tarptautiniai naujos muzikos forumai mūsų krašte atsirado neseniai – toks trūkumas paliko pėdsakus. Šiuo požiūriu Lenkija ir Balkanų kraštai turi labai stiprias pozicijas, nes per pusę šimtmečio jie sukaupė didžiulį kultūrinį kapitalą, išplėtojo gausybę muzikinių ryšių ir panašiai. Šiuolaikinės muzikos bazė šiose terpėse visai kita.

Kiekvieną kartą, kai nuvyksti į Pasaulio naujosios muzikos dienas, pamatai visiškai kitą muzikos vaizdą. Jį nulemia daugelis veiksnių, pirmiausia – platforma ir tie tradiciniai muzikiniai ryšiai, kuriuos turi festivalį rengiantis kraštas. Nuo to priklauso, kokius ansamblius jie kviečia, kokios temos jiems atrodo svarbios. Su ryšiais aš siečiau ir vertinimo komisijas, kurios atrenka kūrinius. Kiekvienais metais jos vis kitos, ir jų skoniai yra nepaprastai skirtingi. Pagaliau festivalio turinys priklauso ir nuo ISCM sekcijų aktyvumo, nuo to, ką jos atsiunčia. Žodžiu, šis festivalis visuomet yra ganėtinai neprognozuojamas ir informatyvus. Mes turėjome galimybę išvysti labai gerai organizuotą ir ambicingą kroatų šiuolaikinės muzikos kontekstą. Su Daiva juokavome, kad tos ambicijos atsiskleidžia net tuo, kad kroatai ėmėsi leisti kasdienį festivalio laikraštį: atsikeli iš ryto ir jau turi informaciją apie vakardienos įvykius, gali pasiskaityti iš anksto parengtus interviu, sakykime, su žiuri nariais. Tokie dalykai reikalauja darbo ir kartu liudija šiuolaikinės muzikos kritikos tradicijas.

Kita vertus, būtų sunku apibendrinti visą festivalį vien dėl to, kad mes buvome tik tris su puse dienos, o festivalio programa buvo labai įvairi. Savaip ją veikia ir muzikos atlikėjų pasirinkimas. Kroatai pirmiausia stengėsi propaguoti savo atlikėjus, kurių jie turi tikrai puikių (orkestrai, ansambliai), kvietė atlikėjus taip pat ir iš Slovėnijos, Serbijos, kitų gretimų kraštų. Išskyrus vienintelį girdėtą "KammarensembleN" iš Švedijos, pasigedau iškilių vakarietiškų muzikos ansamblių, kurie tradiciškai labai papuošia programą.

Kroatai gana liberaliai, pliuralistiškai formavo festivalio programą. Joje buvo visko: nuo akademinės koncertinės muzikos iki eksperimentinės kūrybos bei instaliacijų. Lyginant su ankstesniais festivaliais, šįkart akademinės, žiuri narių kartos kompozitorių (gimusių 3–4 dešimtmetyje) muzikos buvo gal daugiau. Ir visiškas kontrastas šiai muzikai – jaunų kompozitorių kūriniai. Jie užima vis svarbesnę vietą, nes Honkongo sekcijos iniciatyva yra įsteigtas prizas jauniems kūrėjams, skatinantis įvairias sekcijas siųsti daugiau jaunų kompozitorių kūrinių. Neretame koncerte šalia kūrinių, kurių autoriai puoselėjo avangardą, jo išsižadėjo ir dabar sugrįžo prie tradiciškesnių dalykų, girdėjome ir visiškai jaunų kompozitorių opusų.

Tačiau nenorėčiau sakyti, kad kroatai yra senamadiški. Jie pateikė nemaža vadinamų off programų, pavyzdžiui, apie 12 valandą dienos buvo pristatomi multimedijų projektai, instaliacijos, o nuo pusės dvyliktos vakare vyko eksperimentinės muzikos koncertai.

Nors žiuri skoniai skiriasi, tačiau lietuvių kūriniai į Pasaulio naujosios muzikos dienų programą patenka ne pirmus metus, – pavyzdžiui, prieš pusmetį vykusiame festivalyje Šveicarijoje buvo atlikta Onutės Narbutaitės "Melodija Alyvų sode".

R.G. Jie privalo patekti: kiekviena sekcija gali reikalauti, kad būtų atliktas bent vienas jos kūrinys. Turime pasidžiaugti, kad šiemet pateko du lietuvių kompozitorių kūriniai, kurie iš tikrųjų yra išskirtiniai. Iš to, ką aš girdėjau, jie buvo vieni geriausių, ir amžius čia niekuo dėtas. Mariaus kūrinys užbaigė didžiulį garsių autorių, laimėjusių daug konkursų, koncertą. Vienas šio koncerto autorius prasitarė, kad Mariaus kūrinį turėjo atlikti lyg ir kitas kolektyvas, tačiau Slovėnijos radijo ir televizijos orkestras pats įtraukė "Kalbėjimą" į savo koncerto programą, nes, matyt, jau yra grojęs Slovėnijos festivaliuose. Tai liudija, kad mūsų muzika yra įdomi.

Mariau, pirmą kartą dalyvavai Pasaulio naujosios muzikos dienose, nors ne pirmą kartą buvai išvykęs į didesnį tarptautinį renginį. Ką galėtum pasakyti apie šį festivalį?

Marius Baranauskas. Festivalis paliko dviprasmišką, bet labai ryškų įspūdį. Itin plataus spektro programos – nuo pačios akademiškiausios iki įvairiausios eksperimentinės ir džiazo muzikos. Kita vertus, tokia įvairovė yra vienas iš šiuolaikinių festivalių sindromų. Dėl savo kūrinio galiu pasakyti, jog labai džiaugiuosi, kad jis buvo atrinktas ir neblogai sugrotas. Tačiau pasireiškė tokiems festivaliams būdingas skubėjimas: kūrinį grojęs Slovėnijos radijo ir televizijos orkestras tuo metu, deja, aktyviai gastroliavo ir atvažiavo tik trys valandos prieš koncertą. Manau, kad tokių momentų šiuolaikinės muzikos festivaliuose yra daug, ir tai – tam tikras jų minusas. Šiuo atveju aš negalėjau prisidėti prie atlikimo patarimais, o jie būtų pravertę. Iš dalies tam ir vykau – ne tik nusilenkti scenoje. Bet, žinoma, labai džiaugiuosi ir atlikimu, ir pačiu koncertu. Čia verta paminėti ir Lisinskio koncertų salę, kuri yra labai įspūdinga tiek savo dydžiu, tiek puikia akustika.

Bet nusilenkti publikai taip pat yra svarbu, nes kai kompozitorius pats nuvyksta, jam lengviau užmegzti tam tikrus ryšius?

M.B. Taip, ir šįkart teko susipažinti su įvairiais kompozitoriais bei atlikėjais, kadangi buvo pakviesta be galo daug svečių iš įvairių pasaulio šalių.

R.G. Beje, ir po Mariaus, ir po Ramintos kūrinių atlikimo mus visi sveikino. Buvo išsakyta daug įvairių komentarų, ir, manau, svarbu, kad jų pavardės įsirėžė daugelio muzikų atmintyje.

iliustracija
Lisinskio koncertų salė Zagrebe

Raminta, kokiame koncerte nuskambėjo Tavo "Rytų elegija" ir kaip vertini atlikimą?

Raminta Šerkšnytė. "Rytų elegiją" Zagrebo styginių kvartetas atliko greta Venesuelos ir Ukrainos autorių dviejų kūrinių. Tik nuvykusi susidūriau su ekstremalia situacija, nes paaiškėjo, kad vienas kvarteto narys yra ligoninėje, tad kvartetui teko kiek sutrumpinti programą. Laimė, ne mano kūrinio sąskaita. Galiu pasidžiaugti – Zagrebo kvartetas tapo tikru atradimu. Tai labai profesionalus kolektyvas, puikiai parengęs kūrinius. Man, kaip ir Mariui, neteko girdėti repeticijų, kurias reikėjo atšaukti dėl muzikanto ligos. Savo kūrinį išgirdau tik koncerte, bet džiugu, kad tai buvo tikrai geras atlikimas. Apskritai kroatų muzikantai, jų simfoninis orkestras yra puikūs.

Vienaip savo muziką girdime čia, Lietuvoje, kitaip ji skamba svetur, atsidūrusi įvairių kraštų muzikos kontekste. Kokį įspūdį paliko Ramintos ir Mariaus kūriniai Zagrebe?

Daiva Parulskienė. Išgirdus Mariaus ir Ramintos kūrinius, man susidarė įspūdis, kad jie yra įdomesni ir originalesni, ne tokie šabloniški, kaip dauguma festivalyje skambėjusios muzikos. Jie išsiskiria idėjų ir raiškos gaivumu, visumos pajauta ir kartu detalėmis, labai profesionalia rašyba. Šalia lietuvių, mano galva, tuo išsiskyrė jaunieji suomiai, kurie turi labai gerą mokyklą ir taip pat imponuoja subtilia, įdomia ir profesionalia rašyba. Daugiau festivalio programoje nieko ypatinga ir neįsiminė. Nedažnai taip atsitinka, kad grįžti iš festivalio ir neturi galvoje jokios pavardės arba kūrinio, kurį galbūt norėtum išgirsti čia, Lietuvoje. Pasaulio naujosios muzikos dienose tarp ISCM sekcijų siūlytų kūrinių geriausiai turbūt pasirodė suomiai ir lietuviai.

R.G. Turėtume pridurti, kad buvome ne visas dienas ir girdėjome mažiau nei 30 procentų festivalio programos.

Labai teisingai festivalio laikraštyje pažymėjo lenkų kompozitorius Zygmuntas Krauze, vienas iš žiuri narių (Zagrebe buvo atliktas jo Koncertas fortepijonui), kad šis festivalis fiksuoja muzikinės situacijos tikrovę. Tai nėra šedevrų festivalis, – jis pristato tai, kas šiandien rašoma labai skirtingas muzikines tradicija turinčiuose kraštuose. Vis dėlto visuomet "prasimuša" įdomūs kūriniai. Šalia naujausios muzikos girdėjome ir klasikos: buvo surengti koncertai-paskyrimai Giacinto Scelsi’ui ir Sofijai Gubaidulinai.

Manau, kad ir Mariaus, ir Ramintos kūriniai atveria, kokiomis naujomis ypatybėmis yra įdomi lietuvių muzika. Jie yra jauniausios kartos atstovai, įtvirtinantys naują tendenciją, kuri tapo itin svarbi nepriklausomybės metais. Naujausia lietuvių muzika patraukli ne savo nemuzikiniais pranešimais ar gestais, tam tikromis paslėptomis prasmėmis, kaip tai buvo iki tol, bet ji tampa vis subtilesnė ir rafinuotesnė garsų sferoje. Nepaprastai tobulėja kūrinių struktūra, tembrinė, faktūrinė raiška. Šiuo požiūriu per tuos penkiolika metų mes labai pasistūmėjome į priekį ir jau nesiskiriame nuo tų mokyklų, kurios dešimtmečiais turėjo palankesnę situaciją ir ištobulino savo muzikos kalbą kiek kitais aspektais nei lietuviai. Tokie pokyčiai mane labai džiugina.

D.P. Šie kompozitoriai sugeba išvengti akademiškumo, kuris dažnai įprastas tokiai muzikai.

R.G. Taip yra todėl, kad dėl įvairių aplinkybių pas mus neįsitvirtino jokia mokykla. Kalbos požiūriu mes staiga atsidūrėme lygiavertėje situacijoje su tais, kurie tas mokyklas turėjo, bet visiškai neturime stabdžių, varžančių mūsų vaizduotę.

Į Zagrebą vykote ne tik pasižvalgyti po pasaulio muzikos įvairovę, bet turėjote ir konkretų tikslą.

D.P. Mums jau seniai kilo mintis Pasaulio naujosios muzikos dienas surengti Lietuvoje. Per 15 nepriklausomybės metų susiformavo festivalių tradicija, ir manome, kad turime pakankamai pajėgų šiai idėjai įgyvendinti. Kaip tik dabar pasitaikė proga pristatyti šią idėją. Reakcija buvo labai pozityvi – ten žinomi mūsų festivaliai, pažįstami žmonės. Mumis pasitikima, nors konkurencija yra nemaža. Juk ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos – tai galimybė atkreipti dėmesį į festivalį rengiančios šalies muziką ir muzikinį gyvenimą, atlikėjus, tai padeda kurti krašto įvaizdį, skatina atvirumą įvairių pasaulio kraštų muzikai. 2008 metais Pasaulio naujosios muzikos dienas taip pat siūlė rengti Airija, Portugalija, Graikija bei Turkija. Keista, bet ISCM tarybos dėmesį vis dėlto patraukė Vilnius. Pirmiausia turbūt dėl to, kad mūsų mieste sėkmingai organizuojami festivaliai ir vyksta intensyvus šiuolaikinės muzikos gyvenimas. Jau gautas bendras pritarimas, o galutinis sprendimas bus priimtas 2006 metais. Kaip tik dabar Kultūros ministerijai bei Vilniaus miesto savivaldybei rengiame Pasaulio naujosios muzikos dienų projektą.

Ar rengti tokį festivalį Vilniuje finansiniu požiūriu yra realu? Pasaulio naujosios muzikos dienos kainuoja daug, o mes vis skundžiamės, kad Lietuva – neturtinga šalis…

D.P. Manau, mums jau laikas išsivaduoti iš vargšės šalies įvaizdžio, juolab kad esame Europos Sąjungos nariai. Privalome puoselėti ambicingus projektus ir stengtis sukaupti lėšų jų įgyvendinimui, tiesiog intensyviai dirbti. Pasaulio muzikos dienos nėra koks standartas ar neįveikiamas milžinas, kiekvienąsyk jos, kiek esu mačiusi programų, turi specifinių bruožų. Koks festivalis bus Vilniuje, priklauso nuo mūsų. Žinoma, yra įsipareigojimų atlikti įvairių pasaulio kraštų muziką (ir šis įsipareigojimas mums patinka!), tačiau kaip tas festivalis atrodys ir kiek jis kainuos, priklauso nuo mūsų galimybių ir visų pirma nuo mūsų idėjų.

R.G. Manau, kad lėšos čia nėra esminis dalykas, nors, žinoma, ganėtinai reiškingas. Labai svarbu, ar tokią idėją palaiko valstybinės institucijos, partneriai (pirmiausia, atlikėjai), pati šiuolaikinės muzikos bendruomenė. O ISCM vykdomasis komitetas parėmė mūsų pasiūlymą dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – dėl koncepcijos ir gero vardo, kurį turi mūsų šiuolaikinę muziką propaguojančios institucijos. Šalia tarptautinį prestižą įgijusių mūsų šiuolaikinės muzikos festivalių organizatorių pažymėčiau taip pat Daivos vadovaujamą Muzikos informacijos ir leidybos centrą. Partnerių patikimumas yra labai svarbus, ir ISCM komitetas žino, kad jau esame įgyvendinę didelius projektus. Čia lemia ir visa mūsų su šiuolaikine muzika susijusi terpė, be kurios niekas nė nesvarstytų Lietuvos pasiūlymo. Kita vertus, imponuoja ir tam tikras ambicingumas, nes Lietuva tarp mūsų regiono ISCM narių siekia tapti lydere. Latvija tik praeitais metais įstojo į šią organizaciją, Estija ir Rusija – šįmet. Aišku, greta yra Lenkija, turinti tvirtas tradicijas, bet mes taip pat galime pasigirti, kad įstojome į ISCM dar prieškaryje, ir jau tuomet svarstyta galimybė rengti Pasaulio muzikos dienas Lietuvoje 1940 metais. Žinoma, tos svajonės neišsipildė.

iliustracija
Raminta Šerkšnytė su Zagrebo kvarteto muzikantais
Nuotraukos iš asmeninio R.Šerkšnytės archyvo

Ambicingi projektai yra ir iššūkis, ir postūmis kiekvienos terpės raidai. Dalyvaudami tokiose organizacijose kaip ISCM, turėtume galvoti ne tik apie tai, ką kiti mums gali duoti, bet ir ką mes patys, kaip lygiaverčiai partneriai, galime duoti kitiems. Šiandien ISCM neturi tokios įtakos Europos kūrėjams kaip prieškario ir pokario metais, bet ši organizacija yra labai svarbi kitiems kontinentams, kur šiuolaikinės muzikos tradicijos daug menkesnės, o terpės – nepaisant labai skirtingos finansinės situacijos – mažiau išplėtotos. Ne kartą įsitikinau, kokią didelę reikšmę Azijos ar Pietų Amerikos kraštų atstovams turi bendradarbiavimas su mumis, kaip europietiškų šiuolaikinės muzikos tradicijų tęsėjais. Mes jau esame pradėję vykdyti mainų su Pietų Korėja, Kanada programas, planuojame panašius projektus su Honkongu bei Argentina. Lietuvos šiuolaikinės muzikos terpės ambicingumas ir gyvybingumas jau yra pastebėtas, ir jeigu pakeistume savo savivoką, mūsų krašto ir kultūros gyvenimas galėtų judėti visiškai kita linkme. Juk Pasaulio naujosios muzikos dienos yra ne tik kompozitorių šventė, bet ir proga propaguoti savo atlikėjų meną. Kultūrai tai svarbu labai įvairiais aspektais.

O kiek Pasaulio naujosios muzikos dienos reikšmingos kompozitoriams? Ar ten galima pasisemti kokių nors idėjų?

M.B. Aišku, idėjų visuomet galima pasisemti, tačiau po kiekvieno festivalio, ypač po tokio intensyvaus (4-5 koncertai per dieną), kyla labiau filosofinio pobūdžio mintys apie muziką ir kompozitoriaus vietą pasaulyje. Kol sėdime Lietuvoje, – grojami mūsų kūrinai ar ne, – matome vieną vaizdą, o kai pasijunti tarsi mažas lašelis vandenyne, atsiranda visai kitokių minčių. Pirma mintis, prie kurios sugrįžau, išklausęs visus tuos koncertus, yra ta, kad stengtis parašyti kuo daugiau muzikos – absoliučiai beprasmiška; po kiekvieno festivalio vis labiau tuo įsitikinu. Mano nuomone, dėmesys turėtų būti sutelktas į savus ieškojimus. Galbūt verčiau parašyti vieną kūrinį per metus ar net per dešimtį, bet sukurti tikrai kažką ypatinga, nei stengtis rašyti kuo daugiau ir visur dalyvauti. Tokį sindromą skatina daugybė festivalių užsakymų. Pasaulyje labai daug tokios muzikos, ir kai patenki į koncertinę rutiną, pamatai, kad visa tai susilieja į pilką masę ir netenka prasmės. O iš tos masės išsiskiria vienas du kūriniai, kurie išnešioti, subrandinti.

Ką brandini dabar?

M.B. Šiuo metu dirbu prie naujo simfoninio kūrinio. Simfoninė muzika – man viena mėgstamiausių, ji tarsi laboratorija, suteikianti daug galimybių ieškoti ir išbandyti naujus dalykus, ypač tembro srityje. Dar galėčiau paminėti keletą artimiausių mano kūrinių atlikimų. Gegužės pabaigoje dalyvausiu bendro naujų Europos Sąjungos šalių projekto "Cultural Year of Ten" baigiamajame koncerte Berlyno filharmonijoje, o liepos mėnesį Pažaislio muzikos festivalyje bus atliktas "Kalbėjimas", kas ypač džiugina, nes tai – šio kūrinio premjera Lietuvoje.

Raminta, o ką Tu manai apie Zagrebe girdėtą muziką?

R.Š. Man irgi susidarė įspūdis, kad Zagrebo bienalėje kiekybė viršijo kokybę. Profesionalumo kartelę būtina kelti kuo aukščiau, nes išlieka tie kūriniai, kurie išsiskiria menine idėja bei sėkmingu jos įgyvendinimu.

Gerą kūrinį dažnai reikia ilgai brandinti, bet kaip pragyventi, esant ilgiems intervalams tarp naujų kūrinių?

R.G. Yra kompozitorių, kurie dirbo taksistais ar vyno pirkliais… Juokauju, bet kūryba, žinoma, – viena iš laisvųjų profesijų; tai gana rizikinga veikla, jei ji – kasdienio pragyvenimo pamatas. Turbūt niekuomet neturėsime tokios situacijos, kokia buvo, pavyzdžiui, Suomijoje nuo Sibeliuso laikų, jo vėlyvųjų gyvenimo metų, kai kompozitorius galėjo gauti kūrybinę stipendiją 10–15 metų ir laisvai kurti, nevaržomas laiko bei įsipareigojimų. Šiandien būti kūrėju iš tikrųjų nėra lengva. Spaudimas labai didelis – ir finansinis, ir perprodukcijos. Tai nelengvas pasirinkimas.

Nenorėčiau sutikti, kad Zagrebe kūriniai, susilieję į pilką masę, buvo neprofesionalūs. Kai kurie buvo labai vykę.

R.Š. Klausimas, kaip pragyventi iš kūrybos, tiesą sakant, kyla nuolatos. Neseniai radau alternatyvą – darbą teatre. Jis yra truputį greitesnis, ir į jį žiūriu kaip į kitą kūrybinę sferą, beje, nepaprastai praturtinančią bendrą kūrybinę patirtį. Dirbant įvairius kūrybinius darbus, manau, pragyventi įmanoma. Džiaugiuosi, kad šiuo metu vėl turiu progą parašyti muziką Euripido "Medėjai", kurią režisuoja Valentinas Masalskis. Neseniai baigiau kūrinį simfoniniam orkestrui, ir norėtųsi trumpos pertraukos prieš rašant kitą opusą.

R.G. Mūsų sąlygomis ne tik sunku pragyventi iš kūrybos, gauti vienokių ar kitokių užsakymų. Atlygis už ją yra toks menkas, kad kūrėjas dažnai negali skirti daugiau laiko idėjai išplėtoti ar sumanymui įgyvendinti. Greitas vienkartinių įvykių ritmas vis labiau veikia ir šiuolaikinės muzikos pasaulį.

Kalbėjome apie planus 2008 metais Pasaulio naujosios muzikos dienas surengti Vilniuje, bet festivalis organizuojamas kasmet. Įdomu, kur jis vyks 2006-aisiais ir ar jau atrinkote lietuvių autorių kūrinių šiam festivaliui?

R.G. Rinksime artimiausiu metu. Tai darys ISCM Lietuvos sekcijos taryba, taip pat tariamės su Muzikos informacijos ir leidybos centru, nes atrinkti kūrinius nėra taip paprasta. 2006 m. Pasaulio naujosios muzikos dienos vyks Štutgarte, – tai visai kitoks kontekstas, nei Zagrebo bienalė. Žinome vertinimo komisijos sudėtį – ją sudaro labai garsūs kompozitoriai, tokie kaip Wolfgangas Rihmas ar Pascalis Dusapinas. Profesiniai standartai bus tikrai aukšti. Kita vertus, Vokietija – specifinė terpė, ir festivalis skirtas specifinei temai, susijusiai su vokiečių mėgstama kultūros kritika. Taip pat stengiamės atsižvelgti, nors tai ir neprognozuojamas dalykas, kokie atlikėjai bus kviečiami. Svarstome, kas galėtų tikti tai terpei. Šiuolaikinė muzika yra labai įvairi, galima nusiųsti gerą kūrinį į jai svetimą terpę, puoselėjančią visai kitas idėjas bei vertybes, ir tai bus nesėkmė.

Kitaip tariant, kompozitoriai neturėtų taikytis prie festivalių standartų, bet komisija…

R.G. Komisija taikosi. Tai net ne standartai, o protingo sprendimo ieškojimas. Kita vertus, aš manau, kad tai yra tiesiog pagarba kito krašto kultūrinei tradicijai. Prievartauti atlikėjus ir publiką tokios stilistikos kūriniais, kurie juos galbūt erzina, – nemanau, kad čia ta sritis, kur vertėtų demonstruoti ekstravagantiškus gestus. Juk galime kiekvienais metais vis kitais kūriniais ir kitokių stilistikų bei estetikų kūryba pristatyti lietuvių muziką. Kodėl gi ne?

 

Skaitytojų vertinimai


16796. F.2005-05-30 10:00
Saunuolis Mariukas. Toliau taip laikyk. :)

16816. :(2005-05-30 17:27
Nenoriu "priekabiauti", bet ar redaktore karts nuo karto persiskaito internete publikuojamas medziagas? Juk iskart galima pataisyti ir raide pavardeje "nulekusia", ir isnykusi klausimo kursyva... Ir nebe pirmas kartas jau sitaip, kai klaidos paliekamos visai savaitei:(

16823. naktigone2005-05-30 19:16
ne raide viena kita `` nulekusi `` svarbiausia

16834. :)2005-05-31 10:34
Be to, cia juk ne redaktores, o korektores paliktos klaidos...

16838. :(2005-05-31 12:01
Tai tegu korektore persiskaito ir istaiso, skaitytojui juk jokio skirtumo;)

16851. popierius2005-05-31 19:13
O korektores turbut skaito tik popieriuje;) Siaip, klaidu visiems pasitaiko, taciau sikart tikrai daugoka...

16873. e2005-06-01 17:30
nu aisku. ir vel. ta parulskiene be baranausko ir serksnites nieko kito negali sugalvoti.

16874. kaspars2005-06-01 18:18
vaidenasi tau ta parulskiene ar ka????? kur tik pamatai jos pavarde, tuojpat puoli piktintis. o sikart ji apskritai neprieko, nes kurinius atrinko ziuri, o ne lt mic`as.

16877. nesivaidena2005-06-01 18:58
Siaip jau isskyrus atvejus, kai geri kompozitoriai patys be jokio mico pagalbos susikuria rysius ir uzsakymus, sita istaiga vienaip ar kitaip `issuka` (ar bent turetu ta daryti) tam tikrus autorius. jeigu atvaziavusiems uzsienieciams nuolat duodami klausytis kazkuriu vienu kompozitoriu irasai, arba tu paciu irasai siunciami i uzsieni ir kitaip reklamuojami, tai ir gaunasi, kad tie keli yra aktyviausi ir geriausi - jie gauna tarptautinius uzsakymus, kvieciami i festivalius, etc. Nei cia labai gerai, nei labai blogai, tiesiog taip yra. O kad pastaruoju metu bent jaunimo tarpe kartojasi sios dvi pavardes, tai faktas, nieks cia nesivaidena. Ta ziuri, kuri kurinius atrinkinejo, juk rinkosi is kazko, ka nusiunte lietuviai:)

16878. demesys2005-06-01 19:41
"nesivaidena", tiesiog puikiai papildei "kaspars" minti! Mano ziniomis, Baranauskas pats issiunte savo kurini i Takemitsu konkursa ir pateko i finala. Lygiai taip pat, nei micas, nei KS neuzsake jam to kurinio, kuris veliau buvo isrinktas geriausia elektronines muzikos metu kompozicija Lietuvoje. Taciau micas tuojau pat atkreipe demesi ir tikrai dziugu matyti tolesnius rezultatus. Lygiai taip pat buvo ir su Serksnyte - butent pirmosios sekmes priverte atkreipti demesi i "jauna ir perspektyvia kompozitore". O demesys atrodo pasiteisina, jei ja vis atrenka ir atrenka ;)

16879. nesivaidena22005-06-01 20:10
Tiesa sakant, mano minties akcentas buvo siek tiek kitoks, bet ai, koks skirtumas, nesigincysiu:)

16880. truputi ne i tema2005-06-01 20:11
"veliau buvo isrinktas geriausia elektronines muzikos metu kompozicija Lietuvoje." -gal galit pasakyti kokia tai kompozicija , kas ja isrinko geriausia , ir kur ja butu galima isgirst ?

16881. --> ne i tema2005-06-01 20:22
Ta kompozicija vadinasi "NUNC", isrinko tu metu vertinimo komisija, sudaryta is muzikologu ir atlikeju, o kur galima isgirsti, tai jau nezinau...

16902. ziauru2005-06-03 13:06
Visada taip buna, kad ieskant smegenu neiprastose vietose, uzmirstami elementarus dalykai. Kodel sitos dvi pavardes minimos dazniau, nei kiti jaunieji? O gal jie tiesiog talentingesni? Ziauru, zinoma, bet juk sunku butu gincytis, kad vieni zmones buna talentingesni uz kitus...

16904. TREW2005-06-03 15:26
cia ne talento reikalas, pikciurnos! marius- jega. raminta- jega. taciau mic`as nera jega, nes pas juos ant akiu uzhdetas toks dalykas, kuris dedamas arkliams, kad jie nesiblashkytu i shonus (neatsimenu, kaip jis vadinasi...)

16905. :)2005-06-03 16:01
idomu kodel tiek demesio skiriama mazam mic`ui, juk yra tiek daug didesniu ir svarbesniu?? :))

16907. pritariant2005-06-03 17:29
tenka pritarti ziauriajam - bezdario turbut ir geriausia pasaulio leidykla neissuktu, ka jau ten mic`as

16910. truputi ne i tema -->2005-06-03 21:02
dekui .nekiek neabejoju baranausko muzikos kokybe ( nors ir labai knietetu isgirsti ta NUNC:), bet "vertinimo komisija, sudaryta is muzikologu ir atlikeju," kompetencija man kelia itarima:) per pastaruosius metus nesu skaites nei vieno(!) muzikologu is akademiniu sluoksniu teksto apie elektronine muzika.o kad atlikejai(cia reikia suprast-ne elektronines muzikos atlikejai?- nes tokiu kaip ir nera) vertintu elektronine muzika, tai irgi ka as zinau....

16911. --> ne i tema2005-06-03 22:21
Pripazistu, itarimai pagristi. Bet esme tai, kad ta pati komisija turejo isrinkti ne tik elektronini, bet ir simfonini, kamerini, chorini ir t.t. geriausia metu kurini. Kitas dalykas, kad tekstu (ne)rasymas dar nereiskia, kad zmones nesiklauso, nesidomi ir nera pajegus vertinti;) O dar reiktu pasakyti, kad is tiesu, bent jau as taip ir nezinau, kas toje komisijoje buvo - galbut ir kuris nors muzikologas ir neakademiniu sluoksniu, pastaraisiais metais rases apie elektronine muzika...:)

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
6:13:02 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba