Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2010-10-29 nr. 3304

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• KAZYS BRADŪNAS.
Protėvių dausos
15
• TRUMPA KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

ATMINTIS 
• ALEKSANDRAS SOLŽENICYNAS.
Pamaldos už mirusius
5
• ASTRIDA PETRAITYTĖ.
Nebijojusi vienatvės...

ESĖ 
• EGLĖ SAKALAUSKAITĖ.
Apie juoką ir mirtį
2

KNYGOS 
• MINDAUGAS URBONAS.
La Loba – tradicijų moteris, atsidūrusi globalizacijos taifūno akyje
3
• Kritikų klubo kreipimasis4
• NAUJOS KNYGOS
• Bibliografijos ir knygotyros centras

PDR KONFERENCIJOS PRANEŠIMAI 
• LAIMA KREIVYTĖ.
Apie mokyklą ir išpažintinę lyriką
9

KINAS 
• RIDAS VISKAUSKAS.
Kai galvose – specialieji efektai...
4

TEATRAS 
• VITA MOZŪRAITĖ.
Nuogi kūnai ir nuogos sielos Modernaus šokio festivalyje

DAILĖ 
• EMILIJA BUDRECKA.
Edukacinė ŠMC retrospektyva, arba Dešimtmečio ataskaita
5
 LINAS MACKEVIČIUS.
„Laisvės kelias“ – idėjos ir formos priešprieša
6

MUZIKA 
• JŪRATĖ VYLIŪTĖ.
Karmensitų susitikimas
• RIMANTAS VINGRAS.
Theodoras Adorno ir muzika

PAVELDAS 
• MARIJŲ UZORKĄ kalbina RAMUNĖ HAZIR.
Tarptautinė  paroda – tarsi lakmuso popierėlis tautai patikrinti 
3

AKTUALIJOS 
• STASYS STACEVIČIUS.
Pragiedruliai Jotvos pakraštėlyje
2

POEZIJA 
• ERNESTAS NOREIKA.
4
• VYTAUTAS V. LANDSBERGIS.
Žilvinas
27

PROZA 
• ROMAS DAUGIRDAS.
Atkarpos (6)
• EGLĖ VENSLOVAITĖ-ŠILIŪNIENĖ.

VERTIMAI 
• GREGORY CORSO.
1

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Įkvėpimas
5

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Nepatogus ruduo

DE PROFUNDIS
arba yra arba nėra arba yra arba nėra
 
• res ludentes / žaidžiantys daiktai
• Iš kronikų: šeštadienio rytas Lukiškių aikštėje
• MĀRIS BĒRZIŅŠ.
Gūtenmorgenas ir trečioji akis

PARKETAS 
• GINTAUTAS MAŽEIKIS.
Postegalitarizmas: būtinybė ir galia susvetimėti
1
• VIGMANTAS BUTKUS.
Vaikystės prisiminimų Užventis
4
• MODESTAS GRIGALIŪNAS.
Ideologinės komunikacijos filosofija
• SIGITA INČIŪRIENĖ.
VI Europos literatūros dienos Šiauliuose: skaitymo strategijos ir komplimentai provincijai
1
• ARŪNAS UOGINTAS.
Jaunų menininkų vizijos Šiauliuose

DAILĖ

„Laisvės kelias“ – idėjos ir formos priešprieša

LINAS MACKEVIČIUS

[skaityti komentarus]

iliustracija
Tadas Gutauskas. „Laisvės kelias“
Lino Mackevičiaus nuotrauka

Spalio 22 d. Vilniuje atidengta skulptūra „Laisvės kelias“. Iškilmėse dalyvavo jos autorius – tapytojas ir skulptorius Tadas Gutauskas, sostinės meras Vilius Navickas, Latvijos ambasadorius Martinis Virsis, Estijos ambasadorius Tiitas Naberas, dainininkai Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, Algirdas Kaušpėdas. Rugpjūtį įvykusioje simbolinėje plytų mūrijimo ceremonijoje savo ženklus skulptūroje paliko Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos liaudies fronto muziejaus direktorė Meldra Usenko ir Estijos Parlamento narys, Estijos ir Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Ennas Eesmaa.

Svetainėje www.laisveskelias.lt skelbiama, kad „skulptūra simbolizuoja gyvą žmonių grandinę, daugiau kaip prieš 20 metų sujungusią tris Nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes, nusidriekusią 600 kilometrų ir tapusią analogų pasaulyje neturinčia vienybės išraiška“. A. Mamontovas, iniciatyvinės skulptūros „Baltijos kelias“ grupės narys, išsakė viltį, kad vėliau latviai ir estai savo šalyse galėtų sukurti šios skulptūros tęsinį.

Visa tai skamba iškilmingai, bet panagrinėkime, ką byloja šios skulptūros forma, ką sako jos vizualioji kalba. Skulptūra „Laisvės kelias“ sukurta iš daugiau nei 20 tūkst. vardinių plytų. Jos ilgis siekia apie 63 metrus, aukštis –­ apie 3,5 metro. Projekto autorius siekė, kad skulptūra „simbolizuotų gyvą žmonių grandinę“. Tačiau tam pasirinkti kiauryminiai žmonių siluetai sienoje, nudažytoje Lietuvos trispalvės spalvomis, sukelia kitokias asociacijas. Tai lyg simbolis mirštančios, emigruojančios lietuvių tautos – skylės Lietuvos trispalvėje, liekančios po protų nutekėjimo į svečias šalis.

1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusi Baltijos kelio akcija simbolizavo trijų tautų vienybę, bendrą tikslą, kelių milijonų žmonių susivienijimą. Vien žodis „kelias“ turi krypties, tikslo, judėjimo reikšmes, tuo tarpu skulptūrai pasirinkta „sienos“ forma neatspindi anuomet rankomis susikibusių žmonių dvasios, akcijos idėjos, ypač, prisimenant 1989 m. lapkričio 9 d. griuvusią Berlyno sieną ar 7–8 dešimtmečių sandūroje roko grupės iš Anglijos „Pink Floyd“ sukurtą albumą „The Wall“. Pirminė idėja šią skulptūrą (kiek kitokių proporcijų ir apdailos) statyti buvo rengiamoje rekonstruoti Lukiškių aikštėje. Autorius ją tuo metu pristatė taip: „Nenutrūkstanti žmonių grandinė – tai išėjusių ir gyvųjų vienybė. Pilėnų gynėjai, caro laikų sukilėliai, Sibiro tremtiniai, kritę partizanai. Tai ir Baltijos kelias, televizijos bokšto ir Parlamento gyvosios barikados...“

Prieš pradedant statyti skulptūrą, tris mėnesius T. Gutauskas ir kiti iniciatyvinės grupės nariai karštai ragino tautiečius pirkti vardines plytas, kurios bus panaudotos šiai skulptūrai statyti. „Savo plytą į skulptūrą turėtų įdėti kiekvienas, kuris pasirašo po Lietuvos laisvės idėja“, – kategoriškai ragino prisijungti prie projekto A. Mamontovas. Toks kvietimas pamažu įgijo prievartos ar net šantažo prieskonį. Ne veltui daugelis ironiškai susiejome tokius raginimus su žmonių atmintyje gyvais prisiminimais apie laikus, kai chuliganai tarpuvartėse siūlydavo „pirkti plytą“... 1989-aisiais Baltijos kelyje stovėjusi žmonių grandinė buvo bevardė – niekam nerūpėjo, kas stovi šalia – Jonas ar Petras, Kazlauskų ar Petrauskų šeima. T. Gutausko skulptūros plytos – vardinės, o projekto autoriai džiaugiasi pardavę daugiau nei 20 tūkst. plytų. Ar būtų parduota bent tūkstantis, jei tos plytos, kaip ir tie žmonės gyvoje grandinėje, būtų bevardės? Dar vienas faktas kalba apie aptartą emigracijos simboliką: skulptūros iniciatoriai skelbia, kad vardines plytas pirko ne tik Lietuvos gyventojai – internetu jas įsigijo ir JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Airijos, Norvegijos ir tolimų šalių, kaip Naujoji Zelandija, Kinija, Bolivija, Jungtiniai Arabų Emyratai, gyventojai –­ daugiausia lietuvių tautybės.

Lietuvoje, Vilniuje trūksta skulptūrų, monumentų, įprasminančių Lietuvos praeitį ar svarbius istorijos įvykius. Deja, kiekvieną kartą, išgirdus skulptūros idėją ar atidengus realizuotą, tenka nusivilti (čia galima paminėti G. Karaliaus „Vytauto“ skulptūros pasiūlymą ar jau realizuotus paminklus: A. Sakalausko – Vincui Kudirkai, R. Midvikio – Karaliui Mindaugui ir kt.). Priešingai nei išvardytos, skulptūra „Laisvės kelias“ sudomina pasirinkta menine forma, kitokiu požiūriu į monumentalumą, bet simbolių ir išraiškos priemonių nesuderinamumas su Baltijos kelio idėja ir dvasia T. Gutausko kūrinį leidžia gretinti su kitais nenusisekusiais pastarųjų kelių dešimtmečių lietuvių skulptorių mėginimais įamžinti šalies istoriją.

 

Skaitytojų vertinimai


64045. isvykusi :-( 2010-11-02 17:27
nieksai lengvaduoniai emigrantai

64065. op2010-11-03 11:10
teisinga, bet labai lakoniška, tokius aferistus kaip gutauskas reikėtų griežčiau tvatyti, net teisti už tyčiojimąsi iš "Laisvės kelio"

64067. Rimas2010-11-03 13:45
Baltijos kelias galėjo ir gali būti interpretuojamas kaip gyva Baltijos šalių piliečių siena, kuria jie "atsitvėrė" nuo Rusijos. Tokia buvo tikroji to sumanymo prasmė. mano nuomone, paminklinė "siena" tą ir simbolizuoja. Be reikalo jos autorius puldinėjamas. Nera ji tokia bloga, kaip dažnas nori parodyti.

64086. ateityje2010-11-04 10:36
sviecia Berlyno sienos likimas..........aukotojai atsiims savo plytas suveniru pavidalu

64089. Grandas2010-11-04 12:12
Lietuvos istorija nušvinta nuo Didžiosios pergalės Saulės mūšyje. Įspūdingas būtų paminklas – Motinai Lietuvai su rankose iškelta Saule. Simbolis gyvybiškas ir daugiareikšmis. Saulė švyti kūryboje ir gyvenime.

64108. patridiotas :-) 2010-11-05 22:00
Reiktu dar tokiu paminkleliu prigamint (patriotams), babkiu uzsidirbsimmm... :))))

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 12 iš 12 
21:42:29 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba