Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-10-02 nr. 3253

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• INGEBORG BACHMANN.
Rudens manevrai
12
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• XX Poetinis Druskininkų ruduo.
PROGRAMA
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SAULIUS REPEČKA.
Laimantas Jonušys – penktasis Šv. Jeronimo premijos laureatas
2
• ANTANAS GAILIUS.
Pagerbkim tautietį
• Jubiliejinis „Novelės vakaras“ Veliuonoje3

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
PDR almanacho haiku. Vėjuota akimirka
2
• RIMTAUTAS RIMŠAS.
Sizigijos ir kvadratūros
 KAROLIS BAUBLYS.
Ar Lietuvoje populiari vokiečių literatūra?
2
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• VILMANTAS JUŠKĖNAS.
Gurkšnis gaivinančio teatro
1
• Rusų dramoje – spektakliai iš Sankt Peterburgo
• RIDAS VISKAUSKAS.
Lėlininkų šventės Panevėžyje eskizai (3)
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Gaudantys kitus kampus
1

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ.
Sugrįžimai ir pasikeitimai
1
• ERNESTA ŠIMKIENĖ.
Praktinės esmingumo paieškos
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Į tapybą tango žingsniu

MUZIKA 
• ŽIVILĖ STONYTĖ.
Du senosios muzikos koncertai: tarp Vakarų ir Rytų
1

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Anykščių šv. Mato bažnyčios šimtmetis:
šventovės kūrėjai, dailės kūrinių galerija, knyga apie bažnyčios meną
2

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Vienas namuose
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Tradicija
3

POEZIJA 
• VYTAUTAS KAZIELA.
3

PROZA 
• GINTARAS PATACKAS.
Trečioji akis
4
• EMILIJA LIEGUTĖ.
Ji pabudo rytui

Poetinio Druskininkų rudens svečių poezija 
• DAVID RODRIGUES, DIETMAR TAUCHNER, DRAGAN J. RISTIĆ, PETAR ČUCHOV.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• GIEDRIŲ KIELĄ kalbina VIKTORIJA IVANOVA.
Giedrius Kiela: „Turi nepatogiai degti“
1
• Šansas kino jauniesiems

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• RAMŪNAS ČIČELIS.
(Auto)referentyvumas Jono Meko filme „Zefiro Torna“
3

KRONIKA 
• Plunksnos broliams, poezijos mylėtojams1

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IGOR JARKEVIČ.
Žvėries irštva, arba Teatro istorija
1

KNYGOS

Ar Lietuvoje populiari vokiečių literatūra?

KAROLIS BAUBLYS

[skaityti komentarus]

Prasmingi kultūriniai ryšiai nuo seno jungia dvi šalis – Lietuvą ir Vokietiją. Šiais metais minimos svarbios vokiečių tautos istorinės datos: prieš 60 metų, 1949-aisiais, buvo patvirtinta Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucija, prieš 20 metų, 1989-aisiais, griuvo dvi skirtingas sistemas skyrusi Berlyno siena, prieš 50 metų, 1959-aisiais, pasirodė Günterio Grasso „Skardinis būgnelis“ – pirmoji vadinamosios „Dancigo trilogijos“ dalis. Šių jubiliejų proga Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra rugsėjo 21–25 dienomis literatūros gurmanams surengė neeilinę šventę –­ „Vokiečių romano savaitę“. Kaip skelbia pavadinimas, visą savaitę žiūrovai galėjo lankyti renginius, skirtus vokiško romano specifikai: jo raidai, įvairovei, vertimų į lietuvių kalbą istorijai, istorinių kataklizmų – vienos esminių temų XX amžiaus antros pusės vokiečių literatūroje – refleksijai. Vienas renginio akcentų – penkių Lietuvoje populiariausių vokiečių romanų rinkimai.

Renginių ciklas pradėtas oficialiai: rugsėjo 21 d., per atidarymo šventę, sveikinimo žodžius tarė Vokiečių filologijos katedros vedėja Vaiva Žeimantienė, akcentavusi interdisciplinišką „Vokiečių romano savaitės“ pobūdį (literatūrologų ir istorikų dialogą), ir Filologijos fakulteto prodekanė Regina Rudaitytė. Renginio spiritus movens literatūrologei Jadvygai Bajarūnienei, perskaičius pranešimą „Vokiečių romano raida ir įvairovė“, susirinkusieji buvo pakviesti į vokiečių romanų vertimų parodą „Knygų pasaulio matavimas“, kurioje buvo galima išvysti visą vokiškų romanų įvairovę: nuo Ericho Marijos Remarque’o iki Johanneso Bobrowskio romanų vertimų į lietuvių kalbą. Rugsėjo 22 dieną oficialiąją renginio dalį pratęsė Konstanco universiteto mokslininko Rolfo Eichlerio paskaita „Martinas Walseris ir jo kūryba“.

Bene vertingiausia savaitės renginių dalis – diskusijos. Rugsėjo 23 d. vykusioje diskusijoje „Vokiečių romano sklaida Lietuvoje“ dalyvavo visas būrys literatūrologų, literatūros kritikų, vertėjų, leidėjų, bibliotekininkų: Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Jurgita Mikutytė, literatūrologai Silvestras Gaižiūnas ir Rūta Eidukevičienė, vertėjai Teodoras Četrauskas, išvertęs daugiau kaip šimtą vokiškų knygų, Zita Mažeikaitė-Sajienė, literatūros kritikas Laimantas Jonušys, leidyklos „Versus aureus“ atstovė Romualda Brastavičienė ir kiti. Diskusijoje buvo iškeltas klausimas, kiek Lietuvoje populiari vokiečių literatūra. Vyresniųjų klasių moksleiviai mielai skaito Ericho Marijos Remar­que’o romanus, studentija nepaleidžia iš rankų Hermanno Hesse’s knygų, bet Lietuvos leidyklos vokiečių literatūros vengia. Išimtis, ko gero, būtų „Versus aureus“, nepabijojusi išleisti Johanno Wolfgango Goethe’s „Sielų giminystės“. Susirinkusieji į dvi stovyklas susiskirstė, svarstydami, ar privalumu derėtų laikyti vieną esminių vokiečių literatūros bruožų – glaudų sąlytį su filosofija. Ar vokiečių literatūra nesukuria perdėm sunkiasvorės literatūros įvaizdžio? –­ klausė diskusijos dalyviai. J. Mikutytė apžvelgė vokiečių romanų Lietuvoje vertimų istoriją ir akcentavo, kad visa vokiečių literatūros klasika (pavyzdžiui, Novalis) ypač vėlavo. Visai kitokia vokiečių romanų reprezentacija Latvijoje: kaip pabrėžė Silvestras Gaižiūnas, jau XX a. pradžioje latvių spauda buvo pilna H. Hesse’s novelių vertimų, o 1922 m. Rygoje rusų kalba pasirodė „Sidharta“ – pirmas H. Hesse’s romano vertimas. Laimanto Jonušio, į vokiečių literatūrą pažvelgusio kritiko akimis, teigimu, 1979 m. lietuvių kalba pasirodęs H. Hesse’s „Stepių vilkas“ buvo stulbinantis atradimas. Tačiau, kritiko požiūriu, H. Hessę galima vertinti dvejopai: viena vertus, idėjos patrauklios, kita vertus, stilius sausas, žodžiai tiesmuki. Günterio Grasso kūryba – puikus pavyzdys, kuomet literatūrinis meistriškumas pranoksta idėjinį lygmenį (fašizmo permąstymą). L. Jonušys vokiečių romanų, iš kurių renkamas populiariausiųjų penketukas, sąraše pasigedo T. Četrausko versto Edgaro Hilsenratho romano „Maskvos orgazmas“ – vienos komiškiausių knygų vokiečių ar net pasaulinės literatūros istorijoje.

Rugsėjo 24 d. vykusios diskusijos „Istorinė refleksija XX a. vokiečių romane“ įžanga tapo Jaunimo teatro aktoriaus And­riaus Bialobžeskio perskaitytos Günterio Grasso „Skardinio būgnelio“ ištraukos. Diskusijos vedėjas literatūrologas Regimantas Tamošaitis prisipažino, jog jam vokiečių literatūra artima: ji tarytum šarvuota, politiškai alegoriška. „Paimti vokišką knygą – tai lyg įsėsti į „BMW“ ar „Volkswagen““ – šmaikštavo literatūrologas. Istorikas Alfredas Bumblauskas pritarė R. Tamošaičiui: Hegelis ir „Volkswagen“ išties turi panašumo... Diskusijos metu dalyviai žavingai balansavo nuo taiklios ironijos prie rimtos istorinių pervartų analizės. „Kaip absoliutus protas virsta beprotybe? Ar tai įmanoma paaiškinti?“ – klausė R. Tamošaitis. Pasak A. Bumblausko, nacizmas – šokas, kurio negali paaiškinti joks civilizuotas pasaulis. Heinrichas Böllis, Günteris Grassas – tai rašytojai, ištikti šoko. XX a. despotija – tai totalitarizmas. Nacistinė Vokietija – stebuklas blogąja prasme. A. Bumblauskas prisipažino, kad jam artimas požiūris vertinti istoriją kaip atsitiktinumų kombinaciją. Istoriografijoje priimta į Vokietiją žvelgti per istorijos vėlavimo tezę – Vokietijoje, palyginti su Prancūzija ar Anglija, dauguma istorinių reiškinių vėlavo, Vokietija nebuvo tiek daug pažengusi į priekį. Iš šio istorijos vėlavimo gimė vokiečių nevisavertiškumo kompleksas, noras pasidalyti pasaulį.

„Vokiečių romano savaitę“ vainikavo populiariausių vokiškų romanų penketuko paskelbimas. Pirmojoje vietoje atsidūrė Vilijos Gerulaitienės versti vokiečių šiuolaikinės prozos atstovo Patricko Süskindo „Kvepalai“ (iš 309 penketuko rinkimuose dalyvavusių skaitytojų už šį romaną balsavo net 43%). Antrąją ir trečiąją vietas dalijasi du Ericho Marijos Remarque’o romanai: antrojoje vietoje –­­ „Vakarų fronte nieko naujo“ (vertė J. Kabelka; balsavo – 42% dalyvavusiųjų); trečiojoje vietoje – „Trys draugai“ (vertė V. Petrauskas; balsavo – 40%). Ketvirtoji vieta atiteko Hermanno Hesse’s „Stepių vilkui“ (vertė Z. Mažeikaitė; balsavo 38% skaitytojų). Galiausiai penktojoje vietoje liko vienintelis klasikas –­ Johannas Wolfgangas Goethe – ir jo romanas „Jaunojo Verterio kančios“ (vertė E. Vengrienė; balsavo 36%). Renginį baigė Volkerio Schlöndorffo filmo „Skardinis būgnelis“ peržiūra.

 

Skaitytojų vertinimai


54971. - - - m. :-) 2009-10-06 18:29
Labiausiai patinka H.Biolis... perskaičiau viską, kas yra išversta, o "und sagte kein einciges wort", pasidėjusi šalia "ir nepasakė nei žodžio" mėginau paskaityi vokiškai... Ačiū apžvalgos autoriui už naudingas, gražiai išdėstytas žinias...

54989. ap2009-10-07 22:58
"kein einziges", vis dėlto. Čia šiaip.

Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:40:23 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba