Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-27 nr. 3050

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEINAR BRAGI.
ŽUVIS
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI3
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

AKTUALIJOS 
• UŽ TRISDEŠIMTIES KILOMETRŲ1
• PAS JOTVINGIUS SU JOTVINGIAIS5
• Jūratė Duksaitė.
IEŠKANT KELIO REALIJŲ LABIRINTE
3

LITERATŪRA 
• Rimvydas Strielkūnas.
"TRANSATLANTIKAS": LENKIJA–PASAULIS

KNYGOS 
• Alvydas Šlepikas.
LABAI GERAS ALMANACHAS
5
• PIKTYBĖS GĖLĖS2
• LIKIMO PIRŠTAS6
• KARVEDYS PAVARGO NUGALĖTI6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• MILŽINAS, KURĮ GALIMA ĮVEIKTI20

ŠOKIS 
• Vita Mozūraitė.
2005-ŲJŲ "NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS" – KĄSNELIS PROTO GURMANAMS
2

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
ŽMONĖS IR ČIČERONĖS
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
PASKATA AKTORĖS MEISTRIŠKUMUI
2

MENO DIS/KURSE* 
• George Landow.
"AR TAS HIPERTEKSTAS KO NORS VERTAS?"
4

POEZIJA 
• ELENA KARNAUSKAITĖ3
• DAIVA ČEPAUSKAITĖ25

PROZA 
• Alis Balbierius.
NEPABĖGTI
4

VERTIMAI 
• JENNY BITNER
• EDWARD REILLY

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
ABSTRAKCIONIZMAS, BAROKAS IR IRONIJA
1
• Goda Giedraitytė.
METALO PĖDSAKAIS PER ISTORIJĄ...

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Agnesė Gailė.
DEMOKRATIJOS DEMONAS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "SPONTANIŠKA GARSO IR VAIZDO INTERJERO IMPROVIZACIJA20
• Jurgita Jasponytė-Katė.
PILAITĖ IR VĖJAI
6

PAVELDAS 
• Danutė Mukienė.
"SUKAUPTI MUZIEJŲ SAVYJE..."
1

KRONIKA 
 BUVO GEGUŽĖS MĖNUO
• LITERATŪROS VAKARAS BUDAPEŠTE
• Pranas Visvydas.
M.K.ČIURLIONIO "KIBIRKŠTYS"
• STIPENDIJA RAŠYTOJAMS
• Olga Šteinberg (1920.IV.20–2005.V.22).
IŠĖJO MOKYTOJA…
1
• KAUNO DRAMA RENGIASI JUBILIEJINIAM SEZONUI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS VALDYMO REFORMOS6

KRONIKA

BUVO GEGUŽĖS MĖNUO

[skaityti komentarus]

Šį penktadienį RTR "Planeta" rodo 1970 m. režisieriaus M.Chucijevo filmą "Buvo gegužės mėnuo", kuriame vaidina ir mūsų aktoriai V.Blėdis su E.Žebertavičiūte. Panevėžys šiomis dienomis pažymi aktoriaus 85-metį, ketina prisiminti ir jo vaidmenis kine. Tas pats kanalas tą pačią savaitę nuolatinėje rubrikoje "Salos" prisiminė V.Žalakevičių. Spauda pranešė, kad šių dienų mūsų įžymybė – aktorė I.Dapkūnaitė ves rusišką realybės šou "Didysis brolis" ("Big Brother"). Vakaruose šis realybės šou, pakeisiantis Rusijoje "Langus", kėlė diskusijas ir viršijo populiarumo rekordus. Postsovietinėje erdvėje pavadinimas skamba kiek dviprasmiškai, bet I.Dapkūnaitė yra vaidinusi ir gerokai "slidesniuose" rusų filmuose.

Domėtis bendra ne vien kino, bet ir apskritai informacine erdve skatina gyvenimas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto surengtame seminare "Lietuva informacinių karų erdvėse" šiaulietis G.Mažeikis sakė, kad vėluojame mažiausiai 15 metų, lyginant su Rusija, kuri ėmėsi naujos informacinių karų taktikos. Beje, po 2001 m. rugsėjo 11-osios daug panašių dalykų matome ir Vakarų pasaulyje. N.Malinkevičius pranešime "Lietuvos informacinė erdvė" suskaičiavo, kaip plečiasi rusų informacinė erdvė mūsų televizijos kanaluose. Lyderis – "5-asis kanalas", per savaitę rodantis 26 val. rusiškos programos. Kabelinės televizijos turi dar daugiau, pavyzdžiui, "Vilsat" – net 40 % programos rusų kalba, įskaitant tuos užsienio kanalus, kurių programos verčiamos tik į rusų kalbą. Senas ginčas! Lietuvoje dar vyko informacinis karas su šaudymais ir aukomis, o Lietuvos televizija buvo susirūpinusi, kaip programoje pasiekti pusiausvyros tarp Vakarų ir Rytų. Kurį laiką sekėme čekų pavyzdžiu, kurie buvo įsteigę savotišką trimatę programą: Vakarai, Rytai ir patys čekai. Vėliau įsiveržė tolimo užsienio programos. Šiandien ir filmais, ir serialais Vakarai vyrauja, šiek tiek ėmė atsirasti tolimesnių už Rusiją Rytų filmų ir programų. Tačiau kokia jų kokybė? Minėtame seminare buvo klausiama ir apie Rusijos programų kokybę. Aiškesnio atsakymo neturime, nors pavyko vieną Žurnalistikos instituto bakalaurę, dar mokančią rusų kalbą, įkalbinti, kad palygintų Rusijos ir Lietuvos televizijas, nes lyginimų su Vakarų televizijomis – jau visa lentyna. Gegužės mėnesio įvykiai jų ir mūsų informacinėje erdvėje parodė, kad tokie darbai ne tik aktualūs, bet ir būtini. Bent jau kad išmoktume suprasti vieni kitų naujas pozicijas ir klaidas. Feljetonininkas V.Šenderovičius RTVi laidoje "Rusijos panorama" pakartojo savo šalies prezidento klaidą: Pabaltijys buvo okupuotas 1939 metais. Šiaip jau šioje laidoje dirba puikūs komentatoriai, mėginama pabrėžti, kad Maskvos balsas – ne jų stilius.

Norom nenorom lietuviai irgi visą gegužę buvo įnikę istorijon be pabaigos. Dokumentiniame "Pabėgime" (L2) buvo net archeologiškai tiriamas pabėgimas iš Panerių karo metais, kai hitlerininkai atkasdavo sušaudytuosius ir juos degindavo krūvomis. Kraupus liudininkės atsiminimas: lavonų degintojai net pabėgę į miškus pas partizanus taip dvokė, kad niekaip nebuvo galima nuplauti. Dabar šis monologas turi ir perkeltinę prasmę. Jau minėtame M.Chucijevo filme, viena vertus, – pergalė ir triumfas, antra vertus, – klausimas, o ką žinojo apie Osvencimo kaminus ir pelenus tų apylinkių gyventojai?

Kita, bet panaši situacija prancūzų dokumentiniame filme "Viktoro Marteno vizija" (L2), kur belgai siunčia saviškį į Vokietiją sužinoti, kas nutiko jų kaimynams žydams. Kelionė ilga ir pavojinga, pasibaigia Osvencimo apylinkėse. Ir amerikiečiai filme "Pilkoji zona" (BTV) rodė tą pačią veiksmo vietą, siužetą paremdami tikrais faktais. Vis dėlto, manyčiau, kad teisūs kino istorikai, 1956 m. režisieriaus A.Resnais filmą "Naktis ir rūkas" laikantys pačiu įtaigiausiu, nes faktų dar nereikėjo atkurti – ir batai, ir plaukai, ir akiniai tebegulėjo krūvomis, o pats iš rūko išnyrantis Osvencimas atrodė kaip pragaro zona, kokios nesugalvotų ir Dante. Kažkas panašaus yra ir A.Tarkovskio "Stalkeryje" – civilizacijos nuniokotas laukas, kuriame žmonės ieško troškimų kambario. Informacijos daugėja, bet troškimų sužinoti tiesą – ne. Rusas N.Boldyrevas išleido knygą "Stalkeris, arba A.Tarkovskio darbai ir dienos". Verta pacituoti iš režisieriaus dienoraščio, kai jis ruošėsi palikti Tėvynę: "Mūsų informaciniais laikais žmonės priversti ryte ryti gausybę bejausmių žodžių, todėl šiek tiek jautresni nuolat išgyvena tikrą dvasios alkį. Kur kas vertingiau būtų įsiklausyti, ką dvasia atveria pačiais paprasčiausiais žodžiais, kol dar jų nenužudėme".

Paprasčiausi žodžiai kine šią savaitę buvo – Vilniaus kino teatrai "Lietuva" ir "Skalvija". Prie "Lietuvos" įsikūrusi "Protesto laboratorija" sekmadienį pakvietė pasidomėti, ką reiškia "Kronika", "Vilnius", "Neris", "Vasara", "Spalis", "Helios", "Aušra" ir daugelis kitų, nes Vilniuje per 15 metų išnyko net 16 kino teatrų. Tai priminė nuostabi veikliojo "Lietuvos žinių" fotožurnalisto Ramūno Danisevičiaus fotoparoda "Lietuvos" kino teatro fojė. Kiti saulėtą popietę leidomės atviru autobusu Vilniaus gatvėmis ieškoti prarasto kino laiko. Gailėjaus, kad nebesu tokios geros atminties, kaip mano kolega S.Macaitis, japonų kino savaitės proga nepamiršęs pridurti, kad K.Midzogutčio filmas "Kurtizanės O‘Haru istorija" buvo trumpam parodytas ir sovietiniais metais, tik sutrumpintu variantu. Neužmiršo jis ir kuklios pažinties su vienu K.Ičikavos filmu. Bet ir jis turėtų sutikti, kad iš penkių japonų kino klasikų – A.Kurosavos, J.Odzu, K.Ičikavos, Š.Imamuros, K.Midzogutčio – A.Kurosava yra mums labiausiai žinomas; po pernykščio pavasario greta jo atsistoja J.Odzu, o šiemet atradimas galėtų būti ir kiti trys, apie kuriuos žinojau daugiau iš recenzijų kaimynų lenkų spaudoje, negu iš filmų, mūsų nepasiekdavusių net vadinamuose "uždaruose seansuose".

Tad gegužės mėnuo mažuosiuose ir didžiuosiuose ekranuose buvo brandžios istorijos ir aukštų polėkių kino metas. Tai ypač akivaizdu, kai mūsų amžina svajonė – "Eurovizija" pasibaigė fiasko, kai LNK "Bare" tilsta kanalo 10-mečio triukšmas, o "Prieblandos metas" (BTV) pasakoja vos ne A.Vienuolio istoriją, kaip smalsią moteriškaitę po sočių pietų miškelyje išprievartavo vairuotojas. "Geras" – pasakytų "5-asis kanalas". Bet ten ir savų istorijų – per akis.

SKIRMANTAS VALIULIS

 

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
6:12:57 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba