Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2005-05-27 nr. 3050

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• STEINAR BRAGI.
ŽUVIS
9
• TRUMPAI
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• KINO TEATRAI
• TEATRAI
• KONCERTAI3
• PARODOS1
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS1

AKTUALIJOS 
• UŽ TRISDEŠIMTIES KILOMETRŲ1
• PAS JOTVINGIUS SU JOTVINGIAIS5
• Jūratė Duksaitė.
IEŠKANT KELIO REALIJŲ LABIRINTE
3

LITERATŪRA 
• Rimvydas Strielkūnas.
"TRANSATLANTIKAS": LENKIJA–PASAULIS

KNYGOS 
• Alvydas Šlepikas.
LABAI GERAS ALMANACHAS
5
• PIKTYBĖS GĖLĖS2
• LIKIMO PIRŠTAS6
• KARVEDYS PAVARGO NUGALĖTI6
• NAUJOS KNYGOS

MUZIKA 
• MILŽINAS, KURĮ GALIMA ĮVEIKTI20

ŠOKIS 
• Vita Mozūraitė.
2005-ŲJŲ "NAUJASIS BALTIJOS ŠOKIS" – KĄSNELIS PROTO GURMANAMS
2

FOTOGRAFIJA 
• Skirmantas Valiulis.
ŽMONĖS IR ČIČERONĖS
1

TEATRAS 
• Ridas Viskauskas.
PASKATA AKTORĖS MEISTRIŠKUMUI
2

MENO DIS/KURSE* 
• George Landow.
"AR TAS HIPERTEKSTAS KO NORS VERTAS?"
4

POEZIJA 
• ELENA KARNAUSKAITĖ3
• DAIVA ČEPAUSKAITĖ25

PROZA 
• Alis Balbierius.
NEPABĖGTI
4

VERTIMAI 
• JENNY BITNER
• EDWARD REILLY

DAILĖ 
 Vidas Poškus.
ABSTRAKCIONIZMAS, BAROKAS IR IRONIJA
1
• Goda Giedraitytė.
METALO PĖDSAKAIS PER ISTORIJĄ...

JAUNIMO PUSLAPIS 
• Agnesė Gailė.
DEMOKRATIJOS DEMONAS

AKTYVIOS JUNGTYS 
• "SPONTANIŠKA GARSO IR VAIZDO INTERJERO IMPROVIZACIJA20
• Jurgita Jasponytė-Katė.
PILAITĖ IR VĖJAI
6

PAVELDAS 
• Danutė Mukienė.
"SUKAUPTI MUZIEJŲ SAVYJE..."
1

KRONIKA 
• BUVO GEGUŽĖS MĖNUO
• LITERATŪROS VAKARAS BUDAPEŠTE
• Pranas Visvydas.
M.K.ČIURLIONIO "KIBIRKŠTYS"
• STIPENDIJA RAŠYTOJAMS
• Olga Šteinberg (1920.IV.20–2005.V.22).
IŠĖJO MOKYTOJA…
1
• KAUNO DRAMA RENGIASI JUBILIEJINIAM SEZONUI

DE PROFUNDIS 
• LIETUVOS VALDYMO REFORMOS6

DAILĖ

ABSTRAKCIONIZMAS, BAROKAS IR IRONIJA

Vidas Poškus

[skaityti komentarus]

iliustracija
Irmos Leščinskaitės tapybos darbas

Samprotavimus apie šiuo metu Vilniaus jaunimo teatre veikiančią Irmos Leščinskaitės tapybos darbų parodą "Tatuiruota abstrakcija" norėčiau pradėti banaliu faktu, kad likimas lėmė šios autorės kūrybinį kelią pažinti nuo jo pradžios. Abudu užaugome Alytuje. Prisimenu, kad naujai pastatytoje vidurinėje mokykloje, kurioje mokiausi, aktyvaus direktoriaus iniciatyva buvo nupirkta solidi vietinių dailininkų (kurių nepriklausomybės pradžioje čia buvo daug) drobių kolekcija. Trys Irmos paveikslai kabojo aktų salėje, ant bjauriais aliejiniais dažais nutepliotos sienos. Tuo metu buvau paauglys, nesidomėjau menais, tačiau net tada kompozicijos padarė įspūdį. Iki šių dienų prisimenu vertikalius formatus, ryškiaspalvių – raudonų, mėlynų, ochrinių potėpių rūke išnykstančias apibendrintas, susigūžusias figūras, paslaptingą, baugią atmosferą. Ant scenos ištraukas iš "Milžinkapio" skaitydavo aktorius Laimonas Noreika arba klumpėmis kaukšėdavo "Lietuvos" šokėjai, o aš, sėdėdamas salėje, gręžiodavau galvą atgal, bandydamas dar pamatyti šio pasaulio šurmulį ignoruojančias, savyje paskendusias tapytas asmenybes. Maniau, kad tai kokio brandaus tapytojo kūryba, todėl nustebau sužinojęs, kad tų darbų autorė yra gabi vaikų dailės mokyklos auklėtinė, tuo metu dar tik besiruošianti stoti į akademiją. Vėliau abu susidūrėme toje pačioje Alma Mater. Matydavau naujausius Irmos kūrinius per peržiūras, diplominių darbų gynimą. Žinojau, kad aktyvi studentė stažavosi tarptautinėje Zalcburgo vasaros akademijoje, ten jos profesorius buvo Leo Golubas. Po mokslų baigimo (tiesa, negalima sakyti, kad baigė, nes neseniai pradėjo aspirantūros studijas) tapytoja nuolat rengia personalines parodas, dalyvauja įvairiuose grupiniuose projektuose, pleneruose ir simpoziumuose. Irma pasirodė kaip nuolat besikeičianti, eksperimentuojanti, naujų temų, išraiškos būdų ieškanti kūrėja. Eidamas į naujų jos darbų pristatymus žinodavau, kad pamatysiu ką nors nauja.

Ne išimtis ir naujų darbų paroda, demonstruojanti, kad po magiškojo realizmo (jam priskirčiau ankstyvąsias kompozicijas), ekspresionizmo (pirmieji studijų metai), abstrakčiojo ekspresionizmo (vėlesnės studijos) periodų autorė pasuko postmodernaus abstrakcionizmo kryptimi. Tai liudija stiliaus ypatybės, kai kurie motyvai, apskritai programinės dailininkės nuostatos.

Pirmiausia dėl pastarųjų. Ilgą laiką lietuvių dailėtyroje, argumentuojant redukuoto peizažo, kraštovaizdinio regėjimo principu, teigta, kad grynų bedaiktės, befigūrės dailės kūrinių mūsų tapyboje beveik neįmanoma aptikti. Pasakyčiau, kad tokiu atveju abstrakcionistu nelaikytinas nei Pollockas, nei de Kooningas, nei Rothko, nei kiti. Manyčiau, kad priklausymą abstrakcionizmui pirmiausia lemia ne išorinis įspūdis, o tam tikra paties autoriaus ideologija ir esmingosios artefaktų savybės. Irma yra viena iš nedaugelio nūdienos (ką kalbėti apie ankstesnius) konceptualiai savo tikslus ir uždavinius argumentuojančių lietuvių tapytojų.

Kaip teigia autorė, šiuo metu pagrindinis jos tikslas – disponuojant grynosiomis formomis, spalva, faktūra, linija, dėme (pačios tvirtinimu, svarbiausia iš jų yra ne tik su estetine, bet ir su "psichologine, rafinuotai jusline, meditacine" funkcija siejama spalva; aš dar pridurčiau impulsyviai, gestiškai ą la Pollock nuvarvintus potėpius, kruopščiai markeriu išpieštas linijas), užmegzti ryšį tarp fizinio ir metafizinio pasaulio. Pirmąjį dialektiniu priešybių principu sudarytuose darbuose žymi inkliuziškai išnyrantys juodalinijiniai augalų, gamtos motyvai ar jų užuomazgos – gėlių žiedai, sėklos, kankorėžiai, įvairios aplikacijos (dažų dangtelis, teptukas, šakutė etc.), atspaudai, užpurškimai ir panašiai. Šiems antrą planą lyg sudarančios, tačiau iš tikrųjų dominuojančios ir bendrą toną, nuotaiką diktuojančios spalvų plokštumos, ryškaus kolorito šuorai yra transcendencijos, anapusybės simbolis.

Dėl tokių nuostatų formaliai ir idėjiškai Irmos darbai artimi ne tik abstraktaus ekspresionizmo, bet ir baroko dailei. Abu reiškiniai turi nemažai tapatumų. Galima prisiminti garsiąją Michelangelo (sic!) frazę, kad tapyba yra ne kas kita, kaip tolygus paviršiaus uždengimas dažų sluoksniu (tipiškas abstrakcionisto požiūris), taip pat XVII–XVIII amžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnyčių interjerų freskas, kur dominuoja ekspresyviai ištapytos marmuro imitacijos, neaiškius darinius sudarančios rožės, vaisių girliandos, į raizgalynę susipynusios architektūrinės detalės. Pastarieji elementai vos ne pažodžiui cituojami Irmos drobėse. (Neseniai kaip piligrimas aplankęs Alšėnų, Nesvyžiaus, Ružanų bažnyčias ir pamatęs jų iliuzinius altorius dūsavau, kad mūsų menininkai mažai disponuoja senuoju paveldu. Todėl, pamatęs Irmos darbus, netekau amo iš džiaugsmo – juose akivaizdūs regioninės senosios dailės aktualinimo principai.)

Su baroko kūriniais (kuriems būdingi visokie juokavimai) dailininkės drobes sieja ir jos kūrybą ypatingai charakterizuojanti, individualumo suteikianti ironijos dozė. Kai kuriuose objektuose ji akivaizdi, kituose glūdi užslėptu pavidalu. Pavyzdžiui, ironiškas yra regimybės objektų komponavimas spontaniškose kompozicijose. Šiuo atveju Irma artima pypkes ar skrybėles tapiusiam, tačiau įrodinėjusiam, kad tai visai ne jos, Magritte‘ui. Tam tikrą humorą, šmaikštavimą galima įžvelgti net parodos pavadinime. Sąvoka "tatuiruotas" vertintina dvejopai. Tiesiogine prasme markeriu išpiešti raudonspalviai paviršiai primena įkaitusius, totemais ir simboliais išbadytus Okeanijos čiabuvių kūnus. Kita vertus, pasakymas "tatuiruotas abstrakcionizmas" turi ir menkinančią prasmę. Tai skamba panašiai kaip sulopytas ekspresionizmas arba papudruotas realizmas. Dabar, kai bedaiktiškumas skaičiuoja šimtuosius (jei ne daugiau) savo egzistavimo metus, rimtai laikytis abstrakčiosios dailės principų būtų pernelyg anachroniška. Iš pirmo žvilgsnio tašizmui atstovaujantiems Irmos darbams būdingos citatos, šmaikštavimas (postmodernios dailės bruožai) spontanišką saviraišką, autentiškumą deklaravusiems abstrakcionistamas atrodytų šventvagystė, todėl jos kūryba ir apibrėžtina postmodernaus abstrakcionizmo sąvoka.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 11 iš 11 
6:12:49 Sep 26, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba