Literatūra ir menas

Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis
Literatūra ir menas

2009-10-02 nr. 3253

| Spausdinti | Archyvas | Redakcija |


PIRMASIS 
• INGEBORG BACHMANN.
Rudens manevrai
12
• KRONIKA
• KITAME NUMERYJE

KULTŪROS ŽEMĖLAPIS 
• XX Poetinis Druskininkų ruduo.
PROGRAMA
• KINO TEATRAI1
• TEATRAI
• KONCERTAI
• PARODOS
• VAKARAI
• ĮVAIRŪS

AKTUALIJOS 
• SAULIUS REPEČKA.
Laimantas Jonušys – penktasis Šv. Jeronimo premijos laureatas
2
• ANTANAS GAILIUS.
Pagerbkim tautietį
• Jubiliejinis „Novelės vakaras“ Veliuonoje3

KNYGOS 
• NERINGA MIKALAUSKIENĖ.
PDR almanacho haiku. Vėjuota akimirka
2
• RIMTAUTAS RIMŠAS.
Sizigijos ir kvadratūros
• KAROLIS BAUBLYS.
Ar Lietuvoje populiari vokiečių literatūra?
2
• NAUJOS KNYGOS

TEATRAS 
• VILMANTAS JUŠKĖNAS.
Gurkšnis gaivinančio teatro
1
• Rusų dramoje – spektakliai iš Sankt Peterburgo
• RIDAS VISKAUSKAS.
Lėlininkų šventės Panevėžyje eskizai (3)
• LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ.
Gaudantys kitus kampus
1

DAILĖ 
• VAIDILUTĖ BRAZAUSKAITĖ.
Sugrįžimai ir pasikeitimai
1
• ERNESTA ŠIMKIENĖ.
Praktinės esmingumo paieškos
1
• NIJOLĖ NEVČESAUSKIENĖ.
Į tapybą tango žingsniu

MUZIKA 
 ŽIVILĖ STONYTĖ.
Du senosios muzikos koncertai: tarp Vakarų ir Rytų
1

PAVELDAS 
• DALIA TARANDAITĖ.
Anykščių šv. Mato bažnyčios šimtmetis:
šventovės kūrėjai, dailės kūrinių galerija, knyga apie bažnyčios meną
2

SAVAITĖ SU TV 
• SKIRMANTAS VALIULIS.
Vienas namuose
2

(PA)SKAITINIAI 
• MINDAUGAS PELECKIS.
Tradicija
3

POEZIJA 
• VYTAUTAS KAZIELA.
3

PROZA 
• GINTARAS PATACKAS.
Trečioji akis
4
• EMILIJA LIEGUTĖ.
Ji pabudo rytui

Poetinio Druskininkų rudens svečių poezija 
• DAVID RODRIGUES, DIETMAR TAUCHNER, DRAGAN J. RISTIĆ, PETAR ČUCHOV.

AKTYVIOS JUNGTYS/ŠIUOLAIKINIS MENAS 
• GIEDRIŲ KIELĄ kalbina VIKTORIJA IVANOVA.
Giedrius Kiela: „Turi nepatogiai degti“
1
• Šansas kino jauniesiems

AKTYVIOS JUNGTYS/KULTŪROS DIS/KURSE 
• RAMŪNAS ČIČELIS.
(Auto)referentyvumas Jono Meko filme „Zefiro Torna“
3

KRONIKA 
• Plunksnos broliams, poezijos mylėtojams1

DE PROFUNDIS
Nepriklausomas ribotos atsakomybės „Literatūros ir meno“ puslapis
 
• IGOR JARKEVIČ.
Žvėries irštva, arba Teatro istorija
1

MUZIKA

Du senosios muzikos koncertai: tarp Vakarų ir Rytų

ŽIVILĖ STONYTĖ

[skaityti komentarus]

iliustracija
Ansamblio „Accordone“ repeticija
Stefano Schweigerio nuotraukos iš ansamblio archyvo

Kiekvieną rudenį sukrunta senosios muzikos gerbėjai, laukdami rugsėjį Vilniuje vykstančio „Banchetto musicale“ festivalio. Tačiau šiais metais festivalio afišų nematyti, o jo rengėjai užsiėmę kitais darbais. Pateikę ambicingas paraiškas programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“, dabar jie įgyvendina nemaža projektų, savotiškai užpildančių šiemet nevykstančio (į kitus metus nukelto jubiliejinio – dvidešimtojo) festivalio trūkumą. Per 2009-uosius numatyta apie 17 koncertų, muzikinių filmų demonstracijos, M. K. Sarbievijaus poezijos skaitymai, C. Monteverdi madrigalinių operų pastatymai. Nemaža koncertų priklauso Sakralinės muzikos festivalio programai. Du rugsėjo mėnesio koncertai, įtraukti į šį festivalį, čia bus kiek smulkiau aptarti.

Rugsėjo 9 d. į Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčią pakvietė senosios muzikos ansamblis iš Italijos „Accordone“. Keturi instrumentininkai, grojantys vargonais ir klavesinu (Guido Morini’s, meno vadovas), kornetu (Bruce’as Dickey’s), violončele (Marco Frezzato), teorba (Evangelina Mascardi) ir dainininkas Marco Beasley’s pristatė programą „Ex tenebris vita“, kurioje, remiantis XVII a. pradžios italų muzika, gvildenta šventumo tema, kančios, mirties ir Prisikėlimo misterija.

Ansamblį įkūrė G. Morini’s ir M. Beas­ley’s 1984 metais, bet kelerius metus, grodami įvairią senąją muziką, muzikantai ieškojo savo stiliaus bei išskirtinumo. Pirmasis reikšmingas „Accordone“ koncertas, anot jų, – 1991 m. parengta programa „Lo Tasso Napolitano“, kurioje bandyta sujungti dramą ir muziką. Pamažu teatralizuoti koncertai, kur dainininkas virsta renginio personažu, tapo ansamblio savastimi. Koncerte šv. Kotrynos bažnyčioje „charizmatiškuoju“ vadinamas dainininkas M. Beas­ley’s taip pat įkūnijo šiuos ansamblio siekius.

Ansamblio Vilniuje pristatyta programa iš pirmo žvilgsnio neatrodė teatrališka – ją sudarė kelios grigališkojo choralo giesmės, A. Grandi, G. F. Sanceso, A. Scarlatti, C. Monteverdi, G. B. Riccio ir M. Beasley’o vokaliniai kūriniai, taip pat kelios G. P. Cima ir G. B. Bovicelli instrumentinės kompozicijos. Vokalinė muzika – vienbalsė, su kelių instrumentų pritarimu, juolab religiniais tekstais, tad, regis, ir jos interpretacijos galimybės ribotos. Tačiau Marco Beasley’o dainavimas nustebino –­­ regis, niekuo neišsiskiriantis balsas, artimas paprastam (liaudiškam) dainavimui, nevokalizuojamos partijos palengva klausytoją įvedė į nuoširdų kalbėjimą senaisiais liturginiais tekstais, be patoso perteikiant įvairius psalmininko ar Bažnyčios autorių tekstus. Klausytojui būtų nepaprastai pravertę lotyniškų tekstų vertimai, kuriuose atsispindėjo įvairiausios žmogaus nuotaikos – nuo džiugių Alessandro Grandi „Cantabo Domino“ („Giedosiu Viešpačiui“), Claudio Monteverdi „Laudate Dominum“ („Šlovinkite Viešpatį“) ir kitų iki nepaprastos įtampos ir kančios įkūnytos Giovanni’o Felice’s Sanceso sekvencijos „Stabat Mater“ („Stovi Motina“). Šis XIII a. teksto autoriaus Jacopone’s da Todi kūrinys – ilga, dvidešimties trieilių poema – puikiai atsiskleidė dainininko interpretacijoje, parodydama Motinos, gedinčios po kryžiumi savo Sūnaus, kančias ir Prisikėlimo viltį. Dar didesnę įtampą kūrė Alessandro Scarlatti Didžiojo Penktadienio responsoriumas „Tenebrae factae sunt“ („Tapo tamsu“), kuriame pasakojama apie Kristaus nukryžiavimą ir perteikiami tiesioginiai jo paties žodžiai: „Mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ ir „Tėve, Tavo rankas atiduodu savo dvasią.“ Šios frazės, išdainuotos tik balso (be instrumentų pritarimo), nuaidėjusios bažnyčioje ir palydėtos santūriu, bet išraiškingu M. Beasley’o gestu, ypač gerai pademonstravo tą draminį ansamblio pojūtį, kuris skoningai buvo įkūnytas tokioje, regis, specifinėje muzikos kūrinių programoje.

M. Beasley’s yra kartą pažymėjęs, kad jo domėjimuisi vokaline muzika ir dainavimu daug įtakos padarė grigališkasis choralas. Matyt, ir dėl to koncerte nuskambėjo kelios grigališkosios giesmės („De profundis“ iš mirusiųjų liturgijos ir Velykų sekvencija „Victimae Paschali laudes“). Dainininkas atliko ir savo kūrinį – grigališkąją parafrazę „Alleluia: omnis spiritus“.

Kadangi iki šiol daugiausia kalbėta apie vokalinę koncerto pusę, negalima neišskirti puikių instrumentininkų, nuo pat pirmųjų koncerto garsų sužavėjusių profesionalumu. Nuostabus korneto garsas, įsiterpiantis tarp vokalinių frazių, violončelė, galingoji teorba, meistriškai valdoma E. Mascardi, bei mikliai tarp vargonėlių ir klavesino laviruojantis G. Morini’s, visas atsiduodantis muzikos tėkmei bei ją kreipiantis norima linkme, –­ „Accordone“, aplankęs Vilnių po trejų metų pertraukos, bus ir vėl labai laukiama mūsų koncertų salėse.

Kitas koncertas, pristatęs ne Vakarų Europos meną, o Rytų stačiatikių giedojimo tradiciją, vyko rugsėjo 22 d. Skaisčiausiosios Dievo Motinos sobore. Čia irgi nebe pirmą kartą koncertavo Maskvos patriarchato choras „Drevnerusskij raspev“, vadovaujamas Anatolijaus Grindenko. Programos pagrindą sudarė giesmės iš Supraslio irmalagiono – XVII a. užrašyto rankraščio, dabar saugomo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje. Taigi koncerte skambėjo XVI–XVII a. senoji rusų polifonija, bažnytiniai S. Rachmaninovo kūriniai ir kelios harmonizuotos rusų liaudies dainos.

Programos, kuriose „įgarsinamas“ koks nors senovės muzikos paminklas, visuomet esti įdomios muzikologams ir klausytojams. Choro nariai tiria senuosius rankraščius, muziką šifruoja iš senųjų notacijų ir taip atgaivina senąsias giesmes. Supraslio vienuolyną XV a. pabaigoje įkūrė Atono ir Kijevo Pečiorų vienuoliai. Jis yra šiaurės rytų Lenkijoje, netoli Balstogės (Supraśl, dabar kalbininkai transkribuoja Supraslė). Minint jo įkūrimo šimtmetį, vienuolyne buvo sudarytas giesmynas, žinomas „irmalagiono“ vardu. Šis paminklas įdomus tuo, kad giesmės čia užrašytos kvadratine notacija, kai tuo laikotarpiu muziką buvo įprasta fiksuoti kriukais (ženkline notacija). Šie nežymėjo garsų aukščio, todėl melodijas buvo sunku iššifruoti (žymės nusakyti garsų aukščiui atsiras tik XVII a. viduryje). Irmalagiono sudarytojai puikiai išmanė Rytų krikščionių ir europietiškąją neumų notaciją, šis rinkinys atspindi ne tik Rusijos, bet iš dalies ir atoniškąją giedojimo tradiciją – tai rodo daugelio giesmių ornamentinis pobūdis. Įdomiai nuskambėjo vienbalsės giesmės „Pridite poklonimsia“ su 103 psalme ir „Svete tichij“ – ilgos melizmos, išpuošusios giesmes, priminė ir vakarietiškąjį grigališkąjį choralą. Kita vertus, negaliu spręsti, ar ritmizuotos melodijos atsispindi ir pačiame rankraštyje, ar tai choro interpretacija (nors tam tikrų ritmizavimo pavyzdžių pasitaiko ir tarp grigališkojo choralo atlikėjų). Graikiškuoju palikimu gali būti laikomas ir tęsiamas foninis garsas, kartkartėmis keičiantis aukštį (savotiškas burdonas), nuskambėjęs giesmėse „S nami Bog“ ir „Da ispravitsia molitva moja“.

Anatolijus Grindenko, komentuodamas koncerto programą ir pristatydamas kiekvieną kūrinį, papasakojo apie unikalias senajame rusų liturginiame giedojime sutinkamas daugiabalsumo atmainas, neturinčias analogų nei Rytų krikščionių, nei Vakarų Europos muzikoje. Programoje tai giesmės „Milost mira“ ir „Himn Bogorodice“ – vadinamojo „eilutinio giedojimo“ pavyzdžiai, kai vienu metu giedamos kelios „eilutės“. Jie ypatingi tuo, kad, skirtingai nuo linearinės Renesanso polifonijos, čia balsai nesusiję vienas su kitu vertikaliai, nesudaro kontrapunkto. Tam tikra prasme primindamos gruzinų daugiabalsumą ar senąsias daugiabalses rusų liaudies dainas, šios giesmės pademonstravo ir didelį atlikėjų meistriškumą. Kiekvienas balsas yra savarankiška melodija, kurią galima giedoti ir vieną, bet atlikėjas turėjo mokėti visus balsus. Klausytojui turbūt netikėta buvo tai, kad net frazių pabaigose tos trys linijos nesusieina į vieną garsą, o dažnai ir baigiasi tęsiamais trimis (trichordu). Turtinga, intensyvi harmonija, nepertraukiamas grandininis kvėpavimas atskleidė, matyt, mažai kam pažįstamą repertuaro klodą.

Trumpai pristatydamas rusų liturginio giedojimo istoriją, A. Grindenko ir „Drevnerusskij raspev“ pademonstravo keletą vėlyvesniojo partezinio giedojimo pavyzdžių bei perėjo prie S. Rachmaninovo kūrinių ir vienos A. Grečaninovo giesmės. Savo komentare choro vadovas pateikė aiškią takoskyrą tarp liturginės muzikos ir šių kompozitorių sukurtų pasaulietinės muzikos kūrinių. Lygindamas senąją liturginę muziką ir naujuosius opusus, A. Grindenko pažymėjo, jog visada buvo religinio pobūdžio paveikslų ir ikonų, taip pat religinės poezijos ir liturginių tekstų. Antrieji niekuomet netaps pirmaisiais ir negali cerkvėje pretenduoti užimti jų vietą. Toks kategoriškas požiūris į liturgiją visada buvo būdingas stačiatikių bažnyčiai ir tai jai padėjo išsaugoti autentiškumą, taip pat ir liturginės muzikos srityje. Kitu keliu pasuko katalikų bažnyčia; galbūt dėl to dabar daug kalbama apie joje pamaldų metu skambančią menkavertę muziką.

Devyni choro „Drevnerusskij raspev“ giesmininkai atliko ir kelias mūsų dienomis harmonizuotas rusų liaudies dainas, parodydami vokalinį meistriškumą ir puikų ansamblio pojūtį. Tačiau atmintyje labiau išliks rūstokos, kiek specifiniais balsais atliekamos senosios liturginės giesmės, mums įdomios tuo, kad suskambėjo iš netolimo Supraslio vienuolyno, laikyto XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikybės centru, rankraščio.

 

Skaitytojų vertinimai


Parašykite savo nuomonę

Įrašykite skaičių: Trys šimtai dešimt
Vardas arba parašas:
El. pašto adresas:
Straipsnio vertinimas:

Kultūros kalendorius
nuo 2011 m. Rugsėjo

PATKPŠS

 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30  

 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30  

Nuorodos


Kultūros diskusijų forumas,
Kultūros vartai,
Kultūros institucijos,
Meno galerijos,
Meno bankas 
DAILĖ“, „VILNIUS“,
7 MENO DIENOS“,
ŠIAURĖS ATĖNAI“,
LITERATŪRA IR MENAS“,
NEMUNAS“,
UŽUPIO ŽURNALAS
Lietuva internete

Rodoma versija 8 iš 8 
21:40:22 Sep 18, 2011   
Sep 2010 Sep 2012
Sąrašas   Archyvas   Pagalba