Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-27 nr. 3050

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEINAR BRAGI.
ŽUVIS
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI3
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

AKTUALIJOS 
 UŽ TRISDEŠIMTIES KILOMETRŲ1
• PAS JOTVINGIUS SU JOTVINGIAIS5
• Jūratė Duksaitė.
IEŠKANT KELIO REALIJŲ LABIRINTE
3

LITERATŪRA 
• Rimvydas Strielkūnas.
"TRANSATLANTIKAS": LENKIJA–PASAULIS

KNYGOS 
• Alvydas Šlepikas.
LABAI GERAS ALMANACHAS
5
• PIKTYBĖS GĖLĖS2
• LIKIMO PIRŠTAS6
• KARVEDYS PAVARGO NUGALĖTI6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• MILŽINAS, KURĮ GALIMA ĮVEIKTI20

ŠOKIS 
• Vita Mozūraitė.
2005-ŲJŲ "NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS" – KĄSNELIS PROTO GURMANAMS
2

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
ŽMONĖS IR ČIČERONĖS
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
PASKATA AKTORĖS MEISTRIŠKUMUI
2

MENO DIS/KURSE* 
• George Landow.
"AR TAS HIPERTEKSTAS KO NORS VERTAS?"
4

POEZIJA 
• ELENA KARNAUSKAITĖ3
• DAIVA ČEPAUSKAITĖ25

PROZA 
• Alis Balbierius.
NEPABĖGTI
4

VERTIMAI 
• JENNY BITNER
• EDWARD REILLY

DAILĖ 
• Vidas Poškus.
ABSTRAKCIONIZMAS, BAROKAS IR IRONIJA
1
• Goda Giedraitytė.
METALO PĖDSAKAIS PER ISTORIJĄ...

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Agnesė Gailė.
DEMOKRATIJOS DEMONAS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "SPONTANIŠKA GARSO IR VAIZDO INTERJERO IMPROVIZACIJA20
• Jurgita Jasponytė-Katė.
PILAITĖ IR VĖJAI
6

PAVELDAS 
• Danutė Mukienė.
"SUKAUPTI MUZIEJŲ SAVYJE..."
1

KRONIKA 
• BUVO GEGUŽĖS MĖNUO
• LITERATŪROS VAKARAS BUDAPEŠTE
• Pranas Visvydas.
M.K.ČIURLIONIO "KIBIRKŠTYS"
• STIPENDIJA RAŠYTOJAMS
• Olga Šteinberg (1920.IV.20–2005.V.22).
IŠĖJO MOKYTOJA…
1
• KAUNO DRAMA RENGIASI JUBILIEJINIAM SEZONUI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS VALDYMO REFORMOS6

AKTUALIJOS

UŽ TRISDEŠIMTIES KILOMETRŲ

Lietuvių PEN centro skiltis

[skaityti komentarus]

Pasvarstymai po Vilniaus forumo

Ar už trisdešimties kilometrų nuo Europos centro Europa baigiasi? Ne, už trisdešimties kilometrų baigiasi tik Europos Sąjunga ir prasideda Baltarusija. Lukašenka neamžinas, ir galbūt Baltarusija kada nors pati taps Europos Sąjungos nare. Puoselėjant tokias viltis, Vilniuje prieš dvi savaites organizuotas rašytojų ir intelektualų forumas "Europos Sąjungos ir Rytų Europos ateitis".

Esmę tiksliau nusako Prezidentūroje surengtos diskusijos tema: "Europietiškoji perspektyva ir vidinių reformų procesai". Kalbama apie laukiamus arba jau vykstančius procesus ne tik Baltarusijoje, bet ir Ukrainoje, Moldovoje bei trijose Pietų Kaukazo valstybėse. Būtent Pietų Kaukazo, o ne Užkaukazės, kaip paaiškino svečias gruzinas, – nes, žvelgiant iš Gruzijos, Užkaukaze galima pavadinti Rusiją.

Būtent šie visi kraštai, kurie dar ne taip seniai buvo su mumis vienoje valstybėje, dabar atsidūrė tolimoje erdvėje, ir tai yra viena esminių pastarųjų penkiolikos metų permainų ir kartu viena iš tų, kurias nelabai pastebime, nes buvo mums svarbesnių. Kartu tai, žinoma, ir mūsų kultūrinės būsenos permaina.

Į forumą atvykęs armėnų rašytojas ir kino kritikas Davidas Muradianas Lietuvių PEN centrui padovanojo dvi knygas, pastaraisiais metais išleistas armėniškai, – Juozo Grušo rinktinę ir trijų lietuvių klasikų antologiją. Jis sakė, kad jo karta dar pažįsta lietuvių literatūrą, bet jaunimas – jau nebe. Ne tik lietuvių, bet ir kaimynų gruzinų literatūra, teatras palengva atitolo. O mes galime pasakyti, kad net brolių latvių kultūrą pernelyg mažai pažįstame, ką jau kalbėti apie Pietų Kaukazą. Armėnas paaiškino ir kodėl taip yra: mes visi abiem akim žiūrim į Vakarus ir nematom vienas kito.

Visos šalys, kurių kultūros veikėjai dalyvavo Vilniaus forume, nuo Lietuvos skiriasi ne tik savo demokratinio brendimo komplikacijomis, bet ir tuo, kad yra skurdesnės. Armėnų kultūrą gelbsti diaspora: svarbiausius šalies teatrus, muziejus išlaiko pavieniai užsienio, daugiausia Amerikos, armėnai milijardieriai.

Apskritai Vilniaus forume, kur suvažiavo buvusių sovietinių respublikų kultūrininkai, nemažai buvo kalbama apie politiką, ir čia daugiausia ką pasakyti turėjo baltarusiai. Jie netgi pakvietė visus į Baltarusijos inteligentų suvažiavimą, kuris vyks… miške. Taip, tiesiog miške, kitur valdžia neleis, – tai sakydami baltarusiai juokais užsiminė apie Baltarusijos partizanines tradicijas. Rašytoja Olga Ipatova, buvusi Rašytojų sąjungos pirmininkė, prieš keletą metų viename viešame renginyje drįso viešai į akis pakritikuoti patį Lukašenką, kuris tą akimirką žado neteko, nes jau buvo įpratęs girdėti vien pataikavimą. Tai pasakojo jos kolega, o ji pati konferencijoje sakė, kad Sovietų Sąjungoje Baltarusija buvo labiausiai nutautinta respublika, todėl išliko labiausiai sovietizuota. Ji ir kiti Vilniuje apsilankę baltarusiai yra įtraukti į juodąjį sąrašą: jeigu per televiziją rodomas reportažas iš kokio nors kultūros renginio, kadrai, užfiksavę šiuos žmones, iškerpami.

Kitas baltarusis priminė įdomią Lukašenkos frazę: "Aš augau su Vasilio Bykavo eilėraščiais". Deja, šis garsus baltarusių rašytojas eilėraščių nerašė. Pasak kalbėtojo, tokių politikų, kurie augo su Bykavo eilėmis, yra daug, ir ne tik Baltarusijoje.

Diskusijoms vadovavo Leonidas Donskis ir iš Lenkijos atvykęs žymusis intelektualas Adamas Michnikas, o iš kalbėtojų turbūt įtaigiausia asmenybė buvo garsus Rusijos politologas Andrejus Piontkovskis. Štai apie prezidentą Vladimirą Putiną: "Iškiliausia Rusijos politinės klasės vidutinybė". Piontkovskio įsitikinimu, visai klaidingai teigiama, kad Putinas yra rusų nacionalistas. "Rusijos jis nemyli, – teigė politologas. – Rusija be imperinio priedėlio jam nerūpi". Piontkovskis pacitavo neseniai pasakytą Putino teiginį, kad Sovietų Sąjungos suirimas buvo didžiausia geopolitinė katastrofa. Jis tai išgyvena asmeniškai – jam geopolitinė katastrofa buvo rezidentūros Dresdene uždarymas. Putinas buvo universalus didžiosios imperijos kareivėlis. Kaip aiškėja iš jo pasisakymų, jis jautėsi atliekąs didžiąją misiją, Dresdene saugumui verbuodamas prostitutes ir narkomanus. Taip Vilniaus forume kalbėjo Andrejus Piontkovskis, o jo trumpą kalbą ne kartą pertraukdavo smagaus dalyvių juokas. Politologija su sąmoju – žavus derinys. O sovietiniais laikais Piontkovskis, pasirodo, buvo matematikas, ir gana žymus.

Turbūt garsiausias tarp atvykusių rašytojų buvo Andrejus Kurkovas iš Kijevo. Jo knygos, daugiausia žaismingi detektyvai, išverstos į 20 kalbų. Lietuviškai išleistas romanas "Iškyla ant ledo". Kurkovas yra rusas, gimęs Peterburge, rašantis rusiškai, nors gerai moka ir ukrainiečių kalbą, ir, beje, dar keletą. Jis netgi nelaiko savęs rusų rašytoju, o teigia esąs rusiškai rašantis ukrainiečių rašytojas – kaip, tarkim, prancūziškai rašantis Belgijos rašytojas yra ne prancūzų, o belgų rašytojas. Čia jau ne iš pokalbių Vilniuje – taip Andrejus Kurkovas neseniai aiškino per BBC radiją, duodamas interviu puikia anglų kalba.

Taigi už trisdešimties kilometrų nuo Europos centro Europa gal ir nesibaigia, bet prasideda kitas, įstrigęs praeityje, pasaulis. Atsitikus laimingiausiam daugelio mūsų gyvenime geopolitiniam įvykiui – suirus Sovietų Sąjungai, – ir praėjus penkiolikai metų, mes esame kitame pasaulyje. Bet ar visai kitame?

Žinoma, įspūdinga, kad Lietuva jau organizuoja renginį, kurio tikslas – sovietmečio grandinių liekanų neatsikračiusioms šalims, buvusioms tos pačios imperijos kolonijoms, padėti įtvirtinti demokratiją ir eiti, taip sakant, į Europą. Kitas dalykas, kad mes patys į tą Europą tik pusiau nuėjom. Ir matomoje Lietuvos tikrovėje, ir žmonių sąmonėje dar daug kas labiau primena buvusią sąjungą, o ne dabartinę. Ko gero, pusės Lietuvos gyventojų mentalitetas toks pat, koks vyrauja Baltarusijoje. Skirtumas tik tas, kad pas mus tokių, tarkim, 50 procentų, o ten gal aštuoniasdešimt. Dar vienas skirtumas, kad lukašenkiškai mąstančio elito, kad ir ką jam priskirtume, Lietuvoje yra visai nedaug.

Visi gyvename toje pačioje Lietuvos teritorijoje, bet pusė yra Europoje, o pusė tebestingsta postsovietinėje laukimo salėje. Iš dalies dėl paties elito kaltės. O ir daugelis tų, kurie šiuo metu triūsia Vakarų Europos laukuose ir namuose, egzistuoja ten tik fiziškai, bet ne kultūriškai, nes nemoka nei kalbos, nepažįsta nei papročių, nei ką nors supranta apie tenykštį gyvenimą. Lietuva tebėra trapioje paribio zonoje. Bet dabar tai jau ne tiek politinė, kiek socialinė ir kultūrinė problema.

LAIMANTAS JONUŠYS

 

Skaitytojų vertinimai


16898. Mykolas OK :-) 2005-06-02 21:53
L. Jonušys puikiai pratęsia E. Vareikio mintį: Taigi už trisdešimties kilometrų nuo Europos centro Europa gal ir nesibaigia, bet prasideda kitas, įstrigęs praeityje, pasaulis.
Įdomus straipsnis apie Vilniuje vykusį įdomų renginį. Tik moralizavimas paskutiniosiose pastraipose nebeišlaiko lygio. Tačiau suprantu, kad yra dalykų, kurie taip liūdina, kad sunku nutylėti. Ačiū už gerą straipsnį.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
6:12:54 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba